Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1185-992/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-03-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-842-369/2021Nutartis · 2021-09-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-1136-992/2021Nutartis · 2021-10-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e1-1185-992/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45362-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1185-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45362-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, bausmė atlikta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2020 m. lapkričio 14 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), iki žiedinės sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. K. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji J. K. pirminių apklausų metu savo kaltę neigė, teikė skirtingas įvykio versijas, vėliau savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė ne mažiau kaip 100 g „Malūnininkų“ trauktinės, pasibaigė cigaretės, todėl sėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir kartu su drauge J. važiavo į degalinę. Jos neprivažiavus pasibaigė benzinas, todėl sustojo prie žiedo, esančio (duomenys neskelbtini), antroje juostoje, įjungė avarinį signalą ir paprašė J. nuvažiuoti nupirkti benzino. Sėdėdama vairuotojo vietoje, išgėrė dar 50-100 g alkoholio. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Automobilis tik pagal dokumentus priklauso motinai J. B., ji pati automobiliu disponuoja apie 2 metus, nei ji pati, nei J. B. neprieštarauja, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ būtų konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d., apie 23.32 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu T. K. iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad žiede (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Pranešėjui pasirodė, kad automobilyje sėdėjusios moterys galimai neblaivios. Įvykio vietoje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), žiede, antroje eismo juostoje, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo su įjungtais avarinės šviesos signalais. Vairuotojo vietoje sėdinti J. K. automobilyje buvo viena, paaiškino, kad pasibaigė kuras, o draugė J. B. nuvažiavo nupirkti kuro. J. K. kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. 2020 m. lapkričio 14 d., 23.49 val., J. K. alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas, antruoju pūtimu 2020 m. lapkričio 15 d. 00.11 val. – 2,81 promilių girtumas. J. K. buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. Sugrįžusi J. B. paaiškino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. K.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutemptas į saugomą aikštelę. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. B. tarnybiniame pranešime.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Šį automobilį nusprendė padovanoti savo dukrai J. K. Nors automobilio dukros vardu neperregistravo, tačiau šiuo automobiliu dukra disponuoja apie dvejus metus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d., apie 23.32 val., važiavo link (duomenys neskelbtini), kai žiedinėje sankryžoje pamatė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sustojo, pasiūlė pagalbą. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo dvi moterys, kalbėdamas su vairuotoja suprato, kad ji yra neblaivi, nes jos buvo nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. Supratęs, kad automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ sėdinčios moterys yra neblaivios, pranešė apie įvykį policijos pareigūnams.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d., apie 21.00 val., atvyko pas J. K. į namus. Nepastebėjo, kad J. K. būtų labai apsvaigusi nuo alkoholio, nejautė sklindančio alkoholio kvapo, galimai dėl to, kad J. K. vis parūkydavo, valgydavo. Vakaro eigoje J. K. pasibaigė cigaretės, todėl nusprendė nuvykti į artimiausią degalinę. J. K. paprašė jos vykti kartu, palaikyti kompaniją. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo J. K. Važiuojant į degalinę, pasibaigė benzinas, todėl sustojo žiede, J. K. įjungė avarinį signalą, prie jų sustojo automobilis, iš jo išlipo nepažįstamas vyriškis, kuris pasiūlė nuvežti iki degalinės, nusipirkti degalų. Ji išvyko kartu su vaikinu, o J. K. liko laukti automobilyje. Grįžo nupirkusi benzino ir prie J. K. automobilio pamatė sustojusius du policijos ekipažus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad jai buvo pavesta įteikti pranešimą apie įtarimą J. K. dėl galimo transporto priemonės – automobilio Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. J. K. įteikė pranešimą apie įtarimą, atliko jos apklausą. J. K. buvo paleista iš laikino sulaikymo, jai grąžinti asmeniniai daiktai. Margos spalvos kuprinėje matė pradarytą nedidelį butelį alkoholinio gėrimo, kurio talpa galėjo būti 0,2-0,3 litro. Matėsi, kad iš butelio nugerta maždaug iki pusės.

Alkotesterio rodmenys ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad J. K. 2020 m. lapkričio 14 d. pirmu patikrinimu 23.49 val. nustatytas 2,96 promilių girtumas, o 2020 m. lapkričio 15 d. antru patikrinimu 00.11 val. nustatytas 2,81 promilių girtumas.

2020 m. lapkričio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad R. M. atpažino J. K. kaip 2020 m. lapkričio 14 d. įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjusią moterį.

2020 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti šioje baudžiamojoje byloje reikšmingi Vilniaus miesto vaizdo kameromis padaryti 2020 m. lapkričio 14 d. įvykio vaizdo įrašai bei 2020 m. lapkričio 14 d. įvykio metu policijos pareigūnų „Body Cam“ darytas vaizdo įrašas.

