Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-234-284/2012m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.3; 2.3.2.2; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2012 m. gruodžio 17 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei, nukentėjusiajam D. K. ir jo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 1997-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 310str.2d. laisvės atėmimu 2m, bauda 1800Lt su ½ turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47(I) str. bausmės vykdymas atidėtas 2m, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. 2010 m. gegužės 25 d. apie 23 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išplūdo D. K. necenzūriniais žodžiais, tyčia iš chuliganiškų paskatų jis smogė D. K. kumščiu į veidą, po suduoto smūgio susirietus, jis spyrė vieną kartą D. K. į nosį, po to D. K. išėjus iš sandėliuko, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, spyrė vieną kartą D. K. į krūtinės sritį ir į veido sritį, po to D. K. einant į daugiabučio namo laiptinę, jis iš nugaros uždėjus diržą D. K. ant kaklo bei pervertus jį ant žemės, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paėmę už diržo galo tempė D. K. žeme, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą, t.y. padarydamas kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir kakle, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis S. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jo butas buvo antrame aukšte, o nukentėjusysis gyveno ir gyvena tame pačiame name, pirmame aukšte. Dabar jau jis, t.y. S. S., gyvena kitur. 2010 m. gegužės 25 d. buvo grįžęs iš reiso prieš 2-3 dienas. Tą dieną buvo pas savo draugą K. Z. R. kaime, Joniškio rajone. Ten buvo nuo pietų iki pat nakties. Iš draugo grįžo vėlai naktį, pirmą ar antrą valandą, ir D. K. nebuvo sutikęs. Kai grįžo namo, namuose buvo jo sūnus A. S., gim. 1997 m., bei gyvenimo draugė V. R. Po kelių dienų išgirdo, kad jis primušė kaimyną D. K., ir kad kaimynas iš jo už tai prašys pinigų. Mano, kad D. K. nori pasipelnyti. Jokių santykių su D. K. tarp jų nebuvo, susipykę anksčiau nebuvo. Jis nebuvo jo įskundęs. Nekalbėjo su D. K. dėl jo pateikto kaltinimo, nes jie nuolat girti vaikščioja. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nesutinka. Kai grįžo iš draugo, V. K. kieme nematė, su ja nekalbėjo, nes jau buvo tamsu, vėlu. 2010 m. nemalonumų su policija neturėjo.

Dėl K. iškeldinimo jis nesikreipė. Išsikėlė iš to buto, nes ten nebebuvo įmanoma gyventi. Tame name liko gyventi vieninteliai K.Tai 6 butų namas. Ten nebegalima buvo gyventi, nes K. girtauja, „akis drasko“. Grįždavo į namus kas 2-3 savaites, pabūdavo dieną ar dvi.D. K. meluoja, kad jis jį sumušė. Nežino, kodėl jis ant jo taip sako. Jie jokių santykių neturėjo, nebendravo.Jo gyvenimo draugė iki byloje minimo įvykio yra kreipusis į savivaldybę dėl K. iškeldinimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K. parodė, kad kaltinamąjį S. S. pažįsta, nes gyveno viename name virš dešimties metų. Anksčiau su juo pasisveikindavo, šiaip nesipykdavo. Buvo 2010 m. pavasaris, gegužės mėnesio pabaiga. Jau buvo tamsu, ėjo įsivaryti į sandėliuką dviračio. Dviratis stovėjo prie virtuvės lango. Kai varėsi dviratį, prie sandėliuko jį sumušė: išėjo S. S. ir jam pradėjo priekaištauti, kad jis jį „pridavė“, smogė jam. Įvarė dviratį, tada jam spyrė, tamsoje nesimatė, kas spyrė. Neberakino sandėliuko ir ėjo pro mašinos priekį, išgirdo sakant „pakariam jį“, jam užmetė ant kaklo diržą ar kažką panašaus, platų, kaip vadžios, ir