Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinio atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir R. P. priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau- EPP) gautas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir R. P.. Ieškovas ieškiniu ginčija dviejų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos teisėtumą ir prašo įpareigoti atsakovą R. P. pertvarkyti šių statinių projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir perstatyti ginčo statinius, o nurodytų reikalavimų neįvykdymo atveju- įpareigoti R. P. nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.Gavęs kiekvieną ieškinį teismas privalo patikrinti, ar ieškinys teritoriškai yra teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis- vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių jau sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą yra svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Reiškiamu ieškiniu ieškovas ginčija dviejų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos teisėtumą ir vienu iš ieškinio reikalavimų prašo įpareigoti atsakovą ginčo statinius nugriauti. Tokiu būdu, reiškiamu ieškiniu yra ginčijamas ir pagal šiuo metu išduotą leidimą pastatytų (statomų) dviejų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdymo teisėtumas, kadangi yra akivaizdu, kad ieškinio visiško tenkinimo atveju, t.y. nurodytų statinių nugriovimo atveju, ginčo statinių savininkai šių statinių toliau valdyti nebegalėtų, taip pat nebeturėtų ir nuosavybės teisės į šiuos statinius, nes jie ieškinio visiško tenkinimo atveju būtų nugriauti.Tiek daikto valdymas, tiek daikto nuosavybės teisė, yra daiktinės teisės (Civilinio kodekso 4.20 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę, įvirtintą CPK 31 straipsnyje, visi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Išimtinis teismingumas šalių susitarimu negali būti keičiamas (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys turi būti paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 33 straipsnio 3 dalis).Kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, ginčo statiniai, kurių statybos ir valdymo teisėtumas yra ginčijamas ir kuriuos vienu iš ieškinio reikalavimų yra prašoma įpareigoti nugriauti, yra adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Esant nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad reiškiamas ieškinys Kauno apylinkės teismui nėra teismingas. Todėl ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą teismui, kuriame yra reiškiamas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Kadangi ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą teismui, kuriame ieškinys yra reiškiamas, teismas priimamoje nutartyje nepasisako dėl ieškinio atitikimo CPK 110-114, 135 straipsnių reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį, kuriuo yra ginčijamas Palangos mieste esančių nekilnojamųjų daiktų statybos ir valdymo teisėtumas ir kurio vienu iš reikalavimų yra reikalavimas įpareigoti Palangos mieste esančius statinius nugriauti.

Išaiškinti ieškovui, kad ieškinį, kuriuo yra ginčijamas Palangos mieste esančių nekilnojamųjų daiktų statybos ir valdymo teisėtumas ir kurio vienu iš reikalavimų yra reikalavimas įpareigoti Palangos mieste esančius statinius nugriauti, ieškovas turi reikšti Palangos miesto apylinkės teisme.

Siųsti ieškovui nutarties patvirtintą kopiją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.