Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiųjų F. K. ir S. K. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-07-26 nuosprendžio, kuriuo D. A. išteisintas

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl A. Z. sužalojimo padarius šią veiką neperžengiant būtinosios ginties ribų,

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl S. K. sužalojimo nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

S. K., F. K. ir prokuroro, ginančio Valstybinės ligonių kasos interesus, civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2004-07-02, nuo 15 iki 16 val., išėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į laiptinės koridorių, viešoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimais, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. mojuodamas plaktuku įbėgo pro praviras duris į buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių, kur rankomis sugriebė S. K. už kairės rankos, kaire koja atsistojo ant jos dešinės kojos, tyčia iš chuliganiškų paskatų spyrė jai į pilvą, šaukdamas, kad užmuš, padarydamas S. K. poodines kraujosruvas pilve, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, dešinėje kojoje, dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata.

D. A. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2004-07-02, nuo 15 iki 16 val., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, rankomis paėmęs už juosmens A. Z., norėjusį apginti S. K., du kartus metė jį ant grindų ir A. Z. gulint kojomis spyrė ne mažiau kaip du kartus, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame sėdmenyje, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, dešiniojo klubo sumušimą, uodegikaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog neįrodyta, kad D. A. sutrikdė viešąją tvarką. Mano, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad išteisintasis viešoje vietoje – gyvenamojo namo bendros laiptinės aikštelėje- įžūliais, akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais – mojuodamas plaktuku, šaukdamas ir grasindamas užmušti, baugino žodžiais ir veiksmais aplinkinius, dėl ko kilo triukšmas ir į įvykio vietą susirinko kaimynai. Prokuroras tvirtina, kad šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų S. K., F. K., A. Z., liudytojų V. G., V. G., T. N., A. K., A. M. parodymais, juos patvirtina specialistų išvados dėl padarytų sužalojimų S. K. ir A. Z.. Prokuroras mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-14 nutartyje nustatyta, jog D. A. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatytos veikos požymius.

Nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį. Nurodo, kad D. A. elgesys buvo įžūlus, nes veika padaryta prieš vyresnius žmones, prieš juos pavartojo fizinį smurtą. Mano, kad teismas neįvertino išteisintojo asmenybės ir neteisingai įvertino jo parodymus – jis turi aukštąjį juridinį išsilavinimą, todėl duodamas parodymus buvo pranašesnis už nukentėjusiuosius, kurie parodymus davė su vertėjo pagalba. Tvirtina, kad jokios bylos faktinės aplinkybės nepaneigė nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, kad D. A. naudojo plaktuką, garsiai šūkavo, dėl ko laiptinės kaimynai išėjo į laiptinę. Mano, kad jauno aukštąjį išsilavinimą turinčio asmens ir susitarusių žmonių parodymai padarė teismui daugiau įtakos nei stresą išgyvenusių pagyvenusių žmonių parodymai, todėl teismas padarė neteisingas išvadas.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo atmesti apeliacinius skundus, prokuroras ir nukentėjusioji bei jos atstovė prašo tenkinti apeliacinius skundus.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino D. A. dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Tiek išteisintasis, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai patvirtino, kad tarp D. A. ir D. P. iš vienos pusės bei S. K., F. K. ir A. Z iš kitos pusės įvyko konfliktas. Iš bylos duomenų matyti, kad šio konflikto priežastis yra ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės, todėl yra asmeninio pobūdžio. Šias aplinkybes patvirtino ir visi įvykyje dalyvavę asmenys. Pažymėtina, kad nukentėjusieji aktyviais neleistinais veiksmais (nuosavybės teise D. A. priklausančio buto durų užkalimu, įkyriu beldimu ir veržimusi į butą) provokavo išteisintąjį. Kaimynas A. Z. nebuvo užpultas atsitiktinai, jis buvo pakviestas ir pats savo noru prisidėjo prie S. K. ir F. K. provokuojamo konflikto. Todėl darytina išvada, kad prokuroro nurodytos pasekmės – kilo triukšmas ir į įvykio vietą atėjo keletas kaimynų – atsirado ne vien dėl D. A. veiksmų.

