- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- AN2-33-594/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. F. (toliau – V. F.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. spalio 24 d. nutarimo V. F. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarimu V. F. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų bauda. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „M. A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), kurios direktorius yra V. F., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė 65 115,77 eurų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir mokesčio delspinigių. Nustatyta, kad UAB „M. A.“ pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., esančios AB „SEB“ banko sąskaitoje, sudarė 1 631 111,45 eurų, išlaidos – 1 631 113,88 eurų, esant 3,85 eurų pradiniam likučiui, ir iš jų sumokėta: 1) UAB „B. A. P“ už patalpų nuomą 2018 m. gegužės 28 d. – 4 000,00 eurų, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų; 2018 m. gegužės 28 d. – 37 000,00 eurų, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų; 2018 m. gegužės 28 d. – 31.000,00 eurų, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų; 2018 m. gegužės 30 d. – 78 448,00 eurų, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų; 2) 2018 m. gegužės 28 d. sumokėta 141 000,00 eurų UAB „A. K. F.“, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų; 3) 2018 m. gegužės 30 d. – 13,173,75 eurų UAB „H.“ sumokėta už ūkininkę K. K., kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų; 4) 2018 m. gegužės 30 d. sumokėta 2 000,00 eurų UAB „M. P.“ paskolos grąžinimui, kai skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 71 660,04 eurų. Tokiu būdu, V. F., būdamas UAB „M. A.“ vadovu, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi sąmoningai pirmenybę teikė ne atsiskaitymams su valstybe, tačiau atsiskaitymams su penktojoje eilėje esančiais kreditoriais: trečiaisiais asmenims ir savimi, t. y. UAB „M. A.“.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu V. F. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą atmesti; nepanaikinus skundžiamo nutarimo, pakeisti jį, V. F. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, arba sumažinant skundžiamu nutarimu jam paskirtą piniginę baudą.
2.1. Apelianto teigimu, 2018 m. spalio 10 d. pirmosios instancijos teismui jis pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB „M. A.“ vykdė įprastinę ūkinę – komercinę veiklą, siekdama uždirbti kuo daugiau pelno, iš kurio būtų mokami mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai, tame tarpe ir įmokos biudžetui. Jis atliko būtinus įmonės veiklai mokėjimus tam, kad nebūtų paralyžiuota įmonės veikla, o pajamos būtų gaunamos ir ateityje. Pasak V. F., Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime nurodomų mokėjimų sumą sudarė skolos dengimas už patalpų nuomą, kadangi buvo kilusi reali grėsmė nuomos sutarties nutraukimui, dėl ko, atlikti komentuojamus mokėjimus buvo būtina. Mokėjimai buvo atlikti tik dėl to, jog iki 2018 m. gegužės 31 d. UAB „M. A.“ planavo gauti virš 100 000 eurų pajamų pagal paslaugų sutartis, kurios dar tą pačią dieną turėjo būti nukreiptos pridėtinės vertės mokesčio apmokėjimui. Šiame kontekste akcentuojama, kad mokestinė nepriemoka buvo padengta 2018 m. spalio 10 d. Šių aplinkybių visuma, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad analizuojamu atveju egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių mokėjimai į valstybės biudžetą buvo atidėti, todėl V. F. veiksmuose nėra kaltės.
2.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad V. F. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo, dėjo visas pastangas tam, kad įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų įvykdyti. Esant šių aplinkybių visumai, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu jam nepagrįstai skyrė 1400 eurų baudą. Priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas nesivadovavo vieningai šiuo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimų padarymą, neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė apgaulingos informacijos ir neatliko kitokių neteisėtų veiksmų mokesčių administravimo srityje, kas patvirtina faktą, kad V. F. yra atsakingas ir pareigingas. Šiame kontekste daroma išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas V. F. atžvilgiu yra akivaizdžiai neadekvatus, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Atsiliepimas
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas J. Č. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į V. F. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Institucijos teigimu, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. F. analizuojamu atveju buvo nubaustas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto rūpinimąsi skolos padengimu bei atsižvelgė į tai, kad 2018 m. spalio 16 d. duomenimis, UAB „M. A.“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai siekė 587,38 eurus. Institucijos įsitikinimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. F. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai neteisinga ar neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Darant šią išvadą pabrėžiama, kad apylinkės teismas apeliantui skyrė minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą piniginę baudą, o dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, neskiriant jam administracinės nuobaudos ar taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra jokio juridinio pagrindo. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties švelninimas, pasak Institucijos, neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. V. F. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. F. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik V. F. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi V. F., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
7. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. F. buvo nubaustas už tai, kad būdamas UAB „M. A.“ vadovu, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, vertinamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą pastebėtina, kad nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei pateikdamas apeliacinį skundą aukštesniajam teismui V. F. neneigė, jog UAB „M. A.“ buvo susidariusi mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir, kad pirmiausia UAB „M. A.“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, ką betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinkta bei skundžiamu apylinkės teismo nutarimu išsamiai aptartų įrodymų visuma. Ir nors tokius V. F. veiksmus, jo paties teigimu, lėmė jo siekis užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, tačiau šie apelianto argumentai, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, atmestini kaip deklaratyvūs. Kaip nustatyta ANK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Tuo tarpu CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl vadovautis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis UAB „M. A.“ vadovas V. F. vis tik privalėjo.
