Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. ir nuteistojo gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su 2010 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir O. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo sienos.

Iš O. B. priteista nukentėjusiajam V. K. 50000 litų neturtinei žalai atlyginti, o jam neišgalint atlyginti žalos, subsidiariai iš O. B. įstatyminės atstovės R. P. .

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. Z. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2009 m. gruodžio 12 d., 22.00 val. – 2009 m. gruodžio 13 d., 3.00 val. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, veikdamas bendrininkų grupe su M. Z. , demonstruodami aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, turėdami menkavertę dingstį - supykę dėl P. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusio triukšmo, kartu prikibo prie nukentėjusiojo A. K. ir tyčia spyrė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip dešimt kartų į galvą, kojas, rankas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarė poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas abipus smilkininėse srityse priešais ausų kaušelius, kaktos kairėje, kaktos kairėje ties antakio lanko išoriniu galu, kairės plaštakos nugarėlėje ties V-u delnakauliu, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešinėje kojoje ties kelio girnelės viršutiniu - vidiniu kraštu, tris paviršines muštines žaizdas viršugalvyje bei pakaušio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

O. B. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų - demonstruodamas aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, turėdamas menkavertę dingstį - supykęs dėl P. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , vykusio triukšmo, kartu su M. Z. prikibo prie nukentėjusiojo A. K. , ir po bendrai su M. Z. nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu pavartoto smurto, viršydamas išankstinio susitarimo sumušti A. K. su bendrininku M. Z. ribas, tyčia dūrė virtuviniu peiliu nukentėjusiajam A. K. nemažiau kaip vienuolika kartų į krūtinę, nugarą, kairį dilbį, kaktą, kairį skruostą, kairę blauzdą, kairę šlaunį ir padarė durtines - pjautines kiaurymines žaizdas krūtinės priekinio paviršiaus apatinėje dalyje po dvi iš kairės ir dešinės, dvi durtines - pjautines kiaurymines žaizdas nugaros kairės pusės apatinėje dalyje, durtinę - pjautinę aklą žaizdą kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, paviršinę pjautinę žaizdą kaktos plaukuotos dalies priekiniame krašte palei galvos vidurio liniją iš dešinės, kairiojo skruosto srityje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir kairės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, ko pasėkoje nukentėjusysis A. K. dėl daugybinių - pjautinių kiauryminių krūtinės ir nugaros žaizdų, sukėlusių ūmų išorinį bei vidinį nukraujavimą į dešinę krūtinplėvės bei pilvo ertmes mirė, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. K. , t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Gynėjos teigimu, O. B. neturėjo jokios išskirtinės motyvacijos griebtis smurto prieš A. K. . Name, esančiame Laisvės a. 7, su motina O. B. buvo neseniai apsigyvenę, jam kaimynai gyventi netrukdė ir iki to lemtingo vakaro jis su jais nekonfliktavo, todėl teismas neteisingai nurodė, kad O. B. buvo svarbu nuraminti A. K. dėl nuolat keliamo triukšmo. Apeliantė nurodo, kad O. B. padavė peilį M. Z. , kuris tuo peiliu ir subadė A. K. , o po to peilį išmetė. Peilis buvo naudojamas O. B. šeimos buityje, todėl natūralu, kad ant peilio liko O. B. kvapas. O. B. iš tos padėties, kurioje stovėjo, negalėjo padaryti tokių sužalojimų A. K. , kurie buvo nukentėjusiajam padaryti, būtent, M. Z. stovėjo prieš A. K. ir smūgiavo nukentėjusiajam peiliu, A. K. krauju buvo ištepti apatiniai M. Z. rūbai. Nuteistojo gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šias aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą. Apeliantės teigimu, O. B. yra labai jaunas, neturintis gyvenimo patirties, pasitikintis draugais ir artimaisiais, dar nesusiformavusi asmenybė, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. B. , į šias aplinkybes neatsižvelgė, o vertino tik neigiamai O. B. apibūdinančias aplinkybes.

