- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-6939-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01805-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Kalvarijos savivaldybės, Kalvarijos savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Virginijus Ražukas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovėms Kalvarijos savivaldybei, Kalvarijos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ ir pripažinti atleidimą iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų neteisėtu; 2) grąžinti pareiškėją į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimu „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir Tarybos sprendimas) pareiškėja atleista iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Priimtas Tarybos sprendimas, pareiškėjos nuomone, yra neteisėtas.
Tarybos sprendimas neatitinka 2020 m. birželio 22 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu galiojusio Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 100 punkto, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-120 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ (toliau – ir Tarybos sprendimo projektas) vizuoti pateiktas nebuvo. Tokiu atveju, vadovaujantis Reglamento 105 punkto nuostatomis, jeigu tarybos sprendimo projektas (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas arba tarybos sprendimo kopija) neatitinka reglamento 99, 100, 101, 102 ir 103 punktuose nurodytų reikalavimų, tarybos sekretoriatas (jeigu jis sudaromas) arba meras tarybos sprendimo projektą privalėjo grąžinti projekto rengėjui patikslinti.
Į Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkę pirmu darbotvarkės klausimu buvo įtrauktas klausimas dėl Reglamento 100 punkto nuostatos pakeitimo, eliminuojant būtinumą teikiamus tarybos sprendimo projektus vizuoti savivaldybės administracijos direktoriui ir išdėstant jį taip: Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (valstybinės kalbos tvarkytojo).
Kaip matyti, posėdyje šis punktas buvo pakoreguotas iš esmės vien tam, kad būtų išbraukta nuostata dėl administracijos direktoriaus būtinumo vizuoti sprendimų projektus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Todėl nauja Reglamento 100 punkto nuostata įsigaliojo tik 2020 m. birželio 23 d., t. y. po priimto Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos teisės aktų registre.
Vadovaujantis išdėstytu reglamentavimu, Tarybos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, kadangi naujoji Reglamento redakcija dar nebuvo įsigaliojusi ir paskelbta Teisės aktų registre, t. y. tuo metu, kai vyko 2020 m. birželio 22 d. Kalvarijos savivaldybės tarybos posėdis, dar galiojo sena Reglamento redakcija su nepakeistu 100 punktu ir posėdžio metu priimti sprendimai, prieš juos pateikiant svarstyti Kalvarijos savivaldybės tarybai, turėjo būti, be kitų Reglamente nurodytų asmenų, vizuoti ir Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus, įskaitant ir priimtą Tarybos sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, posėdyje priimtas Tarybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, kuri reglamentuoja, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.
Reglamento 104 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos tarybos sprendimų projektų registre tarybos sprendimų projektai (ir priedai, jeigu jų yra, taip pat aiškinamieji raštai ir lyginamieji variantai arba tarybos sprendimo kopijos) bei vietos gyventojų apklausos rezultatai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Tačiau Tarybos sprendimo projektas savivaldybės interneto svetainėje paskelbtas nebuvo. Reglamento 108 punkte numatyta, kad Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki tarybos posėdžio pradžios paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbta nebuvo. Interneto svetainės rubrika „Tarybos posėdžių darbotvarkės“ nepildyta. Savivaldybės interneto svetainės momentinė ekrano nuotrauka įrodo, kad savivaldybės interneto svetainės rubrika „Kalvarijos savivaldybės tarybos informacija“, įskaitant joje esančias rubrikas „Tarybos posėdžių darbotvarkės“, „Tarybos posėdžių protokolai“, „Tarybos sprendimų projektai“, „Tarybos sprendimai“, paskutinį kartą atnaujinta tik 2020 m. birželio 15 d.
Skunde pareiškėja išsamiai išdėstė ginčo teisinį reglamentavimą.
Atsakovių Kalvarijos savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.
Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad ginčijamas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi sprendime nėra nurodytas teisinis ir faktinis sprendimo pagrindas ir sprendimas nėra motyvuotas.
Ginčijamame Tarybos sprendime yra nurodyti teisiniai pagrindai, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimo į pareigas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė priskiriama politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų grupei. Valstybės tarnybos įstatymas apibrėžia, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui (VTĮ 2 str. 6 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jų atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009, 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-837/2010, 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014 ir kt.). Taip pat šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr. LVAT 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014).
Minėta, kad ginčijamo Tarybos sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų pagrindas – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas yra tas, kad pareiškėja, būdama Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, neteko Kalvarijos savivaldybės tarybos politinio pasitikėjimo. Politinio pasitikėjimo netekimą įtaigiai iliustruoja tarybos narių balsavimo rezultatai.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodyta netinkama apskundimo tvarka. Sutiktina, kad ginčijamame Tarybos sprendime nurodyta netinkama sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau negalima sutikti su pareiškėjos pozicija, kad šis sprendimo trūkumas galėtų sudaryti pagrindą sprendimą panaikinti. Tokio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip VSĮ 16 str. 2 d. 9 p. bei VTĮ 51 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr. LVAT 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje). Netinkamas sprendimo apskundimo tvarkos nurodymas nelaikytinas esminiu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas pareiškėjai nesutrukdė tinkamai ir laiku kreiptis į teismą (pareiškėjos skundas teismui paduotas 2020 m. liepos 21 d.), todėl šis formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu.
Pareiškėja savo skunde nurodo, kad „specialios formos balsavimo biuleteniai tvirtinami savivaldybės tarybai svarstant reglamento nustatyta tvarka jai teiktiną sprendimo projektą ir šio pagrindu priimant sprendimą taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, o atsižvelgiant į teisės aktų požymius, kuriais vadovaujantis vietos savivaldos teisės aktai priskirtini individualaus ar norminio pobūdžio teisės aktams, manytina, kad savivaldybės tarybos veiklos slapto balsavimo atveju priimamas norminio pobūdžio teisės aktas, todėl jo įsigaliojimas neatsiejamas nuo oficialaus ir viešo paskelbimo taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu“. Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, jog ji laikosi pozicijos, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra norminio pobūdžio teisės aktas, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo galėjo būti priimtas tik po to, kai dėl šio klausimo būtų parengtas sprendimo projektas ir klausimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo būtų įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę.
Su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka. Ginčijamas Tarybos sprendimas nėra norminis teisės aktas, o individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas, kurį priėmus pareiškėja neteko Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų arba, kitaip tariant, ginčijamas Tarybos sprendimas užbaigė tuos teisinius santykius, kurie atsirado pareiškėją paskyrus į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Pareiškėja savo įsitikinimą, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo galėjo būti priimtas tik jei dėl šio klausimo būtų parengtas sprendimo projektas ir klausimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo būtų įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę, kildina labai savotiškai interpretuodama Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.
Svarstomas klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas 6 numeriu. Klausimas buvo pavadintas „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“. Dėl šio klausimo buvo pateiktas sprendimo projektas. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Taigi spręsdama pareiškėjos atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą, savivaldybės taryba turėjo išspręsti su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, t. y. patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nebuvo atskiras klausimas, t. y. jis nebuvo atsietas nuo 6 darbotvarkės klausimo, o tebuvo pareiškėjos atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo šiuo klausimu procedūros dalis. Sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir taip pat tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą, kuris, be to, dar turi būti įregistruotas ir atitinkamai paskelbtas.
Pareiškėjos pozicijos nepagrįstumu galima įsitikinti ir taikant kitų teisėkūros subjektų veiklos analogiją. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas“. Remiantis pareiškėjos logika, Seimas, balsuodamas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, turėtų priimti teisės aktą. Tačiau Seimo sprendimai dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktai, jie neregistruojami Teisės aktų registre ir neskelbiami.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes jai nebuvo išsiųsta tinkamai patvirtinta ginčijamo Tarybos sprendimo kopija.
Negalima sutikti su pareiškėjos pozicija, kad jos nurodyta aplinkybė apie ginčijamo Tarybos sprendimo kopijos neišsiuntimą galėtų sudaryti pagrindą panaikinti sprendimą. Pareiškėja ginčijamą sprendimą mėgina kvestionuoti aplinkybe, turėjusia atsirasti jau po sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad minėta aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Tarybos sprendimo teisėtumo. Sprendimo kopijos neįteikimas galėjo paveikti pareiškėjos galimybę laiku pateikti skundą teismui. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja laiku ir tinkamai realizavo sprendimo apskundimo teisę. Savivaldybės tarybos sprendimų išsiuntimą suinteresuotiems asmenims vykdo savivaldybės administracija.
Pareiškėja savo skunde nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeista sprendimo priėmimo procedūra. Procedūros pažeidimą pareiškėja sieja su Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto taikymu.
