Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu septyneriems metams vienuolikai mėnesių;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, I. P. nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatlikta dalimi ir I. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., I. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš I. P. priteista 2 888 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 17 d., apie 16.30 val., Paryžiaus Komunos g. prie pastato Nr. 4, Klaipėdoje, matant aplinkui esantiems, įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, priėjęs prie L. L. , priekabiai be pagrindo pareikalavo pinigų ir cigarečių, o po to, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - nukentėjusiojo atsisakymą duoti cigarečių ir pinigų, dėl chuliganiškų paskatų sumušė L. L. : spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, taip pargriovė jį ant grindinio, sugriebė jam už krūtinės, keletą kartų trenkė jo galvą į grindinį, ne mažiau kaip du kartus batu spyrė į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarė masyvią poodinę kraujosruvą veide su daugybiniais nosikaulių, viršutinio žandikaulio lūžiais, viršutinių priekinių dantų ištraukimu, daugybiniais apatinio žandikaulio alveolinių ataugų, abiejų pleištakaulio sparninių ataugų, gomurikaulių, dešinio skruostikalulio su poslinkiu, dešinės akiduobės išorinės sienos su poslinkiu, akytkaulio skeveldriniu, kairiojo smilkinkaulio piramidės lūžiais, galvos smegenų kairės kaktinės skilties žiėvės ir kaktinės pamatinės srities sumušimu, dešinio žastikaulio kaklelio įkaltiniu lūžiu, todėl dėl kaukolės pamato kaulų lūžių nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog 2006 m. gruodžio 17 d., apie 16.30 val., matė, kaip prie namo Nr. 4, esančio Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g., du nepažįstami vyrai spardo ant žemės gulintį vyrą. Jis liepė jiems liautis spardyti, todėl šie pabėgo. Jis priėjo prie nukentėjusiojo, patikrino pulsą, įsitikino, kad jis gyvas, todėl nuėjo namo. Jis pastebėjo, kad, įeinant į namo laiptinę, kažkoks vyras jį fotografavo. Grįžęs namo, nuėjo miegoti, tačiau po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, todėl buvo pristatytas į areštinę. Teigia, kad nukentėjusysis L. L. ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu L. L. parodė, kad jį sumušė du nepažįstami vyriškiai, o teisme parodė, kad nėra įsitikinęs, jog jį sumušė nuteistasis. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. L. po įvykio nustatytas 3,37 promilių girtumas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja liudytojos A. S. parodymais, nes ji nuolat keitė parodymus, atsisakė jį atpažinti ir dalyvauti akistatoje bei negalėjo paaiškinti, iš kur jį (nuteistąjį) pažįsta. Toliau apeliaciniame skunde nuteistasis išdėsto liudytojų E. J. , J. L. parodymus, rašytinius bylos įrodymus. Teigia, kad teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajam sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti trankant jo galvą į grindinį, jeigu jis gulėtų ant pilvo. Tačiau nukentėjusiajam sužalojimų pakaušio srityje nenustatyta. Todėl, anot apelianto, taip paneigiami liudytojų A. S. ir E. J. parodymai, kad nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenustatė tikslaus smūgių, kurie buvo suduoti nukentėjusiajam L. L. , skaičiaus.

Be to, teismas nepagrįstai jį pripažino pavojingu recidyvistu, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-11-14 nutartimi buvo paleistas lygtinai prieš terminą už teigiamą elgesį. Prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

I. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo I. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. I. P. kaltė padarius BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Liudytojų A. S. ir E. J. parodymais neginčijamai nustatyta, kad L. L. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent I. P. . Šie liudytojai yra pašaliniai žmonės, kurie betarpiškai matė įvykį ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu atsisakė nurodyti, iš kur jai buvo žinoma apie nuteistojo gyvenamąją vietą, neįrodo jos suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Kita vertus, liudytojos A. S. teisė, o ne pareiga nurodyti aplinkybes, kurios nėra susijusios su įvykiu. Iš liudytojos A. S. parodymų matyti, kad jai tik buvo žinoma, jog I. P. lankosi Jelenos (J. L. ) bute, todėl policijos pareigūnams nurodė pastarosios gyvenamosios vietos adresą. Liudytojas E. J. taip pat parodė, kad būtent I. P. spardė L. L. , koja trypė nukentėjusiojo galvą ir krūtinę, tampė rankas ir kojas. Liudytoja J. L. parodė, kad pas ją iš tikrųjų gyvena nuteistasis, kuris 2006-12-17 vakare namo grįžo girtas ir pasakė, kad kažką prisidirbo. Kadangi I. P. sportiniai bateliai buvo kruvini, ji juos nuplovė.

Specialisto išvada nustatyta, kad nubrozdinimai ant L. L. veido galėjo būti padaryti avalyne, kuri buvo paimta iš I. P. , nes sutampa ant nukentėjusiojo veido užsifiksavęs avalynės pėdsakas ir bato pado eksperimentiniai atspaudai (t. 1, b. l. 33-35). Ši specialisto išvada patvirtina liudytojų A. S. ir E. J. parodymus apie jų nurodytas L. L. sumušimo aplinkybes. Tai, kad ant nukentėjusiojo veido užfiksuotas avalynės pėdsakas neturi individualių požymių, nedaro niekiniais kitų įrodymų. Iš liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų ir byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie nukritusio ir gulinčio nukentėjusiojo L. L. priėjo nuteistasis I. P. , o ant jo sportinių batelių matyti dėmė, panaši į kraują. Savaime suprantama, kad liudytojas E. J. dėl techninių kliūčių nesugebėjo užfiksuoti visų I. P. nusikalstamų veiksmų, kuriuos nuteistasis atliko prieš L. L. . Tačiau šių įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent I. P. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė L. L. sveikatą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. nuteistąjį atpažino tik iš nuotraukų arba tarp nuteistojo ir šios liudytojos nebuvo atlikta akistata, nėra esminis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas (BPK 192 str. 5 p.). Šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus pareigūnai gali, bet neprivalo atlikti.

