Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui G. G. (G. G.), tretiesiems asmenims Nacionalinei Žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl asmeninės nuosavybės teisės į turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai ieškovo atstovė paaiškino, kad mirus pusseserei G. G., ieškovas A. S. kaip vienintelis įstatyminis įpėdinis kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notaro kontorą. Palikimas yra butas Šiaulių r. su dalimi žemės sklypo, taip pat nedidelė suma santaupų banke ir nepasiimta pensija. Notarė iš duomenų bazės sužinojo, jog G. G. yra ištekėjusi, nėra išsituokusi ir ne našlė. Ieškovas išsiaiškino, kad santuoka buvo įregistruota Rusijoje, Čitos srityje. Sutuoktiniai G. vaikų neturėjo, santuoka nesusiklostė ir 1985 m. G. G. grįžo į Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą, G. G. apsigyveno savo tėvo namuose. 1996 m. G. G. Šiaulių rajono mero potvarkiu paskirtas Šiaulių rajono savivaldybei priklausantis butas, kurį G. G. 1997 m. lengvatinėmis sąlygomis privatizavo ir jame nugyveno likusį gyvenimą. 2010 m. ji nusipirko ir žemės sklypą. Turtą G. G. įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias sukaupė būdama Lietuvoje, šeima su atsakovu jau buvo iširusi. Taip pat iki mirties sukaupė ieškinyje nurodytas lėšas banke, turėjo neišmokėtos pensijos. Išsiuntus dokumentus į Rusiją, atsakovas pripažino byloje įrodinėjamus faktus, ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka. Įregistravus santuoką, G. J. suteikta G. pavardė (b. l. 10-12). G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties metu santuoka su G. G. nebuvo nutraukta, vaikų neturėjo (b. l. 9, 24).

1996 m. gruodžio 3 d. Šiaulių rajono mero potvarkiu Nr. 625 G. G. buvo paskirtas Šiaulių rajono savivaldybei priklausantis 30,96 m² bendro naudingo ploto vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Savivaldybės turto valdymo skyrius įpareigotas sudaryti su G. G. šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 15). (duomenys neskelbtini) G. G. ir Šiaulių rajono savivaldybė sudarė minėto buto (namo dalies) pirkimo pardavimo sutartį. G. G. už butą sumokėjo 517,34 litų grynais pinigais (b. l. 16). (duomenys neskelbtini) G. G. iš valstybės įsigijo 366/1621 dalis žemės sklypo, 0,1621 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad nurodyto buto ir žemės sklypo adresas šiuo metu yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-32). G. G. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) liko neišmokėta 15,65 Eur senatvės pensijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje (b. l. 25). Be to, 2018-09-04 duomenimis banke „Swedbank“, AB buvo saugomos šios G. G. priklausančios sumos: 348,58 Eur banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 855,39 Eur indėlis ir 0,32 Eur palūkanų taupomo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Byloje nėra ginčo, kad G. G. ir jos sutuoktinis G. G. Lietuvoje kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, šeima faktiškai iširo iki G. G. grįžtant į Lietuvą. Atsakovas patvirtino tokias aplinkybes Čitos miesto Ingodinsko rajono teismo 2019-12-27 posėdyje (b. l. 124). Be to, šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti G. G. 2004-08-20 prašymas dėl santuokos nutraukimo ir 2004-09-10 ieškinys dėl ištuokos, kuriais G. G. prašė Šiaulių rajono apylinkės teismo nutraukti jos ir G. G. santuoką, nurodė, kad ji ir sutuoktinis jau daug metų gyvena atskirai, skirtingose valstybėse, yra visai svetimi (b. l. 17, 21). Iš 1996 m. gruodžio 3 d. Šiaulių rajono mero potvarkio Nr. 625 matyti, kad sudarant byloje aptariamo, tuo metu Šiaulių rajono savivaldybei priklausančio buto nuomos sutartį su G. G., jos sutuoktinis G. G. kaip šeimos narys nebuvo nurodytas (b. l. 15). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kad G. G. nuo 1985 m. gyveno Lietuvoje be sutuoktinio.

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – ir SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011).

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nors G. G. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, vėliau nenutraukusi santuokos mirė, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas. Atsakovas savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prie šio turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo neprisidėjo. Nekilnojamojo turto registre aptariamas turtas taip pat įregistruotas vienos G. G. vardu. Atsakovas ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškinys tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, Sutarties Nr. 2049) bei 366/1621 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas - (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4288, (duomenys neskelbtini) Priėmimo - perdavimo aktas Nr. 267).

Pripažinti G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į pinigines lėšas - 15,65 Eur neišmokėtos senatvės pensijos, saugomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriuje bei 855,39 Eur, saugomas banke „Swedbank“ AB.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.