tempė jį link obels. Jis bandė atsistoti, tą diržą nusimesti, tada išbėgo į lauką jo mažasis vaikas. Tuo metu jam pavyko išsivaduoti.Tą vakarą buvo atsigėręs alaus. Jis buvo tą vakarą namuose, dviratis stovėjo kieme, jo įsivaryti išėjo iš kambario. Gyvena pirmame aukšte, trečias butas. Kai išėjo iš buto, namuose liko abu sūnūs ir podukra.Lauke buvo jau tamsu, galėjo būti apie 23 valandą. Šalia sandėliuko yra tokia pavėsinė, apaugusi vynuogėmis, ten buvo S. S. Jam lyg liepė ateiti. Kai jį kvietė prieiti, jis nepriėjo. Jis priėjo prie sandėliuko durų, atsirakino sandėliuko duris. Atstumas nuo lango, kur buvo pastatytas dviratis, iki sandėliuko yra koks 20 metrų. S. S. priėjo prie pat jo, pasakė: „Ko tu mane „mentams“ pridavei?“ Jis nežino, apie ką S. S. tada kalbėjo. Pasakė jam, kad kalba nesąmones.S. S. dar „pasikoliojo“ ir trenkė jam kumščiu į veidą. Kai pasilenkė, tada jam spyrė koja tiesiai į veidą, nosį. S. S. atsitraukė, gal į pavėsinę ėjo. Įsivarė dviratį į sandėliuką, dar ten patupėjo kelias minutes ir apsisukęs ėjo lauk. Kažkas kitas, nebe S. S., jam spyrė koja ir pataikė į krūtinę. Jis nenugriuvo. Tada neberakino spynos, ėjo į kambarį. Jam beeinant, užmetė ant jo „šniūrą“ ar kaip jį pavadinti – toks platus kaip vadžios jis buvo, gal ir kaip diržas. Katras užmetė, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Užmetę tą diržą, jį tempė per žemę link obels. Tempė dviese. Mano, kad norėjo jį pakarti ant obels, nes girdėjo sakant: „pakariam tą „padlą“. Gavo kažkiek atsistoti ant žemės, tą kilpą nusiėmė ir nusimetė, nes tuo metu iš namų iėėjo mažasis sūnus ir jį pašaukė „tėti, kur tu taip ilgai?“ Tada jis įėjo į kambarį. Namiškiai matė, kad išėjo sveikas, o grįžo kruvinas. Iš nosies bėgo kraujas. Namuose buvusių sūnų amžius vienam 10 metų, kitam 8 metai. Podukra yra gimusi 1995 metais. Žmonos tuo metu namuose nebuvo, ji gulėjo ligoninėje. Kalbėdama su juo telefonu, ji suprato, kad kažkas negerai, paklausė, kas atsitiko. Ji, būdama ligoninėje, telefonu iškvietė policiją. Podukra bendravo su mama telefonu. Kai atvyko policija, jam norėjo iškviesti „greitąją“, bet jis nesutiko, į ligoninę nesigulė, nes nebuvo, kur vaikų palikti. Pareiškimą jam surašė policininkai iš karto, kai buvo atvažiavę. Po kelių dienų jį iškvietė į Ž. policijos nuovadą ir ten apklausė. Tą dieną S. S. nematė. Mano, kad tuo metu, kai priėjo prie jo, S. S. nebuvo blaivus.Diržo kilpa jam buvo užveržta ant kaklo, tempiant ta kilpa užsiveržė, kad nebegalėjo nusiimti. Išsigandęs, kad jį gali pakarti, gal nebuvo, to dalyko nesitikėjo. Podukra ėjo uždaryti sandėliuko. Podukra sakė, kad S. S. ją užgauliojo kieme. Jis pats tų žodžių negirdėjo. Podukra sakė, kad kalbėjo kažką nešvankaus. Kai iš kiemo ėjo namo, kaimynų aplinkui nematė. Kaimynai jį sumuštą matė iš ryto, o būtent tai matė G. ir G. Jos matė, kad jam kraujas bėgo.Netiesa, kad norėjo pasipelnyti, mašiną pirkti. Jo ir S. S. sandėliukai yra šalia. Dėl sumušimo turėjo išlaidų – važiavo pas ekspertus du kartus. Kai pirmą kartą nuvažiavo, jį tik užregistravo, kitą dieną liepė atvažiuoti. Kelionė į abi puses kainavo 30 Lt, tai už kelionę iš viso 60 Lt. Dar vaistus pirko – nuo skausmo, tepalą nosiai. Juto fizinį skausmą. Buvo mėlynės ant veido – žandas mėlynas ir abi akys pamuštos, sutinusi nosis. Nemalonu taip atrodančiam buvo rodytis žmonėms. Jam tuo metu reikėjo vaiką nuvežti į komisiją, tai žmonės žiūrėjo į jį stebėdamiesi. Būdavo, kad išgerdavo, bet ne kiekvieną dieną. Juos skųsdavo įvairioms komisijoms, atvažiuodavo, bet nieko tokio