- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-643-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03522-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- M. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
dalyvaujant ieškovui O. G., jo atstovui advokatui A. A., atsakovei M. G., jos atstovui advokatui M. B.,
nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos Šiaulių mieste atstovui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11582-1226/2025 pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovei M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba Šiaulių mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką su atsakove M. G. ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškinio užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečių vaikų M. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su motina M. G.; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti laikiną išlaikymą po 100,00 Eur kiekvienam vaikui.
2. Nurodė, kad šalims gyvenant skyrium ir esant konfliktinei situacijai, būtina užtikrinti vaikų interesų apsaugą, jiems būtiną stabilumą, aiškumą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo su abiem tėvais tvarkos. Aiškino, jog atsakovė riboja jo galimybes bendrauti su vaikais, kas pažeidžia tiek jo, tiek vaikų teises bei interesus. Tvirtino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti tolimesnės žalos vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Nustatė, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su mama M. G., jos gyvenamoje vietoje. Tarp šalių nėra nesutarimų dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl sprendė, kad nėra poreikio vaikų gyvenamosios vietos klausimo reguliuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
5. Nurodė, jog tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, šalys gyvena skyrium nuo 2024 m. gruodžio mėnesio, tačiau ieškovas bendrauja su vaikais pagal susitarimą su atsakove kas antrą savaitgalį, taigi tėvo bendravimas su vaikais vyksta ir yra užtikrinamas. Sprendė, jog nėra kilęs pavojus tėvo ir vaikų santykių stabilumui ir tęstinumui.
6. Teismas nevertino duomenų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes ieškovui nėra pareikšti jokie įtarimai nukentėjusios A. G. atžvilgiu.
7. Pažymėjo, jog bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas, o ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų ir dalies ieškinio reikalavimų patenkinimą, todėl sprendė, jog nėra pagrindo didesnę dalį bendravimo tvarkos nustatyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
8. Teismas atsižvelgęs į tai, kad vaikų tėvas gera valia prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą vaikams netenkino.
9. Pažymėjo, kad atsakovė, su kuria didesnę dalį laiko praleidžia vaikai, užtikrina ir kasdienę vaikų priežiūrą (maisto ruošimas, skalbimas, kambarių tvarkymas, kasdienis auklėjimas ir lavinimas ir pan.), kas nebejotinai reikalauja didesnių tiek laiko, tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų, todėl įvertinusi aplinkybę, kad ieškovo geranoriškai teikiamas išlaikymas netenkina vaikų turtinių ir neturtinių poreikių patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Nurodė, jog kad ieškinio pateikimo metu atsakovė ieškovo galimybes bendrauti su vaikais riboja. Iki 2025 m. balandžio-gegužės mėnesio ieškovas kartu su vaikais leisdavo tik kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Nors ieškovas norėjo dažnesnio bendravimo, tačiau dažnesniam bendravimui su vaikais prieštaraudavo atsakovė. Nuo 2025 m. gegužės mėnesio, ypatingai paaštrėjus šalių nesutarimams dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, atsakovė pradėjo piktybiškai drausti ieškovui bendrauti su jo vaikais, neleisdama kalbėti su vaikais telefonu darbo dienomis, taip pat inicijuodama niekuo nepagrįstus ikiteisminius tyrimus, siekdama apriboti ieškovo galimybes bendrauti su vaikais.
12. Taip pat nurodė, jog atsakovė, galimai siekdama patenkinti savo interesus dėl santuokos nutraukimo pasekmių, manipuliuoja vaikais, atlieka vaiko teisių pažeidimus. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovui prašant pasikalbėti ar susitikti su vaikais atsakovė kiekvieną kartą pradėjo reikalauti ieškovo sumokėti 100,00 Eur sumą. Ieškovas visada stengėsi konstruktyviai ir taikiai spręsti kilusius nesutarimus, įskaitant ir nesutarimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Siekdamas gražiuoju susitarti su ieškove, netgi tenkinosi mažesnio intensyvumo bendravimo su vaikais tvarka, kokia buvo susiklosčiusi atsakovės iniciatyva. Teigė, ne kartą prašęs palikti jo ir atsakovės nesutarimus tarp jų dvejų ir siekti, kad vaikai šių konfliktų nejustų ir nepastebėtų, tačiau ieškovo manymu, atsakovė siekė tikslingai įtraukti vaikus į jų nesutarimus, taip pavaizduojant ieškovą, kaip priešišką vaikams.