Iš liudytojų A. S. ir E. J. parodymų matyti, kad I. P. sugriebė L. L. už krūtinės ir pargriovęs jo galvą daužė į grindinį. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų (t. 1, b. l. 12-13, t. 2, b. l. 27-28) teisme matyti, kad sužalojimai L. L. galvoje galėjo būti padaryti tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis gulėjo kniūbsčias. Tačiau iš liudytojų A. S. ir E. J. parodymų matyti, kad L. L. gulėjo ant nugaros. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šios dalies prieštaravimų tarp minėtų liudytojų parodymų ir teismo medicinos specialisto paaiškinimų nėra. Kaip matyti iš specialisto paaiškinimų teisme, nukentėjusiajam sužalojimai pakaušyje galėjo būti ir nepadaryti, kita vertus, nedidelės kraujosruvos nukentėjusiojo plaukuotoje pakaušio dalyje galėjo būti nepastebėtos jo apžiūros metu. Akivaizdu ir logiška, kad tokiu būdu trankant nukentėjusiojo galvą į kietą paviršių sužalojimų galėjo ir nelikti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė dėl L. L. suduotų smūgių skaičiaus. Kaip matyti iš nukentėjusiojo L. L. , liudytojų A. S. ir E. J. parodymų, jie negalėjo tiksliai nurodyti nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. , panaudodamas kaip pretekstą savo nusikalstamiems veiksmams mažareikšmę dingstį - nukentėjusiojo atsisakymą duoti cigarečių ir pinigų, dėl chuliganiškų paskatų sumušė L. L. . Logiškai ir gyvenimiškai paaiškinama, kad esant tokiai situacijai, kai kaltininkas, (šioje byloje - nuteistasis I. P. ) ciniškai ir drastiškai elgdamasis, pažeisdamas moralės principus, viešoje vietoje muša ir spardo kitą žmogų, nei vienas iš jų smūgių neskaičiavo, todėl negalėjo tiksliai jų nurodyti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, padarė pagrįstą ir logišką išvadą, kad nukentėjusiajam buvo spirta ne mažiau kaip du kartus į galvą, o I. P. nusikalstami veiksmai turi priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.

Iš nukentėjusiojo L. L. parodymų matyti, kad įvykio metu jis buvo girtas ir prisimena tik tai, kad priėjęs vyriškis paprašė pinigų ir cigarečių, o, jam atisakius jų duoti, šis spyrė į veidą ir krūtinę, dėl ko jis pargriuvo ir apsvaigo, jautė spardymą, tačiau neteko sąmonės. Iš tikrųjų nustatyta, kad L. L. kraujyje rasta 1,13 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 103). Byloje nėra nukentėjusiojo parodymų neva jį spardė du vyriškiai, kaip teigia nuteistasis apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nuteistasis neteisingai interpretuoja nukentėjusiojo parodymus. Savaime suprantama, kad nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vėliau sumuštas, negali atpažinti jį sumušusio asmens, t. y. nuteistojo. Tačiau tai, kad būtent I. P. sumušė L. L. ir jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, įrodyta nuosprendyje aptartais kitais įrodymais, kurie teismui nekelia jokių abejonių. Tai, kad L. L. buvo girtas, neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ar nuteistojo veikos kvalifikavimui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad L. L. sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys.

BK 27 str. 2 d. numatyta, kad nusikaltimus padaręs asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. BK 27 str. 3 d. numatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Apygardos teismas, pripažindamas I. P. pavojingu recidyvistu, BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d. reikalavimų nepažeidė. Teismas nustatė, kad I. P. teisiamas aštuntą kartą, anksčiau teistas už tyčinių smurtinių ir savanaudiškų nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. nusikaltimus daro sistemingai, dažniausiai praėjus keliems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų už ankstesnį nusikaltimą arba net paleistas lygtinai prieš terminą. I. P. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-11-14 nutartimi 2006-11-23 buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 mėn. 6 d. paskirtos bausmės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-05-29 nuosprendį. I. P. naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė 2006-12-17, t. y. nepraėjus nei mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, jis piktybiškai nenori pasitaisyti ir stoti į doros kelią, o priešingai - linkęs daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pavojingas visuomenei. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad I. P. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teisėjų kolegijos nuomone, I. P. pagrįstai ir teisingai pripažintas pavojingu recidyvistu. Tai, kad I. P. paskutinės laisvės atėmimo vietos administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 158), neturi jokios reikšmės sprendžiant pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą.

Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad, skirdamas bausmę I. P. , atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, konkrečias nusikaltimų padarymo aplinkybes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tiesioginę tyčią. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas, skirdamas I. P. bausmę, įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas I. P. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę už sankcijos vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė I. P. yra teisinga, ji atitinka padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį pagal nuteistojo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.