Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. K. ieškinį, kuriuo prašoma nutraukti jos ir atsakovo A. Š. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis ir 560 Eur išlaikymo dukrai įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą. Pateikusi ieškinį, ieškovė taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. Š., K. Š., G. Š. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo A. Š. laikiną išlaikymą A. Š., K. Š., G. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur nuo ieškinio pateikimo (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę O. K., nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikų gyvenamąją vietą su ieškove O. K..

3. Teismas, nustatęs, kad ieškovė nedirba, gauna vaiko priežiūros išmokas, socialines pašalpas bei tai, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2024 m. vasario 16 d., sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų A. Š., K. Š., G. Š. interesai bei neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai.

4. Įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyros principus, teismas priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo A. Š. jo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiai vaikai, iš kurių du yra mažamečiai, gyvena kartu su mama, juos sieja emocinis ryšis, atsiradęs nuolat kartu gyvenant, vaikams yra svarbi pastovi aplinka, kurioje vaikai jaustųsi saugiai, siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus, sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. Š. laikiną išlaikymą A. Š., K. Š. ir G. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 170,00 Eur nuo ieškinio pateikimo (2024 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

6.1. Apelianto teigimu, ieškovė su vaikais išsikraustė iš jų gyvenamosios vietos, pasiėmė visus šalių užgyventus daiktus (kilnojamąjį turtą) ir kadangi jos turtinė padėtis yra labai gera, tai apeliantas mano, kad ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

6.2. Pasak apelianto, jo pajamos yra 633,18 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimą, teigia nebeturėsiantis iš ko gyventi, bet ir kas mėnesį liks skolingas ieškovei. Nors ieškovė pateikė dokumentus, kad ji turi išlaidų vaikų išlaikymui, su išlaidomis atsakovas sutinka tik iš dalies, nes ieškovė nedirba, nesiekia gauti pajamų, kad pati prisidėtų prie vaikų išlaikymo. Mano, kad kiekvienam vaikui pilnai pakaktų po 170 Eur, ir tai būtų optimali suma, o atsakovui liktų tiktai 123,18 Eur. Apeliantas nurodo turintis sveikatos problemų, neturi aukštojo išsilavinimo ir gauti didesnes pajamas neturi galimybės. Pažymi, kad ieškovė absoliučiai netaupo pinigų, ji vaikams dantis tvarko Vilniuje, kai Panevėžyje galima minimas procedūras atlikti ženkliai pigiau.

7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties ieškovė nepateikė (į bylą pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl 2024 m. kovo 18 d. nutarties, nurodant argumentus, nesusijusius su skundžiama nutartimi).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – nutarties dalies, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. priteisė iš atsakovo laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą po 250 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas su nutarties dalimi nesutinka, teigdamas, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsakovas abejoja ieškovės patiriamomis išlaidomis vaikams, taip pat teigia, kad jo turtinė padėtis leistų jam teikti tik 170 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

10. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys turi tris nepilnamečius vaikus, vaikų laikina gyvenamoji vieta skundžiama nutartimi nustatyta su ieškove. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, pateikė teismui rašytinius įrodymus apie galimai patiriamas išlaidas, o prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė iš atsakovo priteisti 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

12. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

13. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodo argumentus dėl savo ir ieškovės turtinės padėties, sprendžiant dėl laikinojo išlaikymo priteisimo nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma laikina situacija, kuri užtikrintų nepilnamečių vaikų ir šalių interesus iki bylos išnagrinėjimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali pasisakyti dėl bylos esmės, šioje stadijoje nėra galimybės nustatyti nei tikslių vaikų poreikių, nei tikrosios šalių turtinės padėties, kadangi tai galima padaryti tik iš esmės išnagrinėjus šalių pateiktus duomenis. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, kad ieškovė nedirba, nesiekia gauti pajamų, kad pati prisidėtų prie vaikų išlaikymo, laiko nepagrįstais, kadangi byloje esantys duomenys (institucijos išvada byloje) patvirtina, kad ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas ir prisideda prie vaikų išlaikymo ne tik kasdien jais rūpindamasi, bet ir finansiškai.

14. Spręsdami laikinojo išlaikymo klausimą teismai atsižvelgia į minimaliosios mėnesinės algos dydį, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems minimaliems poreikiams patenkinti, kuri šiuo metu siekia 708,42 Eur, taip pat gali atsižvelgti į valstybės skiriamas išmokas vaikui (nutarties priėmimo metu – 152 Eur suma gausiose šeimose augantiems vaikams), tačiau privalo atsižvelgti ir į kitas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip šalių turtinė padėtis, išlaikytinių skaičius, sveikatos būklė, nepilnamečių vaikų, jų tėvų amžius ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina išlaikymo suma – 250 Eur, iš esmės yra pagrįsta, atitinkanti tiek teismų taikomus orientacinius kriterijus, tiek byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį. Nors atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra prasta, kad jo pajamos yra tik 633,18 Eur, kad jo sveikatos būklė nėra gera, visgi duomenų apie sveikatos problemas teismui neteikė, t. y. niekaip neįrodinėjo, kad yra finansiškai nepajėgus mokėti tokio dydžio vaiko išlaikymą, kokį teismas priteisė skundžiama nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas yra darbingas, nėra pateikta duomenų, kad būtų neįgalus, todėl, tikėtina, gali dirbti ir susirasti jo poreikius ir galimybes atitinkantį darbą ir taip užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

15. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, įvertins aplinkybes dėl tikrųjų atsakovo pajamų, įvertins atsakovo galimybes prisidėti prie vaikų materialinės gerovės, tuo pačiu įvertins tikruosius vaikų poreikius bei pačios ieškovės finansines galimybes, nustatys kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje ir priims geriausius vaikų interesus atitinkantį procesinį sprendimą.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutartys dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos / panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, faktinėmis aplinkybėmis, be to, jos nesaisto bylą iš esmės nagrinėjančio teismo ir, galutiniu teismo sprendimu išsprendus bylą iš esmės, išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams priteisiamas nustačius tikslius vaikų poreikius, tėvų galimybes ir pan.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamos nutarties dalies dėl vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio vertinti kaip neteisėtos ir nepagrįstos.

18. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.