Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1751-208/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
II-1751-208/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. K.
ATP byla Nr. 2- 1751 -208-10Proc. Nr.4-61-3- 01417-2010-0(S)NUTART I S2010 m. lapkričio 11 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovei Vilijai Verseckaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą, pareikštą Administracinei komisijai prie Varėnos raj. savivaldybės tarybos dėl nutarimo panaikinimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Administracinės komisijos prie Varėnos raj. savivaldybės tarybos 2010-09-20 nutarimu Nr. ak-9 pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už nusižengimo, numatyto LR ATPK 188 str. įvykdymą.

Nutarime nurodyta (cituojama): „ R. K. 2007 m. pakeitė duris ir nedavė raktų nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, buvusiam sutuoktiniui Č. K..

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas G. B. 2010 m. rugsėjo 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 044287/ už tai, kad, R. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį.

Pareiškimą parašęs Č. K. Administracinės komisijos posėdyje paaiškino, kad buvusi sutuoktinė 2007 m. pakeitė buto duris ir nedavė rakto, kad buto rakto jis neturi jau 7 metai, kad nuomoja butą (duomenys neskelbtini) g. 55-34. Jo teigimu, R. K. padarė buto remontą, išvertė sienų pertvaras, išlaužė jo užrakinto kambario duris.

Posėdyje dalyvavusi administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Varėnoje, priklauso jai ir buvusiam sutuoktiniui Č. K.. R. K. paaiškino, kad Č. K. nesudaro jokių kliūčių patekti į butą ir kad Č. K. neprašė buto raktų nei anksčiau, nei pastaruoju metu, nurodė, kad paskutinį kartą Č. K. bute lankėsi 2010 m. rugpjūčio 20 d.

Šalies argumentai

R. K. taip pat nurodė, kad buto raktų buvusiam sutuoktiniui neduodanti todėl, kad dabar vyksta teismo procesas. Paaiškino, kad taip elgdamasi ji nori apsaugoti savo gyvybę ir bute esantį savo turtą, nes Č. K. yra neprognozuojamas žmogus, laksto su peiliais ir kirviais.

R. K. pripažino, kad negerai pasielgė savavališkai neduodama rakto, gailisi dėl to, tačiau nežinojusi, kad teisme galima prašyti laikinai apsaugos priemonių, kad vyras nebūtų įleistas į butą.

Motyvuojamoji dalis

LR Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. LR civilinio kodekso 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g., Varėnoje, nuosavybės teise priklauso Č. K.. Nuosavybės teisė yra asmens absoliutaus pobūdžio teisė, suteikianti asmeniui savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybę saugo įstatymai.

ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007).

Byloje yra duomenų, kad šiuo metu Varėnos rajono apylinkės teisme vyksta procesas dėl turto padalijimo, teisminio nagrinėjimo posėdis atidėtas iki šių metų rugsėjo 30 d. Komisija laiko, kad kol vyksta teisminio nagrinėjimo procesas ir neišspręstas atitinkamo turto padalijimo klausimas, R. K. veiksmai, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei VĮ Registrų centro duomenis, vertintini kaip savavaldžiavimas“.

Pareiškėja prašo nutarimą panaikinti paaiškindama, kad jos buvęs sutuoktinis Č. K. 2010-04-16 ieškiniu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Kartu su Č. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Varėna, jie įsigijo vieno kambario butą, kurį privatizavo pagal LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Faktiniai jos ir Č. K. santuokiniai ryšiai nutrūko jau 1994 m. sausio mėn. Jau nuo šio laikotarpio ji ir Č. K. pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, pajamas iri išlaidas tvarkė atskirai. Pradėdama santuokos nutraukimo procesą ji iš Č. K. prisiteisė išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui. Išsituokdami turto nesidalino, tačiau turėtus daiktus pasiskirstė, o bute, kuris buvo vieno kambario, iš pradžių liko gyventi abu. Bute ji gyveno nuolat, o Č. K. dažniausiai gyvendavo pas įvairias pažįstamas, drauges ir tik retkarčiais grįždavo į butą, tačiau grįždavo neblaivus, priekabiaudavo, kėlė įvairias pretenzijas, konfliktuodavo. Jai su juo būti viename kambaryje buvo nesaugu, todėl po kiek laiko atsiradus galimybei nusipirkti dar du atskirus kambarius tuo pačiu adresu iš kaimynystėje gyvenančių asmenų, 1996-01-04 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kuriame pradėjo gyventi kartu su savo nepilnamečiu sūnumi. Savo kambarius stengėsi rakinti, Č. K. į juos nepatekdavo ir jais nesinaudojo. Gyvenant atskirai, tačiau patalpose, kuriose yra ir bendro naudojimo patalpų, nepavykdavo išvengti jo priekabių, smurto. Nors ir gyveno atskirai, tačiau ir toliau rūpinosi savo nupirkto buto išlaikymu, o nuo 2003 m. nuolat gyveno nurodytame bute, naudojosi visu savo turtu, visą butą kapitališkai remontavo. Pagrindinius remonto darbus atliko 2007-2008 metais.

Pažymi, kad vieno kambario butas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g., Varėnoje, įgytas 1994-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. šis butas buvo nupirktas Č. K. vardu pagal LR Butų privatizavimo įstatymą už investicinius čekius ir grynuosius pinigus. Iki buto privatizavimo ji, kaip buto nuomininkė ir jo šeimos narys turėjo lygias teises įsigyti nuomojamą butą kartu su Č. K. ir turėjo tokią pat teisę privatizuoti butą kaip ir Č. K. pagal Butų privatizavimo įstatymą bei tapti buto bendraturte, todėl šis butas yra bendroji jungtinė jos ir Č. K. nuosavybė. LR CK 4.86 str. numato, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Dėl nurodyto ji, kaip ir Č. K. galėjo netrukdomi naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu. Mano, kad Č. K., o ne ji pažeidė teises laikydamas ilgą laiką savo kambarį užrakintą. Ji 2007 metais pakeitusi buto duris, rakto Č. K. nepasiūlė, nes jie nebendrauja nuo 1994 metų, šis nuo 2003 m. išsikėlė į kitą gyvenamąją vietą . Be to, jis rakto niekada ir neprašė. Mano, kad Č. K. kreipimasis į Administracinę komisiją, tai noras užimti jam palankią gynybinę poziciją byloje dėl santuokinio turto padalijimo.

Administracinės komisijos prie Varėnos raj. savivaldybės tarybos atstovė prašo skundą atmesti paaiškindama, jog byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad pareiškėja savavaldžiavo, kadangi nesuderinusi su kitu bendraturčiu 2007 m. pakeitė jiems abiem priklausančio buto duris, atliko remontą ir, po to, Č. K. nedavė buto raktų.

Skundas atmestinas.

LR ATPK 188 str.nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams <...>.

Ištyręs byloje surinktą medžiagą teismas nustatė, jog vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g., Varėnoje, įgytas 1994-07-05 pirkimo-pardavimo sutartimi ir yra pareiškėjos bei jos buvusio sutuoktinio Č. K. nuosavybė. 2007 m. pareiškėja, nesuderinusi su Č. K., atliko minėto buto remontą, pakeitė spyną ir duris, tačiau rakto nuo buto nedavė, todėl šis parašė skundą policijai.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais įvykdė nusižengimą, numatytą LT ATPK 188 str., o paskirtos nuobaudos dydis atitinka LR ATPK 30, 30² str. nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartį per 10 d. galima skųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Donatas Vansevičius