nerasdavo. Iškeldinti jų nebuvo pagrindo. Būtų iškeldinę, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas. Eidamas įvaryti dviračio, S. S. nematė, bet girdėjo pavėsinėje vyriškus balsus. Prašo priteisti dėl turtinės žalos 82 Lt – 60 Lt už keliones, 12 Lt už vaistus. Prašo priteisti dėl neturtinės žalos 4000 Lt – už skausmą ir gėdą, kad taip atrodydamas turėjo vaikščioti pas daktarus, kitur su reikalais. Tuo metu nedirbo, buvo bedarbis. Prižiūrėjo vaikus, kai žmona buvo ligoninėje. Reikėjo ir skalbti, ir valgyti pagaminti. Jeigu būtų gėręs, tai kas vaikus būtų prižiūrėjęs? Ten, kur gyvena, nėra jo nuosavas būstas, ten savivaldybės skirtas socialinis būstas. Kiti butai tame name yra privatūs. Tiesa, kad jų šeima dabar vienintelė dabar ten gyvena: J. G. išvažiavo į Šiaulius, J. K. gavo butą, kiti irgi išsikėlė.Dėl jų šeimos būdavo skundai ir komisijos atvažiuodavo. Žino, kas juos skųsdavo – tai V. R., kuri yra S. S. draugė , jie kartu gyvena. Jeigu jį kas būtų baudę, gal pyktų, bet nieko nerado.Negali pasakyti, ar 2010 m. gegužės mėnesį buvo baustas administracine tvarka, nebent už podukrą buvo baustas – dėl nepilnametės podukros girdymo, bet jis jos negirdė, ji atbėgusi iš lauko pasičiupo puoduką su alum ir išgėrė, nežinodama, kas ten yra. Šiuo momentu tame name nebegyvena, nes skiriasi su žmona. Neseniai buvo teisiamas už smurtą prieš žmoną.Kai jį kieme užpuolė, nerėkė, nes nebuvo kada rėkti, tik galvojo, „kaip išnešti mieles“.Pas jį buvo atvykę du policijos pareigūnai. Jis jiems pasakė, kad du jį užpuolę asmenys yra kieme. Jis pats išėjęs nebebuvo. Jam sakė užsirakinti ir būti kambaryje. Jis nieko nepainioja.

Liudytoja nepilnametė V. K. parodė, kad kaltinamąjį S. S. pažįsta, nes buvo kaimynai, iki tol nesipykdavo. Nukentėjusysis yra jos patėvis. Buvo 2010 m. gegužės mėnesio pabaiga, vėlyvas vakaras, tamsu, gal 23 valanda. Tikslios datos nepamena, savaitės dienos nebeatsimena. Patėvis išėjo į kiemą įsivaryti dviračio ir grįžo į kambarį sumuštas. Po kiek laiko atvažiavo policija. Ji mamai paskambino, pasakė, kad patėvis grįžo sumuštas, ir mama, gulėdama ligoninėje, iškvietė policiją. Tada ji ėjo į sandėliuką įvaryti dviračio, nes patėvis nebegalėjo. Ją S. S. „iškoliojo“ visokiais žodžiais. Jis ten šalia su kažkuo buvo, išgėrinėjo. Patėvis tą dieną buvo namuose. Dieną jis nebuvo niekur išėjęs, visą dieną buvo namuose. Jį sumušė tuo momentu, kai išėjo įsivaryti dviračio į sandėliuką. Dviratis buvo paliktas lauke, nes juo buvo leista važinėtis jos mažiesiems broliams. Tą dieną patėvis buvo išgėręs alaus buteliuką. Girtas jis nebuvo. Jų buto vienas langas (virtuvės) išeina į kiemą, o kitas - į kitą pusę. Per langą į kiemą sandėliuko nesimato. Sandėliukas nuo namo netoli, tik keli žingsniai. Kai patėvis išėjo į lauką, ji mažajam broliui liepė eiti pažiūrėti, kodėl taip ilgai tėtis neateina. Brolis išėjo į laiptinę ir pradėjo kviesti tėtį. Po to jie parėjo abudu – patėvis ir broliukas. Parėjęs patėvis buvo kruvinas, sudaužytas, drebantis, atrodė, kad nedaug trūksta, kad jis kristų be sąmonės. Jis atsisėdęs pradėjo valytis kraują, kad neišgąsdintų vaikų. Kraujas bėgo iš nosies ir antakio. Ji paklausė, kas buvo. Jis atsakė, kad jį sumušė, o kas sumušė, jis tuo metu nepasakė. Apie tai, kas jį sumušė, jis kalbėjo tik tada, kai atvažiavo policija, kai rašė pareiškimą. Protokolą surašė pareigūnas, nes patėvis pats negalėjo rašyti, nes rankos buvo sutinusios. Tada jis sakė, kad S. S. jį sumušė su kažkokiu draugu – dviese jį užpuolė, pradėjo mušti, bandė pakarti. Kai buvo rašomas protokolas, ji stovėjo šalia ir pokalbį girdėjo. Ji pirmiau ėjau įvaryti dviračio ir tik po to atvažiavo policija. Policiją iškvietė mama, kuri tuo metu gulėjo ligoninėje. Kai paskambinusi jai pasakė, kad yra parėjęs sumuštas patėvis ir kad kieme išgėrinėja S. S., mama pasakė jai nebijoti, eiti įvaryti dviratį, tuo momentu, kalbėdama telefonu su mama, ėjo į kiemą, S. S. kieme ją „iškoliojo“ visokiais žodžiais. Jai tereikėjo užrakinti sandėliuką, dviratis buvo įvarytas. Jų sandėliukas su S. S. garažu yra visai šalia, netoli yra padaryta vieta pasisėdėjimui, pavėsinė. Kai ėjo užrakinti dviračio, S. S. toje pavėsinėje sėdėjo su kažkokiu draugu . Kadangi buvo tamsu, draugo nepažino. S. S. pažino iš balso. Jis kalbėjo, sėdėdamas pavėsinėje. Jis jai siūlė „daryti visokias ten orgijas“, sakė „davai, pakariam tą D., kam jį laikyti gyvą“. Ji jam nieko nesakė, buvo persigandusi, greitai užrakino sandėliuką ir įėjo į kambarį, nes išsigando, kad gal ir ją sumuš. Gali patvirtinti, kad tokius žodžius jai sakė S. S.. Kai atvyko policija, buvo įėjusi į kambarį ir patėvis rašė pareiškimą, S. S. lipo laiptais į viršų, kadangi girdėjosi didelis garsas, net visi turėklai judėjo. Girdėjosi, kad laiptais lipa girtas žmogus.S. S. su V. R. gyvena bute virš jų, kai jie vaikščioja, labai girdisi. Tada girdėjosi ir kaip durys užsidarė. Tuo momentu, kai policiją išleido, kai buvo pati išėjusi, V. R. laiptinėje nesutiko. Ryte ėjo vandens atsinešti, o V. R. joss klausę, kas čia buvo kieme, sakė, kad ji buvo vaistų išgėrusi, anksti nuėjo miegoti, nieko nesuprato. Ji pasakė: „jūsų vyras kieme sumušė D.“. Jai mama iš vakaro buvo parašiusi žinutę: „kas ten dedasi pas jus kieme?“. Tą dieną S. S. kieme ar pavėsinėje nematė, matė tik pavakaryje. Prieš tą sumušimą S. S. su patėviu jau pykosi – nuolat S. S. užkabinėdavo patėvį. Dėl ko užkabinėdavo, nežino. Ne kartą „koliojo“ visokiais žodžiais, žodžiu, kieme „apstodavo“. Netoli sandėliuko yra obelis. Kažkada pas juos buvo atvažiavusios komisijos, bet labai seniai. Tikrino, kai vaikai buvo globos namuose, po to juos grąžino mamai. Šiaip komisijos nesilankydavo. Atėję socialinės darbuotojos klausdavo, kokie santykiai su kaimynais. Tuo metu, kai buvo šis įvykis, patėvis smurto prieš ją nevartodavo. Po to įvykio jie kartais apsipykdavo, bet laikinai. S. S. sakė: „davai, paimam ir pakariam D.“. Matyt, jai siūlė prisidėti prie jo. Mama sakė, kad girdėjo, ką jai sakė S. S., kai ji, kalbėdama telefonu, buvo išėjusi į lauką. Ryte patėvis ėjo į policiją, jam liepė eiti pas šeimos gydytoją, kad apžiūrėtų. Kai apžiūrėjo šeimos gydytojas, tada jam išdavė siuntimą važiuoti į ekspertizę.Patėvis pirko vaistus nuo skausmo, nuo mėlynių. Mėlynė buvo ant akies, visa nosis buvo mėlyna ir rankos taip pat. Kokius tiksliai vaistus pirko, kiek mokėjo, negali pasakyti. Matė dar prieš temstant pavėsinėje S. S. su draugais išgėrinėjant. Be to, kaip galima žmogaus pagal balsą nepažinti? Kai jį matė, buvo pavakarys, galėjo būti 20-21 valanda. Kai patėvis grįžo sumuštas, ji pasiskambino mamai. Ji jai pasakė, kad nebijotų, kalbėtų su ja telefonu ir eitų užrakinti sandėliuko, sakė, kad turėtų atvažiuoti policija, jinai iškvietė. Ji nepasakė, kada policija atvažiuos, nes sakė, kad užimti visi policijos ekipažai.Patėvio rankos gal buvo sutinę nuo spardymo, daužymo. Patėvis pasakė, kad bijo kviesti „greitąją“, nes bijo vaikus vienus palikti, galvojo, kad jeigu paguldys į ligoninę, tai nebus kas vaikais pasirūpina, be to, bijojo, kad ir jų neužkabintų. Nežino, kada patėvis kreipėsi į gydytoją.

Liudytoja R. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, šiuo metu gyvena atskirai, visiškai nebendrauja, o anksčiau buvo kaimynai. Su S. S. bendraudavo gana įvairiai – būdavo gerų dienų, bet ir užkabinėdavo, ir įžeidinėdavo, yra ir pati nukentėjusi nuo jo. Nukentėjusysis yra jos vyras, šiuo metu ruošiasi su juo išsituokti, keturis mėnesius gyvena atskirai. 2012 m. gegužės 25 d., vakare apie 23.30 val., gulėjo Šiaulių ligoninėje, gavo iš dukters žinutę, kad yra grįžęs jos vyras D., jis yra labai sumuštas, kraujuojantis. Tada ji mergaitei paskambino ir pasakė, kad palauktų, kol ji kreipsis pagalbos. Paskambino telefonu 112 į pagalbos centrą, prašė, kad sujungtų su Joniškio policija. Kai sujungė, ji paprašė ,kad policijos ekipažas atvažiuotų jos gyvenamosios vietos adresu ir pažiūrėtų, kas vyksta. Namuose buvo trys nepilnamečiai vaikai ir jos mama, todėl bijojo, kad vyras nukraujuos.Duktė jai parašė žinutę, klausdama, ar ji iškvietė policiją. Ji parašė, kad įleistų policijos pareigūnus. Pareigūnai atvažiavo. Mergaitė su ja bendravo tik žinutėmis, o ji jai paskambindavo. Ji dukros paklausė, ko vyras vaikščiojo po tą kiemą, mergaitė pasakė, kad jis varė dviratį į sandėliuką. Kiemas yra bendras, o kaimynų sandėliukai yra visi paeiliui. Mergaitės paklausė, ar dviratis įvarytas. Mergaitė atsakė, kad ne. Tada pasakiau, kad ji, paėmusi D. telefoną, eitų jį įjungusi, kad ji galėtų girdėti, ar ją užkabins kieme ar ne. Mergaitė įvarė dviratį, o S. S. ją užkabinėjo nešvankiais posakiais (cituoja posakius). Ji tuos pasakymus girdėjo, nes mergaitė ėjo su atviru veikiančiu telefonu. Mergaitė jai sakė, kad bijo eiti į kiemą. Ji pagalvojo, kad prie vaiko nesikabins, todėl pasiuntė mergaitę užrakinti sandėliuko.S. S. balsas labai aiškiai girdėjosi jos telefone, kadangi naktį buvo tylu, be jokių trukdžių. Tą pačią naktį ji dar parašė žinutę V. R. „Kodėl S. S. pastoviai užpuola D.“, kadangi jis ir anksčiau yra nuo jo nukentėjęs. Nežino, ko jos vyras ir S. pykstasi. Kai anksčiau ir ją, ir D. S. S. buvo sumušęs, į policiją jie nesikreipė, kadangi tai jau trečias kartas, tai kreipėsi. Komisijos gal ir buvo iškviestos. Pas juos atvažiavusios komisijos nepaaiškina, kas iškvietė ir dėl ko jie atvažiavo. Jie gyvena socialiniame būste.Dėl iškviestų komisijų su S. S. niekada nesipykdavo, pasišnekėdavo, bendrai kiemą tvarkydavo. Ji pati iš ligoninės grįžo po penkių dienų. Tuo metu vyrui mėlynės dar nebuvo visiškai išnykusios. Mėlynės buvo paakiuose, nosis dar kraujavo, matėsi nubrozdinimai kakle. Kada vyras kreipėsi į gydytojus, negali pasakyti, kadangi, kai grįžo iš ligoninės, jis jau buvo ten nuvykęs. Vyras važiavo į ekspertizę. Kokią sumą jis išleido vaistams, negali pasakyti, bet vaistus tai tikrai pirko, nes juos naudojo. Pas ekspertus jis važiavo du kartus – vieną kartą važiavo užsiregistruoti ekspertizės atlikimui, o kitą dieną - jau pas ekspertus. Jai vyras papasakojo, kaip viskas vyko. Vyras pasakė, kad S. S. jį