2021 m. sausio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos rašte Nr. (1.8 Mr)SD-56 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kg svorio moteriškos lyties asmeniui suvartojus - 100 g - 50 % stiprumo alkoholinio gėrimo ir pilnai rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta - 0,88 % alkoholio koncentracija. J. K. 2020 m. lapkričio 14 d. nuo 21.30 val. iki 22.00 val. suvartojus - 200 g - 50 % stiprumo alkoholinio gėrimo – 23.50 val. kraujyje galėtų būti - 1,18-1,53 % alkoholio koncentracija. Tomis pačiomis sąlygomis suvartojus- 200 g - 50 % stiprumo alkoholinio gėrimo ir – 23.40 val. papildomai suvartojus - 100 g tokio paties alkoholinio gėrimo bei jam rezorbavusis (kas yra labai mažai tikėtina per - 10 minučių laikotarpį) – 23.50 val. kraujyje galėtų būti - 2,07-2,42 % alkoholio koncentracija. Didelė tikimybė, kad tomis pačiomis sąlygomis suvartojus - 200 g - 50 % stiprumo alkoholinio gėrimo ir - 23.40 val. papildomai suvartojus - 100 g tokio paties alkoholinio gėrimo - 23.50 val. dar ne visas alkoholinis gėrimas buvo rezorbavęsis, todėl labai tikėtina, kad alkoholio koncentracija kraujyje būtų augusi iki 2,07-2,42 %.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog 2020 m. lapkričio 14 d. namuose iki 22.00 val. vartojo alkoholį, išgėrė ne mažiau kaip 100 g, gali būti, kad apie 200 g „Malūninkų“ trauktinės, išvykdama iš namų jautėsi neblaivi. Atvažiavusi iki žiedo (duomenys neskelbtini), kur pasibaigė benzinas, laukdama, kol draugė atveš degalų, dar suvartojo apie 50 g – 100 g su savimi turėto to paties gėrimo. Atvykę pareigūnai jai nustatė 2,81 promilių girtumą.

J. K. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. M. parodymai, kuris nurodė, kad bevažiuodamas žiedinėje sankryžoje pastebėjo stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sustojęs priėjo prie automobilio ir pasiūlė pagalbą. Bendraujant su vairuotojo vietoje sėdinčia J. K. suprato, kad vairuotoja yra neblaivi (nurodė požymius), todėl apie tai pranešė policijos pareigūnams, kurie atvažiavo po 10-15 minučių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. B. taip pat patvirtino, jog pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą ir priėjus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjo J. K., su kuria bendraujant matėsi, jog yra neblaivi. Pirmojo tikrinimo metu J. K. nustatytas 2,96 promilių girtumas, o antru – 2,81 promilių girtumas. Byloje pateikti alkotesterio rodmenys ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad J. K. 2020 m. lapkričio 14 d. pirmu patikrinimu 23.49 val. nustatytas – 2,96 promilių girtumas, o 2020 m. lapkričio 15 d. antru patikrinimu 00.11 val. nustatytas – 2,81 promilių girtumas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad J. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, konstatuotina, kad ji pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamoji J. K. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotoja vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus – 2,81 promilės - girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. K. anksčiau teista už baudžiamojo nusižengimo padarymą, bausta administracine tvarka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gydyta (duomenys neskelbtini), diagnozuoti (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini).

Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas, jo mažinti nėra jokio pagrindo. Ši bausmės rūšis bei jos dydis yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, taip pat tai, kad J. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Realiai vykdant arešto bausmę būtų apriboti kaltinamosios socialiniai ryšiai, taip pat apribota galimybė įsidarbinti. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą 6 (šešių) mėnesių terminui.

Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, J. K. skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos, ribosiančios kaltinamosios elgesį ir atitinkančios padaryto nusikalstamo pobūdį. Bausmės vykdymo atidėjimas 6 (šeši) mėnesių laikotarpiui su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamosios socialinių ryšių, be to, ne tik ją nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad J. K. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus J. K. gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. J. K., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad J. K. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. lapkričio 15 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo J. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytoja yra J. K., automobilio savininkė de iure, kaltinamosios motina J. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprieštarauja dėl jos vardu registruoto automobilio konfiskavimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Spręstina, kad J. K. valdomos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

2020 m. lapkričio 15 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. lapkričio 14 d., 23.55 val., iki 2020 m. lapkričio 15 d., 14.10 val. (viena para).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos. J. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 14 d., 23.55 val., iki 2020 m. lapkričio 15 d., 14.10 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir konstatuoti, kad J. K. neatlikta arešto bausmės trukmė sudaro 19 (devyniolika) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 19 (devyniolikos) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą.

Įpareigoti J. K. visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje;

- būti namuose laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 8.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose bei Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ir rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti J. K. valdomą, J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą – J. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė