- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-298-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Audronė Matiukienė
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja E.LapinskienėBaudž. byla Nr. 1A–298-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugsėjo 1 d., apie 7.45 val., Klaipėdos m., Šienpjovių g. 2, UAB „VPS“ direktoriaus kabinete, būdamas UAB „VPS“ direktoriumi, supratęs, jog kabinete su nukentėjusiuoju P. K. vykęs pokalbis buvo įrašinėjamas ir, norėdamas iš nukentėjusiojo atimti diktofoną, nukentėjusįjį P. K. stipriai pastūmė, nuo ko pastarasis per stalą nukrito ant žemės, trenkėsi į sieną, tuo metu kitas darbuotojas prispaudė jį prie grindų ir užlaužė rankas, o R. S. atėmė iš nukentėjusiojo diktofoną, dėl ko nukentėjusiajam P. K. padarė kūno sužalojimus – įstrižų brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą kaktos vidurinėje dalyje ir kaktos kairėje pusėje, kaktikaulio gumburo projekcijoje, smulkų odos nubrozdinimą nosies nugarėlės viršuje bei galvos smegenų sukrėtimą, kas nukentėjusiajam P. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka faktines bylos aplinkybes, todėl išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. Tvirtina, kad jis neturi tikslo apkalbėti R. S., tačiau jo parodymai buvo visiškai ignoruojami, o tikima tik R. S. parodymais. Apeliantas buvo R. S. taip stipriai pastumtas, jog persirito per gretimai esančio kabineto stalą ir atsitrenkęs į sieną nukrito ant grindų. Iš jo rankų diktofoną su padarytu įrašu išplėšė gretimame kabinete sėdėjęs darbuotojas S., kuris diktofoną perdavė R. S.. R. S. sunaikino diktofono juostelę, o diktofoną grąžino tuščią. Taip pat nurodo, kad visi kiti liudytojai yra R. S. pavaldiniai, todėl jie prieš savo darbdavį neliudys. Be to, aplinkybę, kada R. S. keikėsi necenzūriniais žodžiais, niekas daugiau nematė. Tai galėjo patvirtinti tik diktofone buvę įrašai.
Nukentėjusiojo atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. S. išteisino pagal BK 140 str. 1 d.
Nukentėjusysis parodė, kad konflikto tarp jo ir R. S. metu koridoriuje pastarasis stipriai pastūmė, dėl to nukentėjusysis persirito per stalą, galva trenkėsi į sieną ir nukrito ant grindų, o dėl griuvimo jam buvo apdarytas sužalojimas. Žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo buvo įrašytas diktofonu, todėl ta aplinkybė buvo priežastis jį pastumti, siekiant atimti diktofonu padarytą įrašą.
Privatus kaltintojas, nukentėjusysis P. K. kaltinimą R. S. grindžia vien tik savo parodymais ir specialisto išvada, kuri patvirtina, kad P. K. konstatuoti kūno sužalojimai, kurie, sprendžiant iš sužalojimų formos bei lokalizacijos, galėjo gautis vienmomentiškai nuo kieto šiurkštaus pagrindo slystamuoju būdu, galimai atsitrenkus dėl griuvimo. Taip pat skunde P. K. nurodo, kad aplinkybę, kaip jis nugriuvo, matė dar du asmenys: UAB „VPS laiptai“ direktoriaus pavaduotojas, kur padėjo iš jo atimti diktofoną, ir kitas asmuo, kuris nesikišo (t. 1, b. l. 137).
Liudytojas R. S., dirbantis UAB „VPS laiptai“ direktoriaus pavaduotoju, paneigė nukentėjusiojo parodymus. Jo kabinetas atitinka nukentėjusiojo nurodytą kabinetą, tačiau jis neigia, kad nukentėjusysis ten būtų kada nors nugriuvęs, taip pat nematė jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir R. S. (t. 2, b. l. 4-5). Liudytojai D. L., A. R., A. G. taip pat nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų.
Specialisto išvadoje konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, tačiau išvada nepatvirtina nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo priežasčių, tuo labiau nepatvirtina, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti būtent R. S. ( t.1, b. l. 7-
R. S. neneigė, kad buvo žodinis konfliktas jo kabinete su jo bendrovės darbuotoju nukentėjusiuoju P. K. dėl netinkamo darbo funkcijų atlikimo. Tačiau pastarajam išėjus iš kabineto, konfliktas baigėsi. Jis nukentėjusiojo nesivijo, nestūmė, diktofono taip pat iš jo neėmė.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo ir išteisintojo parodymai akivaizdžiai priešingi.
Viso proceso metu išteisintasis nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau nepakankamai išsamiai. Teisme apklausti liudytojai D. L., A. R., A. G. parodė, kad jie atėję į darbą matė nukentėjusįjį esantį lauke. Tuo tarpu P. K. parodymai prieštarauja šių liudytojų parodymams. Jis parodė, kad po konflikto su R. S. jis išėjo į lauką ir daugiau nieko nesutiko, išskyrus patį R. S., kuris, pasak jo, išėjęs į lauką grąžino jam diktofoną ir nuvalė jam kraują (t. 2, b. l. 139). R. S. parodymai šioje dalyje taip pat akivaizdžiai priešingi. Be to, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad konfliktas įvyko ryte apie 8 val., kada darbuotojai renkasi į darbą, todėl netikėti liudytojais, kurie matė P. K. lauke, nėra pagrindo. Todėl akivaizdu, kad P. K. parodymai negali būti vertinti kaip išsamūs, tikėti jais besąlygiškai nėra pagrindo. Be to, abejones dėl P. K. parodymų tikrumo kelia ir byloje surinkta kita medžiaga, iš kurios matyti, kad jis atsisako pasirašyti atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje (t. 1, b. l. 26-30). Toks atvejis nepavienis, todėl nevertintinas kaip atsitiktinis. Be to, liudytojai patvirtino, kad jis yra konfliktuojanti asmenybė. P. K. parodymų kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, patikrinti teismas neturi galimybių. Todėl vertinti šiuos parodymus, kaip išteisintojo kaltumą patvirtinančius įrodymus, nėra pakankamai pagrindo.
Privatus kaltintojas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog liudytojai yra pavaldūs R. S., todėl jie yra šališki. Tačiau liudytojas D. L. patvirtino išteisintajam nepalankią aplinkybę, kad matė P. K. esantį lauke nubrozdintu veidu. Ši aplinkybė paneigia, kad visi liudytojai gali būti susitarę apkalbėti P. K..
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nukentėjusiojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.