kieme, einantį įvaryti dviračio, sumušė, bandė pasmaugti, tempė prie medžio. Kad jos vyrą sumušė S. S., sužinojo 2010 m. gegužės 25 d., apie 23.30 val., iš dukters – gavo telefonu žinutę ir jai paskui paskambino. Duktė išsigandusi jai papasakojo. Nutraukė ryšį su mergaitę ir tuoj pat kvietė policiją. Policija, kiek žino, atvažiavo už kokių 40 minučių.Mergaitė jai pasakė: „D. parėjo sumuštas ir sakė, kad S. S. sumušė“. Dukterį siuntė užrakinti sandėliuko, nes nepagalvojo, kad vyrai gali užsipulti vaiką. Sandėliuką reikėjo užrakinti, nes ten yra ne tik dviratis, bet ir žoliapjovė, kiti daiktai. Namuose dar buvo jos mama,psichiškai neįgali, dabar mirusi.S. S. jų šeimą užkabinėdavo nuolat.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji gyveno tame pačiame name su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju- (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, S. S. gyveno antrame aukšte. Santykiai su S. S. buvo normalūs, nekonfliktavo, su K. santykiai būdavo visokie – buvo ir normalių, ir konfliktinių. K. ir jos butų sienos buvo šalia. Jos langų tame name nebuvo į kiemo pusę. Apie sumušimą visiškai nieko nežino. Sužinojo tik po kelių dienų, kad kažkas kreipėsi į policiją. Negirdėjo nei triukšmo tą vakarą, nei ką matė. Žino, kad buvo atvykusi policija. Kitą ar dar kitą dieną pasklido naujienos Ž., kad buvo kažkoks įvykis , buvo parašytas D. K. pareiškimas policijai. Sandėliukai yra netoli namo, kokių 6-8 metrų atstumu. Netoli sandėliukų yra pavėsinė ir medis. Obelis yra pačiame kieme.Nuo sandėliukų iki obels yra netoli. K. su S. S. kaip ir nebendraudavo iš viso. Girtaujama pas K. būdavo dažnai, dėl to ir būdavo konfliktai.Būdavo, kad ir ji skųsdavosi policijai, ir kaimynė V. R., kad neįmanoma miegoti, augina mažamečius vaikus, kad K. mušdavosi kieme, „koliodavosi“. Dabar jau dvejus metus gyvena kitur. Tame name dabar gyventi liko vien K. Ji pati D. K. sumušto nematė. Tiksliai nepamena, ar tą dieną, kai įvyko incidentas, matė S. S. dienos metu namuose ar nematė. Kiek žino, R. K. tuo metu buvo išvykusi, D. K. buvo namuose su vaikais. Nėra mačiusi S. S. toje pavėsinėje girtaujant. S. S. namuose būdavo retai. Jo iš viso nesimatydavo, net jeigu jis būdavo namuose.

Liudytoja I. G. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Su S. S. nebendrauja, o K. neša pieną. Iš ryto atnešė pieno, žinodama, kad žmona yra ligoninėje. D. K. buvo sumuštas – antakis įtrūkęs, nosis į šoną nusukta, rankos mėlynos. Jis papasakojo, kad jį sumušė S. S. – smaugė, kažką ant kaklo uždėjęs tampė po kiemą, spardė ir daužė. Neatsimena, ar D. K. sakė, už ką jį sumušė. Su V. R. tik tarpduryje prasilenkė. Kai ji atėjo, R. iš D. K. buto išėjo. D. K. akis atrodė klaikiai, nosis buvo nusukta į šoną ,rankos buvo mėlynos, nubrozdintos. J. G. yra išvažiavusi į užsienį. Pas K. lankosi kiekvieną savaitę iki šiol. Tą vienintelį kartą D. K. matė sumuštą. Atrodo, D. K. buvo sumušta kairė akis, bet tiksliai nepasakys.

Liudytoja V. R. parodė, kad santykiai su kaltinamuoju normalūs, su nukentėjusiuoju būdavo visko, bet rimtų nesutarimų nebuvo. Ji visai nieko nematė. Tą vakarą ilgai kieme su kaimyne gėrė kavą ir arbatą. Tada jokio įvykio nematė. Girdėjo, kad tą dieną nuo pat ryto iki vėlaus vakaro pas K. buvo triukšmas, buvo geriama, girdėjosi keiksmažodžiai. Taip pas juos būna kone kiekvieną dieną, tada, kai reikėjo , atsiminė, kad ir tą dieną taip buvo. Jų buto virtuvės langas buvo į kiemo pusę. Jų butas buvo virš K. buto. Tą dieną S. S. namuose nebuvo. Tą vakarą lipo laiptine į apačią įsileisti katino, nes ji kiekvieną vakarą ten uždarydavo laukines duris, į lauką tuo metu išėjusi nebuvo. Tuo metu sutiko išeinant iš D. K. buto du policininkus, D. K. juos išlydėjo. D. K. liepė nerakinti durų, nes jis išleis policininkus. Kai jie išėjo, tik tada įleido katę ir, lipdama į viršų, paklausė D. K., kas buvo. Kad jis tuo metu būtų sumuštas, nematė. Ji paklausė D., kas buvo. Pagalvojo, kad maža kas ten pas juos buvo, nes ten nuolat yra geriama. Jis atsakė „nieko tokio, nieko baisaus“. Tada ji užlipo į viršų, o pas K. buvo ramu.Tiksliai negali pasakyti, kada grįžo S. S., nes ji tuo metu miegojo. Kai nuėjo miegoti, S. S. namuose nebuvo. Kelintą valandą jis grįžo, negaliu pasakyti, bet daug vėliau. S. S. grįžo blaivus. Jeigu iš R. K. būtų gavusi žinutę, ji būtų jos neskaičiusi,nes kai tik yra girta, tada rašo visokias žinutes. Nežino, ar R. K. buvo namuose. Kad ji važiuos gydytis, buvo kalbėjusi iš anksto. Jos tuo metu nesigirdėjo. .S. S. iš ryto buvo namuose. Nežino, kelintą valandą, jis išvažiavo pas draugą. Grįždamas iš komandiruočių, jis labai dažnai važiuodavo pas tą draugą.D. K. tą dieną buvo girtas, jie ten visą dieną gėrė. Kad D. K. būtų sumuštas, kad tai būtų matoma, tikrai nematė. Kitą dieną pas D. K. nebuvo. Ar po įvykio kitą dieną buvo sutikusi I. G., neprisimena. I. G. pas K. dažnai matydavo, nes ji pristatydavo jiems pieną.Kitą ir dar kitą dieną po įvykio D. K. matė, mėlynių nepastebėjo, gal ir dėl to,jog tai nebuvo aktualu. Ji net nekreipdavo dėmesio į tai, ar jis sumuštas, nes pas jį nuolat būdavo triukšmas, muštynės. Ji kreipėsi į įvairias įstaigas dėl K. elgesio. Pareiškimų buvo daug prirašyta, nes nebeturėjo kitos išeities. Mano, dėl to K. pradėjo keršyti. Yra buvę, kad juo nepagrįstai apkaltino. Išsikėlė iš to namo, nes ten nebeįmanoma buvo gyventi. Kiek žino, S. S. su D. K. susikivirčiję nebuvo, bet R. K. tai prisigalvodavo visko, prie ko būtų galima „prisikabinti“.

Liudytojas K. Z. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai. Nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, nebendrauja. Kad D. K. būtų sumuštas, nematė. Jam S. S. sakė, kad D. K. jį kaltina dėl sumušimo. Apie kokį laikotarpį čia eina kalba, datos nepasakys, bet žino, kad Svajūnas buvo pas jį atvažiavęs kitą dieną po to įvykio, pasakojo, kad D. K. jį kaltina sumušimu. Jam S. S. sakė, kad D. K. buvo sumuštas tą dieną, kai jis (S. S.) pas jį buvo. Kada S. pas jį buvo, datos neatsimena. Jie gėrė kavą pas jį. Kai jis grįžta iš kelionės, paprastai atvažiuoja pas jį. Kokią valandą S. iš jo išvyko, nepasakys, nes praėjo daug laiko, gal anksčiau geriau prisiminė. Tą dieną, kai buvo sumuštas D. K., S. S. buvo pas jį ir jie apie D. K. netgi nekalbėjo. Kada S. S. atvyko ir kada išvyko,yra anksčiau nurodęs tiksliau. Vakarojo ilgai – nuo po pietų iki vakaro. Nuo S. S. namų iki jo ūkio atstumas yra apie 12 km. S. S. buvo atvykęs mašina. Jis ūkininkauja. Neprisimena, kokia tai buvo savaitės diena, kai S. S. buvo atvykęs. Su S. S. bendrauja dažnai, kiekvieną vakarą susitinka, kai jis yra parvykęs iš reiso. S. S. būna keletą dienų ir vėl išvažiuoja. Tą dieną buvo dviese, kalbėjosi, ūkį apžiūrinėjo.Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes geriau prisiminė ( I tomas, 62-63 b.l.).

