Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Ginčo laikotarpiu galiojusios Letuvos higienos normos HN:76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2012 m. rugsėjo 1 d. redakcija) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog kalinimo įstaigų sistema turi būti organizuojama tokiu būdu, jog būtų gerbiamas žmogaus orumas (EŽTT 2008-03-27 sprendimą Choukhovov prieš Rusiją, 2007-05-10 sprendimą Benediktov prieš Rusiją). Tai apima valstybėms nustatytą pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, jeigu tai yra reikalinga, atsižvelgus į šio asmens medicininę patikrą ir gydytojų rekomendacijas (EŽTT 2011-01-25 sprendimą Elefteriadis prieš Rumuniją). EŽTT taip pat ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo (2002-07-15 sprendimą Kalashnikov prieš Rusiją).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad 2014-08-29–2014-09-01 laikotarpiu, būdamas nerūkančiu, buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 123 kartu su rūkančiais asmenimis – R. Ž. ir J. S. (J. S.).

2014-10-23 teismui pateiktame prašyme pareiškėjas pageidavo, kad R. Ž. ir J. S. teisme būtų apklausti liudytojais, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek R. Ž., tiek J. S. yra paleisti į laisvę (b. l. 132, 147). J. S. 2015-12-15 yra paskelbta paieška (b. l. 147), o R. Ž. gyvenamosios vietos adresas teismui nėra žinomas. Vilniaus pataisos namai 2016-02-12 raštu informavo, kad R. Ž. 2016-01-08 išvyko gyventi adresu Veržuvos g. 2, Vilnius (b. l. 132), tačiau nurodytu adresu teismo šaukimo šiam asmeniui įteikti nepavyko (b. l. 134, 137), savo gyvenamosios vietos nurodytas asmuo nėra deklaravęs ir niekur nedirba (b. l. 128, 135). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ekonomiškumo ir opertayvumo principais, teismas nagrinėjamoje byloje vadovausis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad 2016-05-05 teismo posėdžio metu pareiškėjas neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas neapklausiant liudytojais R. Ž. ir J. S..

Pagal atsiliepime į skundą nurodytus duomenis kameroje Nr. 123 pareiškėjas buvo laikomas 2014-08-29 – 2014-09-01 (b. l. 6). Lukiškių TI-K 2016-01-19 ir 2016-04-18 raštai patvirtina, kad J. S. ir R. Ž. kameroje Nr. 123 buvo laikomi tik 2014-08-29 (b. l. 117, 165). Darytina išvada, kad pareiškėjas su R. Ž. ir J. S. vienoje kameroje buvo laikomas tik vieną dieną – 2014-08-29.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, 2014-08-29 apklausos anketoje nurodė, jog yra nerūkantis (b. l. 9). Pareiškėjo pageidavimai gyventi nerūkančių asmenų kameroje taip pat buvo užfiksuoti 2014-09-11 ir 2013-12-17 apklausos anketose (b. l. 119-118). Iš J. S. 2014-08-29 apklausos anketos matyti, kad pastarasis, atvykęs į Lukiškių TI-K, pageidavo būti laikomas gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 149), R. Ž. 2014-08-29 apklausos anketoje taip pat nurodė, kad pageidauja būti laikomas rūkančių asmenų kameroje (b. l. 121). Pažymėtina, jog aplinkybę, jog R. Ž. rūkė, būdamas kameroje Nr. 123 kartu su pareiškėju, patvirtina ir R. Ž. 2015-02-12 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas paaiškinimas (b. l. 47-48). Teismo vertinimu, nurodyti duomenys paneigia atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, kad pareiškėjas buvo laikomas atsižvelgiant į jo anketose esančius įrašus, jog jis yra nerūkantis ir nesutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Teismas neturi duomenų apie tai, ar E. S. būdamas kartu su pareiškėju kameroje Nr. 123 rūkė, tačiau tokia išvada yra logiška, atsižvelgiant į jo apklausos anketoje esantį įrašą apie pageidavimą būti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 149). Kita vertus nagrinėjamu atveju esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui nurodyta aplinkybė neturi, kadangi Lukiškių TI-K pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o tuo pačiu ir neteisėtus veiksmus, patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog 2014-08-29 R. Č., būdamas nerūkantis, kameroje Nr. 123 buvo laikytas kartu su rūkančiu asmeniu - R. Ž..

Teismui nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiskmus, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistzvo ir antroji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – ar pareiškėjas, laikytas kartu su rūkančiais asmenimis, patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Kita vertus, ne kiekvienas neigiamas asmens išgyvenimas yra tokio lygio, kad būtų pagrindas pripažinti jog pareiškjas patyrė neturtinę žalą. Neteisėti veiksmai turi būti pakankamai intensyvūs, sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus bei emocijas arba sudaryti sudėtingas, sunkiai įveikiamas kliūtis, iš esmės paliesti asmenines teises ir gėrybes.

Iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjui atvykus į laisvės atėmimo įstaigą, buvo ištirta jo sveikata ir jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Įrašų apie patirtus infarktus ar darytas operacijas taip pat nėra. Pareiškėjo medicininės kortelės duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gana dažnai kreipdavosi į gydytojus, norėdamas pasimatuoti kraujo spaudimą ir skųsdamasis sutrikusiu miegu bei prasta nuotaika, dirglumu, tačiau tai iš esmės vieninteliai pareiškėjo nusiskundimai per 2013-10-28–2015-07-29 laikotarpį (b. l. 169-115). Sveikatos istorijoje nėra įrašo, kad pareiškėjas 2014-08-29 ar vėliau kreipėsi į medikus dėl pasyvaus rūkymo sukelto sveikatos sutrikimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2014-08-29 (1 dieną) buvimas kameroje su rūkančiais asmenimis įtakojo pareiškėjo sveikatos būklę itin ženkliai ar sukėlė kitokias neigiamas pasekmes. Kita vertus, tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi netrukus po to, kai buvo laikytas su rūkančiais asmenimis – 2014-09-08 (b. l. 3), taip pat pakankamai intensyvus pareiškėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo metu, – 2014-10-23 atsikirtimo į atsiliepimą pateikimas (b. l. 19), apeliacinio skundo teikimas (b. l. 29-40), papildomų įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui (R. Ž. paaiškinimų, įrodymų apie pasyvaus rūkymo žalą sveikatai) (b. l. 49-48, 157-159), skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai apie itin neigiamą požiūrį į tabako poveikį sveikatai, rodo, kad pareiškėjo laikymas kartu su rūkančiais asmenimis, nors ir vieną dieną, itin palietė jo vertybes bei sukėlė jautresnę nei įprasta reakciją į konstatuotus neteisėtus veiksmus, neigiamus išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas pagrįstai prilygino neturtinei žalai.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Teismų praktikoje egzistuoja nuostata, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos ne tik pareiškėjo patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija bet ir teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio, t. y. neturtinės žalos atlyginimu siekiama grąžinti asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei jam apskritai nebūtų padaryta žala, bei siekis nukentėjusiam atlyginti būtent tiek, kiek jis prarado. Pareiškėjo patirtos neturtinės žalos lygis apsprendžia ir jo patirtos žalos atlyginimo būdo parinkimą, todėl, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teismas atsižvelgia į pareiškėjo patirtų fizinių ir dvasinių kančių bei nepatogumų laipsnį – jų mastą, stiprumą bei intensyvumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisė į sveiką gyvenamąją aplinką buvo pažeista Lukiškių TI-K veiksmais, jam būnant laisvės atėmimo vietoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo padėtis laisvės atėmimo įstaigoje buvo specifinė, kadangi jis iš esmės nelabai galėjo įtakoti kameros, kurioje bus laikomas, parinkimą. Pareiškėjas įstaigos administracijai buvo nurodęs, kad pageidauja būti laikomas nerūkančiųjų kameroje, tačiau į jo norus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo atstovo pažeidimo patyrė itin neigiamus emocinius išgyvenimus, kuriuos teismo vertinimu galėjo sustiprinti ir ne itin gera pareiškėjo emocinė būklė. Kaip minėta, pareiškėjas viso laikymo laisvės atėmimo vietose metu skundėsi prasta nuotaika, nerimu ir miego sutrikimais.

Kita vertus, būtina atsižvelgti į Lukiškių TI-K įvykdyto pažeidimo trukmę. Pareiškėjo teisė būti nerūkančių asmenų kameroje buvo pažeista tik vieną dieną. Be to, iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas į kamerą Nr. 123 buvo perkeltas 2014-08-29 12.30, t. y. šioje kameroje buvo laikomas nevisą parą. Teismo vertinimu, nurodytas laikotarpis laikytinas per trumpu, kad iš esmės paveiktų pareiškėjo sveikatą ar paliktų negrįžtamą psichologinę žalą, kuri negalėtų užsimiršti per atitinkamą laikotarpį. Duomenų, jog 2014-08-29 pareiškėjo laikymas su rūkančiais asmenimis sukėlė neigiamą poveikį jo sveikatai, byloje nėra. Pareiškėjas administracijos neprašė užtikrinti jam apsaugą nuo pasyvaus rūkymo sukeliamų pasekmių, pavyzdžiui, perkeliant jį į kitą kamerą ir tokio pobūdžio skundų neteikė (b. l. 11-14). Byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl tyčinių atsakovo atstovo veiksmų. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, rūkantieji asmenys R. Ž. ir J. S. iš pareiškėjo kameros Nr. 123 sekančią dieną buvo iškeldinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog byloje konstatuotas pareiškėjo teisės į sveiką aplinką pažeidimas ir dalį paros jo patirti neigiami išgyvenimai sukėlė pareiškėjui tokio lygio dvasines kančias ir neigiamą poveikį, kad jo patirtų išgyvenimų teisingas kompensavimas būtų įmanomas tik priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Įvertinęs atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtų išgyvenimų mastą, intensyvumą bei pobūdį, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį bei vadovaudamamsis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog pareiškėjo pažeistų teisių būti kameroje su nerūkančiaisiais asmenimis pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija kompensuojant pareiškėjo patirtą žalą. Pažymėtina, kad toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-858/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo R. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliartorius-kalėjimas 2014 m. rugpjūčio 29 d., kameroje Nr. 123 laikydamas pareiškėją R. Č. kartu su rūkančiais asmenimis, pažeidė jo teisę į sveikatai saugią aplinką.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.