Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-31 · Byla Nr. N-575-1127-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-31
Bylos Nr.
N-575-1127-12
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00199-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1127/2012Teisminio proceso Nr.4-63-3-00199-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 47.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties E. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. Ž5-281 E. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, skiriant jai už tai 750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda paskirta už tai, kad E. T., pasinaudodama elektroninėmis informacijos ir ryšio priemonėmis, vykdė prekybą rūbais nustatyta tvarka neinformavusi mokesčių administratoriaus apie vykdomą veiklą, iš šios veiklos laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 20 d. gavo 5 890 Lt neapmokestinamų pajamų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto bei VMI prie FM viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 9.5 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi minėtą Inspekcijos nutarimą panaikino ir bylą grąžino Inspekcijai, įpareigojant ją atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos E. T. kaltė dėl ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažymomis, piniginių įplaukų už parduotus rūbus laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 20 d. į E. T. atsiskaitomąją sąskaitą suvestine, banko sąskaitų išrašais ir E. Š. bei J. L. paaiškinimais. Tačiau atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ji vykdė prekybą rūbais internetu, www.supermama.lt forume naudojosi vardais „Audrone39“, „Perkūnas“, „Madmuazelle“, o pinigų pervedimui buvo nurodžiusi dukros E. T. sąskaitą. Taip pat paaiškino, kad 2009 metais gautas pajamas, tame tarpe ir pinigų sumas, pervestas į E. T. sąskaitą, ji nustatyta tvarka yra deklaravusi, ką patvirtina byloje esantis A. Č. raštas „Dėl pajamų deklaravimo“. Be to, pabrėžė, jog patikrinimo metu pasirinktinai apklausta J. L. prašyme teismui pažymėjo, kad piniginiai sandoriai buvo vykdomi ne su E. T., o su internetiniame www.supermama.lt forume pasiskelbusia jos mama A. Č., iš kurios ji retkarčiais nusipirkdavo drabužių ir kartais, A. Č. prašymu, pinigus už prekes pervesdavo į E. T. sąskaitą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog byloje surinkti E. T. kaltę patvirtinantys įrodymai yra nepakankami, o siekiant nustatyti, ar ji pagrįstai nurodyta ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu, būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

II.

Apeliaciniu skundu E. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu dėl ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties. Mano, kad byloje esanti medžiaga yra pakankama bylą išnagrinėti iš esmės, o esant tam tikrų neaiškumų, teismas turėjo galimybę pats atlikti papildomą tyrimą. Be to, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojos E. Š. ir iš esmės nevertino liudytojų A. Č. bei J. L. parodymų, taip pat nenurodė, kokios aplinkybės papildomo tyrimo metu turėtų būti patikslintos, tuo tarpu Inspekcija teigė, kad visi reikiami įrodymai jau surinkti. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas E. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžino ją pirmosios instancijos teismui, o ne Inspekcijai papildomam tyrimui atlikti. Nurodo, kad nuo administracinės bylos iškėlimo dienos praėjo beveik 3 metai, o pirmosios instancijos teismas vilkina bylos nagrinėjimą. Pabrėžia, jog teisės aktai nedraudžia sandorio metu gaunamas lėšas pervesti į trečiojo asmens sąskaitą ir deklaruoti tokias trečiojo asmens sąskaitoje gautas pajamas. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimo išlaidų klausimo, nors buvo pateikti tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bylą grąžinti Inspekcijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pats surinkti papildomus įrodymus bei atlikti papildomą aplinkybių tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju E. T. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė įtvirtinta už mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Taigi, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad jam kilo pareiga pateikti duomenis Mokesčių mokėtojų registrui, t. y. nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar E. T. vykdė individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti tokios veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės veiklos siekimo – buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 44-56; taip pat 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-456/2007 ir kt.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog E. T. padarė ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad siekiant nustatyti, ar E. T. pagrįstai nurodyta ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu, būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, dėl ko byla grąžintina Inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys, jog priimdamas ginčijamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, jog išnagrinėjęs bylą teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-802/2007; taip pat 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3214/2008 ir kt.).

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie esminiai proceso ne teisme metu padaryti pažeidimai ar administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, taip pat nekilo abejonių dėl tinkamo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo, tačiau teismas konstatavo, jog byloje esančių duomenų nepakanka asmens kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta E. T. nuo pat pradžių kategoriškai neigė vykdžiusi ūkinę-komercinę veiklą ir paaiškino, kad jos mama A. Č. vykdė prekybą rūbais internetu, www.supermama.lt forume naudojosi vardais „Audrone39“, „Perkūnas“, „Madmuazelle“, o pinigų pervedimui buvo nurodžiusi jos banko sąskaitą. Pažymėtina, jog šias aplinkybes tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir A. Č., kuri, be kita ko, pabrėžė, kad pajamas, gautas iš internetu vykdytos prekybos rūbais, tame tarpe ir pinigų sumas, pervestas į E. T. sąskaitą, ji teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravusi ir sumokėjusi visus privalomus mokesčius, ką patvirtina byloje esanti metinė pajamų deklaracija bei kita rašytinė medžiaga (t. I., b. l. 52, 75-81, 181-182). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja J. L., atsakydama į Inspekcijos klausimus, nurodė, kad visi susitarimai vyko per „asmeninės žinutės“ paslaugą forume www.supermama.lt su asmeniu, besinaudojusiu slapyvardžiu „Perkūnas“ (t. I, b. l. 57), o savo 2012 m. vasario 22 d. prašyme pirmosios instancijos teismui pabrėžė, jog su E. T. niekada nebendravo, iš jos jokių paslaugų negavo ir piniginiai sandoriai buvo vykdomi ne su ja, bet su internetiniame www.supermama.lt forume pasiskelbusia jos mama A. Č., kurios prašymu, pinigus už prekes ji kartais pervesdavo į E. T. banko sąskaitą (t. I., b. l. 148). Iš esmės analogiškas aplinkybes savo 2010 m. kovo 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodė ir liudytoja E. Š., kuri paaiškino, kad prekę pirko iš internetinėje svetainėje www.supermama.lt pasiskelbusio asmens, kurio vartotojo vardo nepamena, su juo bendravo asmeninių žinučių pagalba ir jo prašymu pinigus už prekę pervedė į E. T. banko sąskaitą (t. I, b. l. 55). Tai įvertinus, pažymėtina, jog vien pinigų už įsigytas prekes pervedimas į E. T. banko sąskaitą, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių jos dalyvavimą ekonominėje veikloje, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ji vykdė individualią veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo gana ilgas laiko tarpas ir nėra jokių realių galimybių surinkti naujus E. T. kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl asmens kaltės, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylą Inspekcijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. T. atžvilgiu dėl ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jos veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ATPK 279 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimą, įtvirtinta, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Taigi ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, E. T. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis keistina, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. T. atžvilgiu dėl ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

E. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Ž5-281 panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. T. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius