Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-221-524/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-17
Bylos Nr.
2A-221-524/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
Ieškovas
K. A.
Atsakovas
E. N.
Kategorijos
  • 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E.Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-221-524/2008

Teisėja I.Vilkienė Procesinio sprendimo kategorija 21.1; 121.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui K. A., jo atstovei adv. Marinai Saveljevai, atsakovės atstovei adv. Jovitai Usonytei, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei E. N. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti sandorį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, galiojančiu, taip pat priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000-02-15 su atsakove sudarė preliminariąją gyvenamojo namo ir žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal ją su atsakove atsiskaitė, tačiau ji vengia įregistruoti sandorį notarine forma (b.l. 30).

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu (b.l. 148-150) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 28,99 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad tarp šalių 2000-02-15 sudaryta sutartis neturi šiai preliminariajai sutarčiai būdingų elementų, todėl negalima teigti, jog tai preliminarioji sutartis. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu ginčo objektas atsakovei nepriklausė, į jį ji įgijo teisę 2001-07-04. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės ketinimų parduoti nekilnojamąjį turtą negalima laikyti galutiniu apsisprendimu, be to, ieškovo sumokėta suma yra aiškiai mažesnė nei reali ginčo nekilnojamojo turto vertė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 151-152) ieškovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė neobjektyvų, tik atsakovės pateiktais motyvais grindžiamą sprendimą. Nurodo, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovė ketino parduoti ginčo turtą, perdavė dokumentus, leido sodyba naudotis. Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo turto vertės, nes susitarimo dėl ginčo turto pirkimo metu turto vertė buvo 8807 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 163-164) atsakovės atstovė advokatė J. Usonytė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teigia, kad 2000-02-15 tarp šalių pasirašytame susitarime nėra įvardijamas konkretus turtas, nesilaikoma preliminariajai sutarčiai sudaryti būtinų sąlygų, be to, tuo metu atsakovė dar nebuvo ginčo turto savininkė. Pažymi, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, o ieškovo paskolintą 9000 Lt sumą atsakovė jau grąžino. Nurodo, kad VĮ Registrų centro pateikiama ginčo turto kaina nėra reali, nes apskaičiuota vadovaujantis pasenusia metodika, neatsižvelgus į turto padėtį, jo neapžiūrėjus.

Byloje nustatyta, jog 2000-02-15 atsakovė pasirašė pareiškimą, kuriuo pareiškė, jog ieškovas, kaip ginčo pastatų pirkėjas sumokėjo jai 2000 Lt už pastatus ir 1000 Lt už žemę, o 2000-08-17 šalys sudarė paprasta rašytine forma sutartį, kuria atsakovė sutiko ieškovui parduoti už 9000 Lt ūkį, esantį (duomenys neskelbtini),. Sutarties sudarymo metu atsakovė gavo 1000 Lt ir iki 2005-06-15 ieškovas atsakovei sumokėjo likusius 8000 Lt. Sutartyje nurodyta namų valda ieškovas naudojasi nuo 2000 metų pabaigos iki šiol, tačiau nesudaro su juo notarinės pirkimo – pardavimo sutarties motyvuodama tuo, kad teismas neišdavė leidimo jai parduoti šią namų valdą ir iškėlus ieškovui bylą atsakovė 9000 Lt ieškovui grąžino, prieš tai 2005-06-15 sudariusi paskolos su ieškovu sutartį.

Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nes sprendime nepasisakė dėl pareikšto ieškinio, kurį ieškovas reiškė CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, t. y. prašė nustatyti, jog atsakovė vengė notarine tvarka įforminti sandorį, išprašė pripažinti jį galiojančiu, nes teismas iškeltą ginčą išsprendė per preliminariosios sutarties institutą - CK 6.156 str., neatkreipdamas dėmesio, jog sutartiniai santykiai tarp šalių susikostė iki 2001 m. CK įsigaliojimo ir 1964 m. CK nenumatė preliminariosios sutarties rūšies.

Iš 2000-02-15 pareiškimo ir 2000-08-17 (b.l. 7-8) sutarties nustatyta, kad prievoliniai teisiniai santykiai tarp šalių atsirado iki 2001m. CK įsigaliojimo, tačiau ieškovas teismo prašo nustatyti jų teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties galiojant 2001 m. CK, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str.2 d. nagrinėjant šį ginčą turi būti taikomas 2001 m. CK. Šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 6.309 str. 3 d. ir šios normos taikymas siejamas su būtina sąlyga - antrosios šalies, kai daiktą įsipareigojęs pirkti ar parduoti asmuo buvo įsipareigojęs tai padaryti, atsisakymu įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma. Bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti, ar yra paminėtos normos taikymo sąlyga šioje byloje. Taip pat teismas neteisingai išaiškino palikimo atsiradimo laiką, susiedamas jį su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. CK 5.3 str. nustatyta, jog palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, todėl iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovės testatorė mirė 1999-05-15 (b. l. 76-78). Teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovei ginčo sodyba nepriklausė. Bylos medžiaga įrodo, jog sutarčių sudarymo metu ji buvo palikimą priėmusi CK 5.50 str. nustatyta tvarka paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą bei faktiškai pradėjusi jį valdyti, nes perdavė paveldėtą turtą ieškovui. Šalys savo prievolinių teisinių santykių atsiradimo pradžią sieja su 2000-02-15 pareiškimu, įvardydamos save pirkėju ir pardavėju, ir 2000-08-17 sutartimi, kuria atsakovė sutiko parduoti ūkį ieškovui už 9000 Lt. Kolegija, aiškindama pasirašytas sutartis, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 str.: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 str.). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Šios taisyklės taikomos ir aiškinantis ikisutartinius santykius bei jų metu sudaromas įvairias sutartis. Pirmosios instancijos teismas paminėtas taisykles pažeidė, todėl neatskleidė bylos esmės, o šalių sutartinius santykius pirmosios instancijos teismas privalo aiškintis remdamasis paminėtomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas šios bylos išnagrinėti negali, nes būtina papildomai rinkti įrodymus – CK 1.93 str. 4 d. sąlygoms nustatyti, t. y. atsakovės vengimui sudaryti sandorį notarine forma. Būtina pridėti civilinę bylą, kuria buvo sprendžiamas atsakovės prašymas išduoti teismo leidimą parduoti ginčo namų valdą, ir įvertinti teismo motyvus, kodėl teismas atsisakė tokį leidimą išduoti. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į teismo sprendime įrašytus liudytojus S. Ž., A. Š., K. Ž., kurie teismo posėdyje nebuvo apklausti.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui .

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAudrius Saulėnas