Sprendimo priėmimo metu galiojusio Reglamento 100 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta: „Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto raštvedybai (jo kasmetinių atostogų, nedarbingumo laikotarpiu arba jo nesant dėl kitų priežasčių – valstybinės kalbos tvarkytojo vyriausiojo specialisto)“.
Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka 2020 m. birželio 22 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu galiojusio Reglamento 100 punkto, kadangi Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-120 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ vizuoti pateiktas nebuvo, ir, pareiškėjos nuomone, tai sudaro pagrindą situaciją kvalifikuoti kaip neatitinkančią Reglamento 100 punkto reikalavimų.
Su tokiomis pareiškėjos išvadomis nėra pagrindo sutikti. Iš elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų matyti, kad savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 15 d. 14 val. 48 min. 10 sek. nusprendė nevizuoti minėto sprendimo projekto. Savo atsisakymą vizuoti sprendimo projektą motyvavo taip: „neatitinka LR VSĮ 13 str. nuostatų“. Vadinasi, pareiškėjos teiginys, jog ginčijamo sprendimo projektas nebuvo pateiktas vizuoti, neatitinka tikrovės.
Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, jog ji laikosi nuomonės, kad savivaldybės administracijos direktoriui atsisakius vizuoti sprendimo projektą, jis negalėjo būti registruotas, o taip pat svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje.
Su tokia pareiškėjos nuomone nesutinka. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatyta: „5. <...> Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras“.
Todėl Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti kaip suteikiančios administracijos direktoriui teisę spręsti dėl vizavimo tų mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę konstitucinę kompetenciją, numatytą Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje, t. y. kompetenciją sudaryti vykdomuosius organus (kompetenciją skirti ir atleisti administracijos direktorių). Pareiškėjos pateiktą Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipos aiškinimą pripažinus teisingu, būtų sukurtos teisinės prielaidos administracijos direktoriui vienasmeniškai nuspręsti nevizuoti tarybos sprendimų projektų, kuriais siekiama atleisti administracijos direktorių ar jo pavaduotoją iš pareigų, ir tai reikštų, kad toks sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus asmeninio suinteresuotumo niekada negalėtų būti įregistruotas, o taip pat, pareiškėjos aiškinimu, įtrauktas į savivaldybės tarybos darbotvarkę. Taip aiškinant Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje įtvirtintą teisės normą, yra generuojamas jos prieštaravimas Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai bei paneigiama Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija bei Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta mero teisė sudaryti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, kad ginčijamo Tarybos sprendimo neteisėtumą ji sieja su tuo, kad neva sprendimo projektas bei savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė nebuvo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės. Minėta medžiaga buvo paviešinta Kalvarijos savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kalvarija.lt/index.php?591699830. Be to, minėtas sprendimo projektas 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje.
Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, kad ginčijamo Tarybos sprendimo neteisėtumą ji sieja su tuo, kad per 7 darbo dienas nebuvo paskelbtas savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio protokolas. Negalima sutikti su pareiškėjos pozicija, kad jos nurodyta aplinkybė apie protokolo nepaskelbimą galėtų sudaryti pagrindą ginčijamą Tarybos sprendimą panaikinti. Pareiškėja ginčijamą sprendimą mėgina kvestionuoti remdamasi aplinkybe, turėjusia atsirasti jau po sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad minėta aplinkybė neturi absoliučiai jokios reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Tarybos sprendimo teisėtumo. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimą „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ ir pripažinti atleidimą iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų neteisėtu; 2) grąžinti pareiškėją į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas; 3) iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimu „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ pareiškėja atleista iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Kalvarijos savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-44-1 „Dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ (aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja atleista iš Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų praradus pasitikėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja skunde nurodo šiuos ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindus: kad Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-120 nebuvo pateiktas vizuoti; kad Tarybos sprendimo projektas nebuvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje; kad nebuvo paskelbta 2020 m. birželio 22 d. Tarybos posėdžio darbotvarkė; kad slapto balsavimo biuleteniai nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka; kad Tarybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis nėra motyvuotas; kad Tarybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame nurodyta netinkama apskundimo tvarka; kad Tarybos sprendimas pareiškėjai nėra įteiktas, su juo susipažinti neturėjo galimybės, kadangi jis nėra paskelbtas, kaip numato Reglamentas.