9. Manyti, jog V. F. nežinojo apie CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į įmonės veiklą, pobūdį ir tęstinumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios aplinkybės, sprendžiant tiek iš V. F. pirmosios instancijos teismui pateiktų paaiškinimų, tiek ir apeliaciniame skunde jo išdėstytų argumentų, neneigė ir pats apeliantas, papildomai paaiškindamas, kad skundžiamu nutarimu jam inkriminuotus mokėjimus kitiems įmonės kreditoriams jis atliko tikėdamasis gauti 100 000 eurų pelną, iš kurio ir būtų sumokėjęs įmonės mokestinę nepriemoką, kas tik patvirtina faktą, jog apie UAB „M. A.“ mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai apeliantas žinojo. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PVM nepriemoka analizuojamu atveju susidarė pagal pačios įmonės 2018 m. gegužės 25 d. pateiktą deklaraciją FR0600 už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., mokėjimo terminas – 2018 m. gegužės 25 d. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, V. F., būdamas UAB „M. A.“ vadovas, 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. gegužės 30 d., atliko mokėjimus tretiesiems asmenims, tokiu būdu pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus. Esant šių duomenų visumai, abejonių tuo, jog, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu V. F. suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir to siekė, t. y. veikė tyčia, aukštesniajam teismui nekyla, todėl V. F. apeliacinio skundo teiginiai, jog analizuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas nesant jo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o V. F. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas skundžiamu nutarimu kaltu pripažintas pagrįstai, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir V. F. apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos jam paskirtos administracinės nuobaudos, prašant skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą arba sumažinti skundžiamu nutarimu jam paskirtą piniginę baudą.
12. Vertinant šiuos V. F. apeliacinio skundo teiginius visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
13. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju, kai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu V. F. paskirta vienintelė ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant ir minimalų jos dydį, V. F. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimas galimas tik ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Tačiau, įvertinus jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą, įvykdymo aplinkybes, apelianto asmenybę bei kitas tinkamam administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai spręstina, jog jokių ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.
14. Bylos duomenimis, V. F. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, praeityje, nors ir ne už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinį nusižengimą, susijusį su jo, kaip UAB „M. A.“ vadovo pareigomis (ANK 223 straipsnio 2 dalis) (b. l. 34-38), savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Į šias aplinkybes, sprendžiant iš skundžiamo nutarimo turinio, buvo neabejotinai atsižvelgta, skiriant V. F. minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, todėl dar labiau švelninti V. F. paskirtą baudą arba skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalyje nenumatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir V. F. apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „M. A.“ mokestinė prievolė buvo visiškai įvykdyta 2018 m. spalio 10 d. Ši aplinkybė jo atsakomybės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme nemenkina, kadangi jos egzistavimas nepaneigia fakto, jog UAB „M. A.“ turimas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo dengiamas, kaip to reikalauja CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, todėl šiuo atveju vien tik mokestinės prievolės įvykdymas po nustatyto termino, nelaikytinas pakankamu pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimui ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Juo labiau, jog pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus, 2018 m. spalio 16 d. UAB „M. A.“ mokestinė prievolė, susijusi su pridėtinės vertės mokesčiu, siekė 580,94 eurų (b. l. 40, 41). Analogiškais motyvais atmestini ir V. F. argumentai, kad jis neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė apgaulingos informacijos ir neatliko kitokių neteisėtų veiksmų mokesčių administravimo srityje. Šios aplinkybės patvirtina tik tai, kad šioje situacijoje V. F. elgėsi taip, kaip to reikalaujama iš kiekvieno įstatymus gerbiančio ir jais besivadovaujančio piliečio, tačiau nelaikytinos pakankamu pagrindu ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui analizuojamu atveju.
15. Aptartų duomenų visumoje darytina pagrįsta išvada, kad V. F. paskirta administracinė nuobauda analizuojamu atveju buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. F. galima būtų paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Visos apelianto išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskiriant jam minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, todėl švelninti apelianto teisinę padėtį dar labiau, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Darant šią išvadą, jos kontekste atmetant ir V. F. apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
16. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti tik V. F. paskyrus administracinę nuobaudą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, dėl ko, V. F. apeliacinis skundas netenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. F. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.