Nuteistasis M. Z. atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašo nuteistojo O. B. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo M. Z. nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė visas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. M. Z. nurodo, kad O. B. ir jo gynėjos skundų motyvai, kad A. K. O. B. nežudė, o apkalbėjo save, neva, vykdydamas susitarimą su juo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir vertintini, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. Z. teigimu, O. B. tiek apklausiamas įtariamuoju, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prisipažino, jog sudavė šešis smūgius peiliu nukentėjusiajam. O. B. parodymai pasikeitė tik tada, kai jo gynėja, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, informavo O. B. , kad prieš jį nėra pakankamai įrodymų. Anot nuteistojo M. Z. , nepagrįsta ir paneigtina yra O. B. versija, kad jis prašė O. B. prisiimti kaltę, visų pirma todėl, kad jam nebuvo reikalo to prašyti, kadangi jis A. K. nežudė, be to, būdamas suimtas, jis neturėjo galimybių prašyti O. B. prisiimti kaltę. Nuteistasis M. Z. teigia, kad specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant peilio rastas O. B. kvapas, jo kvapo ant peilio rankenos nerasta, neginčijamai patvirtina, jog peilis ilgą laiką buvo O. B. rankose, kol šis badė A. K. , o jo rankose peilis buvo tik akimirką, kai atėmęs peilį iš O. B. , jį išmetė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. B. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.

O. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. K. bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistojo O. B. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose neginčijama O. B. kaltė padarius viešosios tvarkos pažeidimą, apeliaciniuose skunduose ginčijama O. B. kaltė nužudžius A. K. , t. y. tiek nuteistojo, tiek jo gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad peiliu A. K. dūrė ir nužudė nukentėjusįjį M. Z. , o ne O. B. , kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

Teismo medicinos specialisto tyrimo metu nustatyta, kad A. K. mirties priežastimi buvo daugybinės durtinės – pjautinės kiauryminės krūtinės ir nugaros žaizdos, sukėlusios ūmų išorinį bei vidinį nukraujavimą į dešinės krūtinplėvės bei pilvo ertmes. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. K. kūne konstatuotos keturios durtinės – pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės priekinio paviršiaus apatinėje dalyje po dvi iš kairės ir dešinės, bei dvi durtinės – pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros kairės pusės apatinėje dalyje, kurios tapo priežastimi ūmaus išorinio bei vidinio nukraujavimo, sukėlusio mirtį, padarytos aštriu duriančiu – pjaunančiu, tikėtina vienašmeniu, daiktu ar įrankiu šešių trauminių poveikių pasėkoje; durtinė – pjautinė akla žaizda kairiojo dilbio viduriniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, paviršinės pjautinės žaizdos kaktos plaukuotos dalies priekiniame krašte palei galvos vidurio liniją iš dešinės, kairiojo skruosto srityje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir kairės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, iš kurių buvęs išorinis kraujavimas nežymia dalimi taip pat prisidėjo prie mirtinos traumos baigties, padarytos penkiais trauminiais poveikiais aštriu duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu (t. 1, b. l. 50 – 57). Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. buvo nužudytas. Ginčas šioje baudžiamojoje byloje kyla dėl to, kurio iš nuteistųjų – O. B. ar M. Z. veiksmai sukėlė padarinius – A. K. mirtį, t. y. apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas yra nustatyti - O. B. , ar kitas asmuo sudavė A. K. smūgius peiliu, padarydamas sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį.

Pirmosios instancijos teisme O. B. parodė, kad jam su M. Z. būnant jo namuose, gretimame bute, kuriame gyveno P. B. , girdėjosi triukšmas, todėl jis pasiūlė M. Z. nueiti nuraminti kaimynus. Jie dviese nuėjo į tą butą, ten dar buvo A. N. ir A. K. , M. Z. nieko nesakęs spyrė A. K. , jis spyrė A. N. , šis persivertė per fotelį, tada jie abu nuėjo prie A. K. ir spyrė jam į galvą po tris kartus. Po to jie su M. Z. grįžo į jo butą toliau žiūrėti televizoriaus. Tačiau vyrai gretimame bute vėl pradėjo rėkauti, tada M. Z. paprašė jo duoti peilį, sakydamas, kad reikia vyrus pagąsdinti. Jis paėmė iš virtuvės peilį ir padavė jį M. Z. , jie abu vėl nuėjo į P. B. butą. Atidaręs duris, jis iš karto spyrė koja į galvą prie durų stovėjusiam A. K. , šis nukrito, tada A. K. jis nuvilko į koridorių ir dar tris kartus jam įspyrė, M. Z. spyrė A. K. koja gal šešis kartus į galvą, A. K. veidas buvo kruvinas, tada M. Z. išsitraukė iš kišenės peilį ir dūrė A. K. į koją du kartus, 2 – 3 kartus į pilvą, A. K. susilenkė, dejavo, tada M. Z. dar du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į nugarą. A. K. nukrito, bet buvo dar gyvas, kvėpavo, jis pasakė M. Z. , kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau šis nenorėjo, sakė, kad blogai baigsis. Jis iš M. Z. paėmė peilį ir įsidėjo jį į kišenę, tada jis ir M. Z. paėmė A. K. už pečių ir, nutempę į kiemą, paliko prie konteinerių. M. Z. paėmė iš jo peilį ir užmetė ant stogo.

M. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad O. B. pasiūlius nuraminti triukšmaujančius kaimynus, jie abu nuėjo į gretimą butą, kuriame buvo trys vyrai. Jis spyrė kažkuriam iš vyrų 3 – 4 kartus, O. B. taip pat spyrė kažkuriam vyrui, abu su O. B. dar sudavė smūgius vyrams ir išėjo iš buto. Jis jau buvo beišeinantis iš namo, kai name išgirdo riksmus, sugrįžęs, pamatė, jog O. B. peiliu smūgiuoja ant žemės gulinčiam vyrui, tas vyras buvo kruvinas, aplinkui buvo kraujas. Tada jis stvėrė iš O. B. rankų peilį ir, išbėgęs į lauką, peilį užmetė ant namo stogo. Grįžus atgal į koridorių, sužalotas vyras gulėjo ir sunkiai kvėpavo, jis sakė O. B. , kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet O. B. išsigando, pradėjo verkti, sakė, kad reikia kažką daryti, tada jis su O. B. nukentėjusįjį išnešė į kiemą ir paliko prie šiukšlių konteinerio, jis nešė nukentėjusįjį už pažastų, O. B. – už kojų.

Išanalizavus nuteistojo O. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, bei jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, matyti, jog O. B. A. K. nužudymu kaltina M. Z. , tvirtindamas, jog peiliu nukentėjusiojo jis nebadė, mirtinus sužalojimus peiliu A. K. padarė M. Z. . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų nuteistųjų parodymus, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, rėmėsi nuteistojo M. Z. parodymais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo ir rėmėsi nuteistojo M. Z. parodymais, kadangi nuteistasis M. Z. apie įvykio aplinkybes bei apie O. B. veiksmus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, M. Z. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu, nuteistojo O. B. parodymai viso proceso metu kito, buvo nenuoseklūs. Nuteistojo O. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės skiriasi nuo jo parodymų pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos O. B. parodė, kad antrą kartą su M. Z. eidamas į A. B. butą raminti ten buvusių vyrų, iš virtuvės jis pasiėmė peilį. Iš pradžių A. K. jis spyrė į galvą, nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po to A. K. kojomis jie spardė abu su M. Z. . Tada jis atsineštu peiliu dūrė A. K. du kartus į kairę koją, dar po vieną kartą – į pilvą, krūtinę ir šonkaulius, A. K. , pradėjus dejuoti ir susilenkus, jis dar du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į nugarą. Tada M. Z. atėmė iš jo peilį ir įsidėjo į kelnių kišenę, vėliau M. Z. peilį užmetė ant namo stogo. Sužalotą, bet dar kvėpuojantį A. K. jie nutempė į kiemą ir paliko prie konteinerių (t. 2, b. l. 90 – 93). O. B. parodymų patikrinimo vietoje metu detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė vietas, kuriose jis ir M. Z. spardė kojomis nukentėjusįjį A. K. , taip pat parodė, kaip jis rankoje turėtu peiliu du kartus dūrė A. K. į kairę koją, po vieną kartą – į pilvą, krūtinę, šonkaulius, A. K. sudejavus ir pasilenkus, jis, laikydamas peilį rankoje, iš viršaus į apačią smaigaliu dūrė nukentėjusiajam du kartus į nugarą (t. 2, b. l. 97 – 100). O. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei parodymų patikrinimo vietoje metu, yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, šie O. B. parodymai iš esmės sutampa su nuteistojo M. Z. parodymais. Kaip jau minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, O. B. davė iš esmės kitokius parodymus, tvirtindamas, jog peiliu nukentėjusiojo A. K. jis nežalojo, A. K. peiliu dūrė M. Z. , o ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino dūręs peiliu ir nužudęs nukentėjusįjį A. K. dėl to, kad policijos pareigūnai vartojo smurtą prieš jį, liepė prisipažinti nužudžius A. K. . Tačiau nuteistojo O. B. teiginys, kad prisiimti kaltę dėl A. K. nužudymo jį privertė policijos pareigūnai, vartodami smurtą prieš jį, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, priešingai – byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, jog O. B. , ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas kaltę dėl A. K. nužudymo, ne prisiėmė svetimą kaltę, o davė iš esmės teisingus parodymus apie tai, kaip jis pats atėmė gyvybę A. K. . Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 140-1-(00143)-IS1-8, kvapo pėdsake, kuris buvo paimtas 2009 m. gruodžio 13 d. nuo peilio rankenos, rastas O. B. kvapas, minėtame kvapo pėdsake M. Z. kvapo nerasta (t. 1, b. l. 95 – 97). Specialisto išvadoje Nr. S 39/10(01) konstatuota, kad ant abiejų nuteistųjų drabužių – ant O. B. džemperio ir ant M. Z. sportinių kelnių - rastas nukentėjusiojo A. K. kraujas (t. 1, b. l. 62 – 64), tačiau šioje specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys nelaikytini esminiais, sprendžiant, kuris iš nuteistųjų sudavė mirtinus smūgius peiliu nukentėjusiajam, kadangi, kaip matyti iš nuteistųjų O. B. ir M. Z. parodymų, peiliu sužalotą kraujuojantį A. K. jie abu iš namo nutempė į lauką ir paliko gulintį prie konteinerių, todėl, natūralu, kad abu nuteistieji, nešdami kraujuojantį A. K. , išsitepė nukentėjusiojo krauju. Nepagrįstas ir neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių yra nuteistojo O. B. gynėjos apeliacinio skundo teiginys, kad aplinkybę, jog peiliu A. K. smūgiavo A. Z. , o ne O. B. patvirtina tai, kad A. K. krauju buvo ištepti apatiniai M. Z. rūbai. Specialisto išvadoje Nr. S 39/10(01) nurodyta, kad A. K. kraujas rastas ant M. Z. sportinių kelnių (priekyje ant dešinės klešnės 39,5 cm nuo apačios ir 15,0 cm nuo vidinės šoninės siūlės rastas rudas, pailgas, nevienodo intensyvumo sutepimas 1,5x2,2 cm dydžio), t. y. A. K. krauju buvo ištepti ne apatiniai M. Z. rūbai, o viršutinių rūbų – sportinių kelnių – apatinė dalis, jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo krauju buvo sutepti M. Z. apatiniai drabužiai, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetą, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad sužalojimus peiliu, sukėlusius nukentėjusiojo A. K. mirtį, padarė, būtent, O. B. . O. B. , smogdamas peiliu daugybę kartų A. K. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, jog tokiais veiksmais gali atimti A. K. gyvybę, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nužudė A. K. veikdamas netiesiogine tyčia. Kadangi O. B. sužalojimus peiliu, sukėlusius A. K. mirtį, padarė be jokios svarbios dingsties, demonstratyviai ignoruodamas elementaraus elgesio taisykles ir moralės normas, jo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, pirmosios instancijos teismas teisingai O. B. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., kaip nužudymą dėl chuliganiškų paskatų.

Nuteistasis O. B. savo apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. O. B. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bei Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytais ypatumais. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

O. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. O. B. nusikalstamais veiksmais sukelti negrąžinami padariniai – atimta žmogui gyvybė. Byloje nenustatyta O. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. O. B. yra nepilnametis, tačiau nusikalto jau ne pirmą kartą, 2010 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu O. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., O. B. baustas ir administracine tvarka, taip pat iš bylos duomenų matyti, jog 2008 m. rugpjūčio 20 d. Prienų rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir O. B. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarymo, tačiau 2009 m. vasario 2 d. Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes O. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (t, 2, b. l. 109 – 111, 112 – 113). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja O. B. ir rodo, kad jis, dar būdamas nepilnamečiu, jau yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas. Be to, O. B. neigiamai charakterizuoja ir Prienų jaunimo mokyklos direktorius. Byloje esančioje charakteristikoje O. B. apibūdinamas kaip dažnai be pateisinamos priežasties praleidinėjantis pamokas, nesilaikantis mokinio taisyklių, įžūliai besielgiantis ir turintis drausmės problemų pamokų ir pertraukų metu (t. 2, b. l.119). Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į O. B. padarytos nusikalstamos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos dydį, taip pat į tai, kad, skiriant bausmę, O. B. padėtis jau buvo švelninama taikant Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, O. B. paskirtoji aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

nuteistojo O. B. ir jo gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės apeliacinius skundus atmesti.