- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2-13823-779/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07684-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „Nordecum“
- Atsakovas
- B. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui B. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo B. G. 750 Eur negrąžinto kredito, 277,64 Eur palūkanų, 93,84 Eur delspinigių, 15 Eur sutarties sudarymo mokestį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, tačiau atsakovas kredito negrąžino.
Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 d. nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu naudodami nuotolinio ryšio priemones 2016-02-25 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP324644, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 750 Eur kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti 15 Eur sutarties sudarymo mokestį, 39,28 procento metines palūkanas, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 47,98 procento. Atsakovas vartojimo kredito sutarties tinkama nevykdė, laiku kredito įmokų nemokėjo, todėl ieškovas vartojimo kredito sutartį nuo 2016-07-15 nutraukė. Atsakovas liko skolingas ieškovui 750 Eur negrąžinto kredito, 15 Eur sutarties sudarymo mokestį. Ieškovas laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-02-20 paskaičiavo 277,64 Eur palūkanų.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 750 Eur negrąžintas kreditas, 15 Eur sutarties sudarymo mokestis. (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas paskaičiavo 277,64 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-02-20 už 179 dienas. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 47,98 proc. Vartojimo kredito sutarties 8.3.1 punktas nustato, kad kreditorius manydamas, kad realiai patirti nuostoliai yra didesni, turi teisę atsisakyti reikalavimo dėl netesybų priteisimo ir reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, prie kurių priskiriamos negautos pajamos. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties 8.3.1 punktu laikytina, kad ieškovas reikalavimo dėl 93,84 Eur netesybų priteisimo atsisakė, todėl spręstinas klausimas dėl priteistino negautų pajamų dydžio, nes jie pagal ieškovo reikalavimą atspindi ieškovo realiai patirtus nuostolius. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti 277,64 Eur palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kur teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 277,64 Eur palūkanų, susidariusių už naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, teismo vertinimu susidariusi palūkanų suma (277,64 Eur) laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-02-20 yra neproporcingai didelė pagrindinės reikalaujamos priteisti skolos (750 Eur) dydžiui, tokios palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis, neprotingomis ir nesąžiningomis. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms prieitina prie išvados, kad prašoma priteisti palūkanų suma (277,64 Eur) yra nepagrįstai didelė, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl palūkanos mažintinos iki 0,05 procento per dieną. Laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-02-20 (179 dienos) ieškovui priteistinos 67,50 Eur dydžio palūkanos (750 Eur x 0,05 % x 179 dienos = 67,50 Eur), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 832,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-02-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies – 73,25 proc., ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Nordecum“, j. a. k. 302535232, iš atsakovo B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur negrąžintą kreditą, 67,50 Eur palūkanas, 15 Eur sutarties sudarymo mokestį, 19 Eur žyminį mokestį, iš viso 851,50 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 50 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 832,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.