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, ginčijamame Tarybos sprendime yra nurodyti teisiniai pagrindai, t. y. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje pateiktą valstybės tarnautojų pareigybių skirstymą bei Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimo į pareigas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė priskiriama politinio (asmeninio) pasitikėjimo grupei. Valstybės tarnybos įstatymas apibrėžia, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui (VTĮ 2 str. 7 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009, 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-837/2010, 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014 ir kt.). Taip pat šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010, 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014).
Kaip minėta, pareiškėja nurodo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka 2020 m. birželio 22 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu galiojusio Reglamento 100 punkto reikalavimų, kadangi Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui Kalvarijos savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 15 d. sprendimo projektas Nr. TSP-120 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą“ nebuvo pateiktas vizuoti, be to, savivaldybės administracijos direktoriui atsisakius vizuoti sprendimo projektą, jis negalėjo būti registruotas, o taip pat svarstomas savivaldybės tarybos posėdyje, ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.
Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje buvo nustatyta, kad: „Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo (ar jo funkcijas atliekančio teisininko) ir vyriausiojo specialisto valstybinės kalbos tvarkytojo“.
Iš elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų matyti, kad savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. birželio 15 d. 14 val. 48 min. 10 sek. nusprendė nevizuoti minėto sprendimo projekto. Savo atsisakymą vizuoti sprendimo projektą motyvavo taip: „neatitinka LR VSĮ 13 str. nuostatų“. Taigi, priešingai, nei teigė pareiškėja, ginčijamo sprendimo projektas buvo pateiktas vizuoti, tačiau administracijos direktorius jo nevizavo. Darytina išvada, jog pareiškėjos teiginys, kad ginčijamo sprendimo projektas nebuvo pateiktas vizuoti, neatitinka tikrovės.
Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka su atsakovių išdėstytomis aplinkybėmis padarytomis išvadomis.
Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatyta: „5. <...> Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras“.
Todėl Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipos negalima aiškinti kaip suteikiančios administracijos direktoriui teisę spręsti dėl vizavimo tų mero teikiamų sprendimų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti savivaldybės tarybos išimtinę konstitucinę kompetenciją, numatytą Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje, t. y. kompetenciją sudaryti vykdomuosius organus (kompetenciją skirti ir atleisti administracijos direktorių). Atsakovių atstovas teisingai nurodė, kad, pareiškėjos pateiktą Reglamento 100 punkto 2 pastraipos aiškinimą pripažinus teisingu, būtų sukurtos teisinės prielaidos administracijos direktoriui vienasmeniškai nuspręsti nevizuoti tarybos sprendimų projektų, kuriais siekiama atleisti administracijos direktorių ar jo pavaduotoją iš pareigų ir tai reikštų, kad toks sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus asmeninio suinteresuotumo niekada negalėtų būti įregistruotas, o taip pat, pareiškėjos paaiškinimu, ir įtrauktas į savivaldybės tarybos darbotvarkę. Taip aiškinant Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamento 100 punkto 2 pastraipoje įtvirtintą teisės normą, yra generuojamas jos prieštaravimas Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai nuostatai bei paneigiama Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija bei Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta mero teisė sudaryti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
Pareiškėja teigė, kad ginčijamo Tarybos sprendimo neteisėtumą ji sieja su tuo, kad sprendimo projektas bei savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė nebuvo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje. Ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės. Minėta medžiaga buvo paviešinta Kalvarijos savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kalvarija.lt/index.php?591699830.
Be to, minėtas sprendimo projektas 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje. Sprendimo projektui Teisės aktų projektų registre buvo suteiktas registracijos numeris 20-8938.
Ginčijamas Tarybos sprendimo projektas bei savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio darbotvarkė buvo paviešinti Kalvarijos savivaldybės interneto svetainėje adresu http://www.kalvarija.lt/index.php?591699830.
Tarybos sprendimo atleisti pareiškėją iš pareigų teisinis pagrindas – Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 3 dalis bei Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Faktinis ginčijamo Tarybos sprendimo pagrindas yra tas, kad pareiškėja, būdama Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, neteko Kalvarijos savivaldybės tarybos politinio pasitikėjimo. Politinio pasitikėjimo netekimą įtaigiai iliustruoja tarybos narių balsavimo rezultatai.
Valstybės tarnybos įstatymas dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų nustato tik bendrąsias taisykles – pasitikėjimo praradimą numato kaip savarankišką atleidimo pagrindą (51 str. 1 d. 7 p.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir atleidimas iš šių pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Vietos savivaldos įstatymo prasme išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos kitoms savivaldybės institucijoms (VSĮ 3 str. 9 d., 16 str. 6 d.). Pažymėtina, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kalvarijos savivaldybės tarybos veiklos reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip reglamentuotos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad priimant ginčijamą Tarybos sprendimą nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos ir pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pažymėtina, kad pareiškėja iš anksto buvo informuota apie minėto Tarybos 2020 m. birželio 22 d. posėdžio laiką bei vietą, dalyvavo šiame posėdyje, taip pat turėjo galimybę pateikti Tarybos nariams savo argumentus bei poziciją visais su reiškiamu nepasitikėjimu sietinais klausimais. Iš balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad slapto balsavimo biuletenius gavo 12 tarybos narių, atidarius balsadėžę rasta 12 vnt. biuletenių, negaliojančių biuletenių nerasta, galiojančių biuletenių skaičius – 12 vnt., už tai, kad pareiškėją atleisti iš einamų pareigų, balsavo 12 tarybos narių.
Pareiškėja teigia, kad „specialios formos balsavimo biuleteniai tvirtinami savivaldybės tarybai svarstant reglamento nustatyta tvarka jai teiktiną sprendimo projektą ir šio pagrindu priimant sprendimą taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, o atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, kuriais vadovaujantis vietos savivaldos teisės aktai priskirtini individualaus ar norminio pobūdžio teisės aktams, pažymėjo, kad savivaldybės tarybos veiklos slapto balsavimo atveju priimamas norminio pobūdžio teisės aktas, todėl jo įsigaliojimas neatsiejamas nuo oficialaus ir viešo paskelbimo taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu“. Iš pareiškėjos skundo galima suprasti, jog ji laikosi pozicijos, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra norminio pobūdžio teisės aktas, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo galėjo būti priimtas tik po to, kai dėl šio klausimo būtų parengtas sprendimo projektas ir klausimas dėl slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo būtų įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę.
Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos aiškinimu. Teismas pažymi, kad ginčijamas Tarybos sprendimas nėra norminis teisės aktas, o yra individualaus pobūdžio vienkartinio taikymo teisės aktas, kurį priėmus pareiškėja neteko Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų arba, kitaip tariant, ginčijamas Tarybos sprendimas užbaigė tuos teisinius santykius, kurie atsirado pareiškėją paskyrus į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, svarstomas klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas 6 numeriu ir pavadintas „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos O. B. atleidimo iš pareigų prieš terminą, praradus Kalvarijos savivaldybės tarybos pasitikėjimą (Nr. 120)“. Dėl šio klausimo buvo pateiktas sprendimo projektas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Taigi, spręsdama pareiškėjos atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimą, savivaldybės taryba turėjo išspręsti su šiuo klausimu susijusius procedūrinius dalykus, t. y. patvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Tačiau slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas nebuvo atskiras klausimas, t. y. jis nebuvo atsietas nuo 6 darbotvarkės klausimo, o tebuvo pareiškėjos atleidimo iš pareigų netekus pasitikėjimo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo šiuo klausimu procedūros dalis. Sprendimas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktas, kuriuo išsprendžiamas pats darbotvarkės klausimas, ir tuo pačiu tai reiškia, kad tokio pobūdžio tarybos sprendimui, kaip slapto balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimas, netaikomas reikalavimas iš anksto pateikti sprendimo projektą, kuris, be to, dar turi būti įregistruotas ir atitinkamai paskelbtas.
Teismas sutinka su atsakovės pastebėjimu, kad savivaldybės tarybos sprendimams, kuriais išsprendžiami procedūrinio pobūdžio klausimai, netaikomi tokie reikalavimai, kurie taikomi savivaldybės tarybos sprendimams – teisės aktams, tokią išvadą galima daryti sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Atsiliepime tinkamai pateikti pavyzdžiai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Pareiškėjos aiškinimą laikant teisingu, tektų taip pat pripažinti, kad pirmajame posėdyje paaiškėjus nenumatytai aplinkybei, jog meras neprisiekė, savivaldybės taryba negalėtų priimti sprendimo dėl kito posėdžio datos, nes nėra atitinkamo sprendimo projekto, kuris turėtų būti ne tik parengtas, bet ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios įregistruotas ir paskelbtas. Tai reikštų, kad kito tarybos posėdžio data apskritai negalėtų būti nustatyta. Vadinasi, pareiškėjos pateiktas aiškinimas neatitinka situacijos, todėl vien dėl to negali būti laikomas pagrįstu. Taikant veiklos analogiją pateikiamas kitų teisėkūros subjektų pavyzdys. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas“. Remiantis pareiškėjos aiškinimu, Seimas, balsuodamas dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo, turėtų priimti teisės aktą. Tačiau Seimo sprendimai dėl balsavimo biuletenio pavyzdžio patvirtinimo nėra teisės aktai, jie neregistruojami Teisės aktų registre ir neskelbiami.
