- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- 2-465/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Delvista“, ir G
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-331-623/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Delvista“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą UAB „Dzūkijos statyba“ v. UAB „Delvista“ dėl 247 340 Lt skolos, 8 904,24 Lt delspinigių, 16,54 % procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 1-4, 8-11). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b. l. 14-15), kurią Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą (b. l. 59-62), ieškovo prašymu ieškinio sumos ribose areštavo atsakovo turtą ir pinigines lėšas, leisdamas išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaityti su valstybės (savivaldybės) ir/ar socialiniu biudžetu bei ieškovu.
Atsakovas UAB „Delvista“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent: vietoj atsakovo turto ir lėšų areštuoti atsakovo laiduotojui G. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 254 000 Lt, ir įpareigoti atsakovą sumokėti 2 244,24 Lt (256 244,24 Lt – 254 000 Lt) į teismo depozitinę sąskaitą (b. l. 66-68). Teigė, kad teismui byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones antstolis areštavo atsakovui priklausantį žemės sklypą, ant kurio ieškovas pastatė daugiabutį namą, taip pat pinigines lėšas. Potencialūs pirkėjai atsisako įsigyti butus ir atitinkamą dalį areštuoto žemės sklypo (CK 6.394 str.), todėl atsakovas nebegali vykdyti komercinės ūkinės veiklos, o susidariusi situacija veda įmonę prie bankroto. 2009 m. gruodžio 23 d. notaras patvirtino atsakovo ir G. T. sudarytą laidavimo sutartį (b. l. 69-71), pagal kurią pastarasis laiduoja ieškovui savo nekilnojamuoju turtu, o ieškinio sumos ir laiduotojui priklausančio žemės sklypo skirtumą atsakovas įsipareigoja užtikrinti teismo sąskaitoje deponuojamomis lėšomis.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. pranešė bylos šalims apie posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo datą, laiką ir vietą bei išsiuntė ieškovui atsakovo prašymą su priedais (b. l. 83).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 84-87) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino: siekdamas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, areštavo laiduotojo G. T. 0,1323 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovą sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 2 244,24 Lt, o juos sumokėjus – nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dviejų atsakovo po 0,09 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), areštas, kuris yra neišvengiamas, trikdo įprastą atsakovo komercinę ūkinę veiklą. Bet laiduotojui sutikus laiduoti ieškovo naudai už atsakovą kitu žemės sklypu (b. l. 72), kurio vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis lygi 254 000 Lt (b. l. 73-74), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu (CPK 146 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dzūkijos statyba“ atskiruoju skundu (b. l. 90-95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręsti iš esmės jį atmetant. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad:
1. Gyvenamieji namai ant ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) buvo pastatyti ir perduoti atsakovui 2008 m. liepos 1 d. Iki 2009 m. rugsėjo 30 d., kai faktiškai buvo areštuoti minėti du atsakovo žemės sklypai, atsakovas nebuvo pardavęs nė vieno buto. Taigi ne šių žemės sklypų areštas, bet kitos aplinkybės (pvz., per aukšta butų pardavimo kaina) lėmė neigiamus padarinius atsakovui. Kadangi per daugiau kaip 1 m. atsakovas nepardavė nė vieno buto, vadinasi, jokios komercinės ūkinės veiklos jis nevykdo, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės veiklos iš principo negali trikdyti, nes ji nevykdoma. Be to, aplinkybę, kad atsakovo žemės sklypų areštas trikdo normalią komercinę ūkinę veiklą, paneigia atsakovo žemės sklypų įkeitimas AB DnB NORD bankui (b. l. 78-82), užtikrinant kredito grąžinimą.
2. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie realią laiduotojui priklausančio žemės sklypo vertę. Nekilnojamojo turto registras laiduotojo žemės sklypo vertę nustatė prieš ekonominę krizę masinio turto vertinimo būdu, todėl jo nustatyta vidutinė rinkos kaina pasenusi ir iš dalies netiksli. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad esant reikalui priverstinai parduoti daiktą pradinė jo kaina nustatoma 20-40 % mažesnė, maža to, tokiu atveju atsiranda įvairių kitų papildomų išlaidų.
3. Panaikinus atsakovo turto areštą, jis gali siekti išregistruoti įmonę, o ieškovui palankus teismo sprendimas liktų neįvykdytas.
4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovui termino ir nepareikalavo pareikšti prieštaravimus į atsakovo prašymą. Pažymi, kad teismo pranešimą ieškovo atstovė gavo tik 2009 m. gruodžio 30 d. Turint omeny šventines ir poilsio dienas, ieškovas negalėjo pateikti prieštaravimų savo iniciatyva iki paskirto teismo posėdžio.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Delvista“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 118-121) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak atsakovo, byloje esantys potencialių pirkėjų, su kuriais atsakovas buvo pasirašęs preliminarias butų pirkimo-pardavimo sutartis, pareiškimai įrodo, jog būtent atsakovo žemės sklypų areštas atgrasė juos nuo ketinimų pirkti butus su areštuoto žemės sklypo dalimi. Tikina, kad vykdo komercinę ūkinę veiklą, o per daugiau kaip 1 m. nepardavė nė vieno buto dėl ieškovo atliktų darbų esminių trūkumų, kurių neištaisius praktiškai neįmanoma eksploatuoti gyvenamojo namo. Jei atsakovas iš tikrųjų nevykdytų komercinės ūkinės veiklos, nebūtų prasmės kreiptis į teismą prašant pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas ne pažeidžia, bet, atvirkščiai, labiau užtikrina ieškovo interesus, nepriklausomai nuo laiduotojo žemės sklypo vertės. Areštuoti du atsakovo žemės sklypai yra apsunkinti hipoteka, o hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės prieš kitus kreditorius. Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovo 4-ąjį skundo argumentą. Pateikti prieštaravimus į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra priešingos bylos šalies teisė, o ne pareiga, taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti ieškovui termino, iki kada šis turėtų pareikšti prieštaravimus. Jeigu ieškovui trūko laiko parengti išsamius prieštaravimus į atsakovo prašymą, jis galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo atidėti klausimo nagrinėjimą, tačiau to nepadarė.