Apklausta liudytoja kaimynė T. N. parodė, kad girdėjo riksmus, konfliktas pritraukė jos dėmesį, tačiau ji nenurodė, jog tai ją išgąsdino, papiktino. Kita kaimynė liudytoja V. G. yra nukentėjusiojo A. Z. žmona, todėl jos reakcija į įvykį negali būti vertinama kaip pašalinio asmens. Dalis konflikto vyko viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje, tačiau įvertinus D. A. veiksmus matyti, kad jis nesiekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad išteisintasis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, todėl jo veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties, nes ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Dėl S. K. sveikatos sutrikdymo

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. A. dėl S. K. sveikatos sutrikdymo, nurodė, kad jo dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką neįrodytas.

Kolegijos nuomone, tokia išvada padaryta nepagrįstai.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad D. A. užmynė jos pėdą, spyrė keliu į pilvą (b. l. 119, t. 2). Teismas nepagrįstai atmetė šiuos nukentėjusiosios parodymus. Juos patvirtina F. K., A. Z., V. G. parodymai, taip pat objektyvūs duomenys – specialisto išvada. Specialisto nustatyti sužalojimai visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytus smurtinius veiksmus. Kitų duomenų, kaip galėjo atsirasti S. K. sužalojimai, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad sužalojimai atsirado nukentėjusiosios nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. K. galėjo susižaloti ir vėliau, per 3 dienas po įvykio, iki kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, yra nepagrįsta. Nėra pagrindo manyti, kad odos nubrozdinimas pėdos nugariniame paviršiuje galėjo atsirasti kitu būdu nei užmynus ant kojos. Kad šį sužalojimą galėjo padaryti kitas asmuo, nei D. A., nei nukentėjusieji, nei liudytojai neparodė, to nepatvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad D. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2004-07-02, nuo 15 iki 16 val., buto, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje rankomis sugriebė S. K. už kairės rankos, kaire koja atsistojo ant jos dešinės kojos, tyčia spyrė jai į pilvą, padarydamas S. K. poodines kraujosruvas pilve, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, dešinėje kojoje, dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai, kolegija daro išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. A. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. dėl S. K. sužalojimo naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Dėl A. Z. sveikatos sutrikdymo

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. A. dėl A. Z. sveikatos sutrikdymo, nurodė, kad šią veiką jis padarė neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. A. padarė A. Z. specialisto nustatytus sužalojimus gindamas D. P.. Tokia teismo išvada prieštarauja paties D. A. ir liudytojos D. P. parodymams bei byloje esantiems objektyviems įrodymams. D. A. parodė, kad A. Z. stūmė besipriešinančią D. P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis paėmė nukentėjusįjį už pečių ir nustūmė į šalį, dėl ko pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo keturpėsčias. Tai patvirtino ir liudytoja D. P.. Šiais parodymais kolegija neturi pagrindo netikėti, o pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokie veiksmai atitinka būtinąją gintį. Tačiau specialisto išvadoje užfiksuotas sužalojimas – poodinė kraujosruva dešinio sėdmens vidiniame apatiniame kvadrate – dėl tokio kritimo atsirasti negalėjo.

Teismas nepagrįstai atsiejo specialisto išvadoje konstatuotą poodinę kraujosruvą dešinio sėdmens vidiniame apatiniame kvadrate ir ekspertizės akte nustatytą uodegikaulio lūžį ir todėl nepagrįstai perkvalifikavo D. A. veiką dėl A. Z. sveikatos sutrikdimo iš BK 138 str. 1 d. į 140 str. 1 d. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dešinio sėdmens apatinis kvadratas atitinka uodegikaulį (b. l. 138, t. 2). Vadinasi, darytina išvada, kad šie sužalojimai atsirado dėl to paties smūgio. Ekspertas taip pat nurodė, jog mažai tikėtina, kad krentant ant plokštumos lūžtų uodegikaulis. Šie objektyvūs duomenys patvirtina nukentėjusiojo A. Z. parodymus, kad D. A. jam spyrė.

Nukentėjusieji bei liudytoja V. G. parodė, kad A. Z. užkrito ant spintelės, stovėjusios 45 buto koridoriuje, spintelė sulūžo, nukentėjusįjį metė D. A., po to spyrė. Šie parodymai yra nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Tai patvirtina, kad 45 buto koridoriuje konfliktui besitęsiant, D. A. pripuolus prie S. K., o A. Z. įsiterpus tarp jų, D. A. metė A. Z. ant grindų, o po to spyrė ir taip padarė nukentėjusiajam konstatuotus sveikatos sužalojimus. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltininko amžiaus skirtumą, tokie veiksmai negali būti pripažinti būtinąja gintimi, nes kėsinimasis į D. P. jau buvo pasibaigęs.

Aptartieji duomenys patvirtina, kad D. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2004-07-02, nuo 15 iki 16 val., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, rankomis paėmęs už juosmens A. Z., norėjusį apginti S. K., du kartus metė jį ant grindų ir A. Z. gulint kojomis spyrė ne mažiau kaip du kartus, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame sėdmenyje, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, dešiniojo klubo sumušimą, uodegikaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl pavartoto fizinio smurto pašlijo jos sveikata, vartojo vaistus, jai buvo sudaryta daug nepatogumų, įžeista savigarba (b. l. 139, t. 1).

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ji dėl to patyrė fizinį skausmą, žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kita vertus, į tai, kad konflikto kilimui turėjo įtakos pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, S. K. priteistina 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš D. A..

Prokuroro teiginys, kad S. K. pareikštas civilinis ieškinys 2000 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nepagrįstas, nes byloje tokių duomenų nėra.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį dėl 492,60 Lt turtinės žalos, kurią patyrė Valstybinė ligonių kasa dėl A. Z. gydymo. Iš pateiktos pažymos matyti, kad į nurodytą sumą įtrauktos išlaidos už visas A. Z. suteiktas medicinos paslaugas laikotarpiu nuo 2004-07-02 iki 2006-02-21 (b. l. 197, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kad priskaičiuota net oftalmologo konsultacija, kai jokių akių sužalojimų nukentėjusiajam D. A. veiksmais nepadaryta, kyla pagrįstų abejonių, ar visos pažymoje nurodytos išlaidos buvo skirtos dėl nusikalstamos veikos padarytam sveikatos sutrikdymui gydyti. Esant tokioms aplinkybėms neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos šio civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negalima, todėl pripažintina civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios F. K. civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės žalos nėra susijęs su D. A. padarytais nusikalstamais veiksmais, todėl teismas pagrįstai jį atmetė. Pažymėtina, kad F. K. neatsirado jokia žala dėl D. A. inkriminuojamų veikų, todėl ji buvo nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje byloje (BPK 28 str. 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Neigiamai charakterizuojančių D. A. asmenybę duomenų byloje nėra – dirba, anksčiau neteistas. Padaryti du nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltininko atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų asmenų elgesys. Liudytojas A. K. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą F. K. buvo D. A. bute, jam teko išprašyti prieš buto savininko valią jame esančią moterį (b. l. 208-210, t. 2). Prieš tai buto durys buvo užkaltos, F. K. pripažino, kad tai buvo padaryta jos prašymu (b. l. 120, t. 2). Iš D. A. ir liudytojos D. P. parodymų nustatyta, kad vėliau, konfliktui besitęsiant, S. K. tempė, o A. Z. stūmė besipriešinančią D. P. į 45 butą. Taigi darytina išvada, kad tokiais veiksmais nukentėjusieji sąmoningai skatino kaltininką pradėti nusikalstamas veikas.

Kaip asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, BK straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 str.). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes D. A. skirtinos bausmės, artimos laisvės apribojimo bausmės minimumui. Paskyrus bausmę už kiekvieną veiką atskirai, jos subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė (BK 63 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-07-26 nuosprendžio dalį, kuria D. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl A. Z. sužalojimo padarius šią veiką neperžengiant būtinosios ginties ribų ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl S. K. sužalojimo nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl A. Z. sveikatos sutrikdymo ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su A. Z. , išskyrus žalos atlyginimo klausimu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl S. K. sveikatos sutrikdymo ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su S. K. , išskyrus žalos atlyginimo klausimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant bendrauti su A. Z. ir S. K. , išskyrus žalos atlyginimo klausimu.

Priteisti iš D. A. S. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą S. K. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Prokurorui, ginančiam Valstybinės ligonių kasos interesus, pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl A. Z. gydymo išlaidų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.