Teismas sutinka su pareiškėjos teigimu, kad ginčijamame Tarybos sprendime nurodyta netinkama sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau toks sprendimo trūkumas negali sudaryti pagrindo sprendimą panaikinti. Tokio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip VSĮ 16 str. 2 d. 9 p. bei VTĮ 51 str. 1 d. 7 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Netinkamas sprendimo apskundimo tvarkos nurodymas nelaikytinas esminiu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas pareiškėjai nesutrukdė tinkamai ir laiku kreiptis į teismą (pareiškėjos skundas teismui paduotas 2020 m. liepos 21 d.), todėl šis formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu.
Pareiškėja teigia, kad ginčijamas Tarybos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes jai nebuvo išsiųsta tinkamai patvirtinta ginčijamo Tarybos sprendimo kopija. Nurodyta aplinkybė apie ginčijamo Tarybos sprendimo kopijos neišsiuntimą negali sudaryti pagrindo sprendimą panaikinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė aplinkybę, kuri atsirado jau po sprendimo priėmimo. Darytina išvada, kad minėta aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Tarybos sprendimo teisėtumo. Sprendimo kopijos neįteikimas galėjo paveikti pareiškėjos galimybę laiku pateikti skundą teismui. Tačiau, kaip minėta, pareiškėja laiku ir tinkamai realizavo sprendimo apskundimo teisę. Be to, pažymėtina, kad savivaldybės tarybos sprendimų išsiuntimą suinteresuotiems asmenims vykdo savivaldybės administracija. Pareiškėja buvo viena iš savivaldybės administracijos vadovų ir pati galėjo ir turėjo pasirūpinti, kad 2020 m. birželio 22 d. jai pavaldūs administracijos padaliniai tinkamai vykdytų savo funkcijas ir nustatytu laiku pateiktų jai ginčijamo Tarybos sprendimo kopiją.
Apibendrinant daroma išvada, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ar veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07, 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009, 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010, 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos iš esmės buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, o padaryti ir teismo nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio, laikytini neesminiais ir dėl to ginčijamas sprendimas negali būti naikinamas ir laikomas neteisėtu.
Pareiškėja antruoju skundo reikalavimu prašo grąžinti ją į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir trečiuoju reikalavimu – iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai iš pagrindinio. Pagrindinis skundo reikalavimas yra pirmasis, t. y. ginčijamo sprendimo panaikinimas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus, todėl skundas atmestinas.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašo priteisti jai šioje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios iš viso sudaro 780 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai atstovavo advokatas A. A.. Turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos 2020 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūra serija APB NEXUS Nr. 20/135 ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Taip pat byloje pateiktas prašymas priteisti atsakovių naudai iš pareiškėjos 679 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai administracinėje byloje Nr. eI3-6939-402/2020 apmokėti atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018, 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).
Teismas pažymi, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovių Kalvarijos savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės tarybos dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Įvertinęs ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, teismas pažymi, kad byla nebuvo sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Tai, jog byloje sprendžiami teisiniai klausimai iš dalies buvo nauji, vis dėlto nesudaro pagrindo vertinti, kad jų sudėtingumas reikalavo išskirtinių specialių žinių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Be to, pastebėtina, kad bylos apimtis nėra didelė.
Pastebėtina, jog atsakovės, prašydamos atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Remdamasis Kalvarijos savivaldybės interneto svetainės https://kalvarija.lt/go.php/Kontaktai805 duomenimis, teismas nustatė, kad Kalvarijos savivaldybė turi Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, kuriame dirba penki darbuotojai, į jų vykdomas funkcijas įeina Kalvarijos savivaldybės procesinių ir kitų dokumentų rengimas, savivaldybės institucijų atstovavimas visų lygių teismuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovės neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jų interesams kitais būdais nei atstovavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių ir advokato V. P. kontoros. Atsakovių patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas atsakovių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. B. skundą atmesti.
Atsakovių Kalvarijos savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės tarybos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.