2010 m. vasario 22 d. gautas ieškovo prašymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus – nekilnojamojo turto (laiduotojo žemės sklypo) 2010 m. sausio 25-27 d. atlikto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-10-01-012 (b. l. 122).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo argumentus, taip pat naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį.
Vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį, antstolė, be kita ko, areštavo atsakovui priklausančius du žemės sklypus už bendrą 256 000 Lt sumą (b. l. 47-48). CPK 146 straipsnio 1 dalis leidžia teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vienas laikinąsias apsaugos priemones kitomis. Kaip matyti iš atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą, yra dvi priežastys, kodėl stringa atsakovo komercinė ūkinė veikla: pirma, dėl ieškovo atliktų darbų esminių trūkumų parduotinų butų neįmanoma eksploatuoti; antra, potencialūs pirkėjai atsisako pirkti butus kartu su žemės sklypo dalimi, nes ji yra areštuota (b. l. 55-57). Oponuodama apeliantui dėl to, kad atsakovas nevykdo komercinės ūkinės veiklos, teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas pernelyg siaurai supranta komercinės ūkinės veiklos vykdymą, t. y. kaip pelno gavimą iš parduotos prekės. Iš tikrųjų pelno gavimas iš parduotos prekės yra komercinės ūkinės veiklos rezultatas, o ne komercinės ūkinės veiklos vykdymas. Atsakovo vykdomos komercinės ūkinės veiklos procesas susideda iš daugelio veiksnių, kaip antai, verslo plano statyti gyvenamuosius namus konkrečioje vietovėje paruošimo, to verslo plano laipsniško įgyvendinimo (kredito gavimo, rangovų paieškos, prekės reklamos, ect.) ir trunka gana ilgą laiką. Butų pardavimas, jei pavyksta, vainikuoja komercinės veikos procesą, bet ne vien tik jis sudaro atsakovo komercinę ūkinę veiklą. Todėl pirmasis apelianto skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skirtingai negu teigia apeliantas, atsakovo turto areštas nėra priemonė, kuri apsaugotų nuo atsakovo, kaip juridinio asmens, išregistravimo (trečiasis skundo argumentas). Jeigu bus CK 2.106 straipsnyje numatyti juridinio asmens likvidavimo pagrindai, atsakovas viena arba kita tvarka galės būti likviduotas (pvz., dėl bankroto), prieš tai išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, nepriklausomai nuo šios bylos baigties.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pateiktu CPK 146 straipsnio 1 dalies, susijusios su prieštaravimų pateikimu, aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę, o ne pareigą pareikšti prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui iki tam tikro termino pateikti prieštaravimus, kad šis turėtų galimybę pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardintomis procesinėmis teisėmis. Antra vertus, nurodytas procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes ieškovas realizavo teisę būti išklausytas (lot. audiatur et altera pars) paduodamas atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo atžvilgiu taikė išimtį iš CPK 314 straipsnio ir priėmė naujai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurių jis neturėjo ir dėl laiko stokos negalėjo turėti, pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (ketvirtasis skundo argumentas).
Teisėjų kolegija laiko pagrįstu skundo argumentą, susijusį su laiduotojo žemės sklypo realios vertės nustatymu. Kaip teisingai pastebi apeliantas, laiduotojo žemės sklypo vertę (254 000 Lt) VĮ „Registrų centras“ nustatė masinio vertinimo būdu, dar daugiau - ji nustatyta 2009 m. vasario 2 d., t. y. finansų krizės pradžioje (CPK 182 str. 1 p.). Apeliantas pateikė UAB „KoVertas“ 2010 m. sausio 25-27 d. atlikto laiduotojo žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. NTA-10-01-012 (b. l. 123-134). Joje laiduotojo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, yra nustatyta 130 000 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pateiktu rašytiniu įrodymu, paneigiančiu Nekilnojamojo turto registro pasenusį ir neindividualų laiduotojo žemės sklypo vertinimą.
Esant tokiai situacijai, skundžiama teismo nutartis keistina iki 126 244,24 Lt (256 244,24 Lt – 130 000 Lt) didinant piniginių lėšų sumą, kurią atsakovas turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Bet skaičiuojant, kiek turėtų išaugti į depozitinę sąskaitą mokėtinų lėšų suma, nepaisoma CPK 718 straipsnio nei 722 straipsnio 1 dalies ar galinčių atsirasti (nežinomo dydžio) papildomų ieškovo išlaidų, nes į šias aplinkybes neatsižvelgiama taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 2 d.), todėl ir keičiant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo padėtis negali pasunkėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį pakeisti - atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Delvista“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti iš dalies.
Siekiant užtikrinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos statyba“, įmonės kodas 149657383, kuri yra adresu Pramonės g. 19, Alytus, turtinių interesų apsaugą, areštuoti laiduotojo G. T. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Delvista“ įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. 58 7044 0600 0027 6862, esančią AB SEB banke, 126 244,24 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis litus 24 ct.) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Delvista“ į specialią sąskaitą įmokėjus 126 244,24 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis litus 24 ct.), panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto Nr. 0109006422).