13. Teigė, kad atvejo vadybos pradėjimas įrodo, kad ieškovas nėra patenkintas šiuo metu susiklosčiusia bendravimo tvarka ir kad šalys dėl bendravimo tvarkos neturi abi puses tenkinančio susitarimo.
14. Tvirtino, jog bendravimo su vaikais intensyvumo mažinimas arba laikinos bendravimo tvarkos su vaikais netaikymas iš viso, vien tik dėl to, kad nebūtų patenkintas ieškovo reikalavimas pilna apimtimi dar iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pažeidžia prioritetinėmis laikomus nepilnamečių vaikų neturtinius interesus, o taip pat ir ieškovo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo teisę bendrauti su vaikais.
15. Nesutiko su teismo argumentais, jog ieškovo prašoma laikinoji bendravimo tvarka sutampa su ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Pažymėjo, jog skiriasi nuolatinės ir laikinosios bendravimo tvarkos intensyvumas. Pagal nuolatinę bendravimo su vaikais tvarką, ieškovas bendrautų su vaikais tiek pat laiko, kiek vaikai bendrauja su atsakove, tuo tarpu pagal laikinąją bendravimo su vaikais tvarką ieškovas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį bei kas antrą ketvirtadienį – penktadienį.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepimu į atskirąją skundą prašė netenkinti atskirojo skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą.
17. Nurodė, jog šiuo metu neturėtų būti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl ieškovo bendravimo su vaikais M. G. ir A. G. tvarkos nustatymo, nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo ieškovo smurtavimo A. G. atžvilgiu ir kol kas nėra priimtas sprendimas dėl jo baigties. Tai, kad A. G. bijo ieškovo, patvirtina išvadą duodančios institucijos šioje byloje pateikta išvada.
Šalies argumentai
18. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl poreikio šiuo metu taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovo bendravimo su vaikais M. G. ir A. G. tvarkos, nes iki šiol ieškovas ir atsakovė susitardavo dėl ieškovo bendravimo su vaikais geranoriškai, nepriklausomai nuo to, kad asmeniniai šalių santykiai komplikuoti.
19. Ieškovo prašoma bendravimo su vaikais tvarka sietina ne su ieškovo ir/ar vaikų poreikių tenkinimu, o su ieškovo galimai nesąžiningu siekiu sumažinti mokėtino vaikams išlaikymo dydį.
20. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo savo esme būtų ieškinio reikalavimo patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą.
21. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste pateiktoje nuomonėje bei patikslinime nurodė, jog šalių santykiai iš esmės konfliktiški, šalių tarpusavio sutarimu, ieškovas bendravo su vaikais kas antrą savaitgalį, vėliau atvejo vadybos proceso metu buvo sutarta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka.
22. Institucijos vertinimu, ieškovo prašyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka būtų sunkiai įgyvendinama (nepatikslinta, kaip bus ji įgyvendinama vaikų atostogų laikotarpiu; neįvykdęs bendravimas perkeliamas į sekančią dieną ar išnykus trukdžiams iškraipys šalių bendravimą), iki bylos pradėjimo teisme egzistavo šalių sutarta bendravimo tvarka, kuri buvo detalizuota 2025 m. rugpjūčio 1 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu ir kuri šiuo metu vykdoma.
23. Patikslino, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl galimo fizinio smurto nepilnametės A. G. atžvilgiu buvo nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, protokoline nutartimi teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo priimti nauji įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas juos vertins visumoje byloje esančių įrodymų.
Dėl skundžiamos nutarties
26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
29. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
30. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra pavojus tėvo ir vaikų santykių stabilumui ir tęstinumui, todėl apelianto prašymo dėl laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo netenkino.
31. Išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pavojaus tėvo ir vaikų santykių stabilumui ir tęstinumui nebuvimo, o apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, nustatymo būtinumo (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Ginčo šalims gyvenant atskirai, buvo susitarimas dėl apelianto bendravimo su vaikais tvarkos. Išvadą teikiant institucija nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 1 d. vykusio atvejo nagrinėjimo metu buvo susitarta (detalizuota) dėl tokios apelianto ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos: lyginėmis metų savaitėmis apeliantas bendrauja su vaikais nuo 17 val. iki penktadienio ryto, ryte nuvesdamas juos į ugdymo įstaigas mokslo metų metu, vasaros atostogų metu pristatydamas juos į iš anksto sutartą vietą; nelyginių metų savaitėmis apeliantas penktadienį 17 val. pasiima vaikus, sekmadienį grąžina 17-18 val.; likus 24 val. iki planuojamo apelianto susitikimo su vaikais, apeliantas trumpąja žinute paklausia vaikų mamos, iš kur paimti vaikus ir kur grąžinti; bendravimas su vaikais telefonu vyksta 19 val.-19.30 val. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog pagal susitarimą, apeliantas ketvirtadienį paima vaikus ir grąžina penktadienio ryte. Šalys neginčijo, kad tokią tvarką pasiūlė pats apeliantas.
33. Aiškinantis aplinkybes kaip buvo laikomasi abiejų tėvų susitartos bendravimo su vaikais tvarkos, apeliantas paaiškino, jog vieną kartą nebuvo laikytasi minėtos tvarkos, jam iš anksto neparašius žinutės atsakovei. Tokį elgesį apeliantas motyvavo tuo, kad ir taip buvo žinoma, iš kuris jis pasiims vaikus. Atsakovė patvirtino, kad vieną kartą nebuvo laikytasi sutartos bendravimo su vaikais tvarkos. Daugiau atvejų, kada nebuvo laikomasi sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, abi šalys nenurodė.
34. Nutarties 33 punkte nustatytos aplinkybės teikia pagrindą tvirtinti, jog pats apeliantas nesilaikė sutartos bendravimo su vaikais tvarkos, kurią pats pasiūlė, su ja sutiko, ir šioje vietoje neįžvelgtini jokie atsakovės veiksmai, ribojantys ar užkertantys kelią apeliantui bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
35. Kaip vieną iš argumentų, dėl ko turėtų būti nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, apeliantas nurodo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu susitartos bendravimo tvarkos su vaikais rekomendacinį pobūdį, tačiau bylos aplinkybės rodo, jog be vieno atvejo, dėl ko iš esmės atsakingas pats apeliantas, bendravimo tvarka vykdoma, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo įsikišimas, nutartimi nustatant laikiną bendravimo tvarką, nereikalingas.
36. Vertinant apelianto nuogąstavimus dėl galimų atsakovės manipuliacijų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. atvejo vadybos posėdžio metu sutartos abiejų tėvų bendravimo su vaikais tvarkos vykę procesai yra pasibaigę ir šiuo metu spręsti apie atsakovės galimybę veikti priešingai tiek apelianto, tiek vaikų interesais nėra jokio pagrindo. Byloje nepaneigta, kad abu tėvai vykdo susitarimą dėl apelianto bendravimo su vaikais tvarkos, tokiu būdu išsprendę dėl to nesutarimus.
37. Vertinant atsakovės teiginius, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo savo esme būtų ieškinio reikalavimo patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovas pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą, pažymėtina, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiamas nenagrinėjant bylą iš esmės. Tik bylą, kuri priklauso šeimos bylų kategorijai, išnagrinėjus iš esmės, paaiškės, ar toks apelianto ieškinyje suformuluotas reikalavimas buvo pagrįstas ir įrodytas. Juo labiau, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nagrinėjantis teismas nėra saistomas su prašančiojo taikyti tokias priemones nurodyta tvarka, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą bei šalių situaciją, gali nustatyti kitokią laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kuri labiau atitinka vaikų interesus. CPK nurodyta, kad teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas irgi nebuvo teisus, darydamas išvadą dėl dalies ieškinio reikalavimų patenkinimo tuo atveju, jei apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo būtų taikytos.
38. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
39. Atsižvelgiant į nutarties 34-36 punktus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir kausimą išspręsti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.