Iš 2010-05-26 D. K.,kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pareiškimo matyti,kad jis nurodė, jog 2010-05-25, apie 23val jį necenzūriniais žodžiais išvadino ir sumušo du vyrai, iš kurių vieną pažino, tai kaimynas S. S..Jie trenkė į veidą, spardė, užnėrė ant kaklo diržą ir smaugė (b.l.23, t.1).

Iš patrulio D. J. 2010-05-26 tarnybinio pranešimo matyti,kad policijos ekipažaas 2010-05-26 apie 00:04 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas žmogus D. K..Jis nurodė, kad jį sumušė du vyriškiai, iš kurių jis atpažino kaimyną S. S. Nuėjus pas S. S., į butą niekas neįsileido(b.l.21, t.1).

Iš 2010-06-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam D. K. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kakle , kurie padaryti trijų smūginių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais , nėra būdingi griuviminei traumai,iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spęsti, ar D. K. buvo smaugiamas, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti sužalojimai nesukėlė gyvybei pavojingos būsenos.

Iš 2012-04-18 nukentėjusiojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentelėmis matyti,kad nukentėjusysis D. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.61-70. 2t.).

Iš 2010-10-01 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo D. K. ir įtariamojo S. S., protokolo matyti,kad tiek nukentėjusysis,tiek įtariamasis pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.101-103, 1t.).

Iš 2011-02-01 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo D. K. ir liudytojos V. R., protokolo matyti,kad tiek nukentėjusysis,tiek liudytoja pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.35-36, 1t.).

Iš telefonų išklotinių, pranešimo dėl susipažinimo su informacija matyti,kad, susipažinus su R. K. tel.Nr. 8645 44382 įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis laikotarpyje nuo 2010-05-25 iki 2010-05-26 , pasitvirtina R. K. 2010m. gegužės 25-26 naktį bendravimo su savo šeimos nariais,skambinimo į D. K. telefoną Nr. 860849588 bei skambinimo policijos pareigūnams, „sms“ žinutės siuntimo V. R. faktai (b.l. 48-52, 1t., b.l.106, 2t.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo S. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, išplūdo D. K. necenzūriniais žodžiais, tyčia iš chuliganiškų paskatų smogė D. K. kumščiu į veidą, po suduoto smūgio susirietus, jis spyrė vieną kartą D. K. į nosį, po to D. K. išėjus iš sandėliuko, nenustatytas asmuo, spyrė vieną kartą D. K. į krūtinės sritį ir į veido sritį, po to D. K. einant į daugiabučio namo laiptinę, jis iš nugaros uždėjus diržą D. K. ant kaklo bei pervertus jį ant žemės, jis kartu su nenustatytu asmeniu, paėmę už diržo galo tempė D. K. žeme, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Iš kaltinimo S. S. šalintina, kad jis šią nusikalstamą veiką padrė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi byloje nebuvo surinkta pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo S. S. fizinis smurtas nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu,viešoje vietoje, sukėlęs nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis S. S. savo kaltės visiškai nepripažino, nurodydamas, kad tą vakarą jo visai nebuvo daugiabučio namo kieme, jis svečiavosi pas draugą, todėl sumušti nukentėjusiojo D. K. negalėjo. S. S. nurodė, kad kaimynas jį gali apkalbėti, tačiau byloje nėra tokių duomenų, jog nukentėjusysis D. K. gali apšnekėti kaltinamąjį. Pats nukentėjusysis D. K. nurodė, kad neturi jokio tikslo apkalbėti kaltinamąjį ir aiškinti aplinkybes, kurių nebuvo. Jis parodė, kad iš tikrųjų su kaimynais nesipyko, vienok, savo elgesiu jis ir jo žmona – mėgdavo išgerti, patriukšmauti – piktino kaimynus, ir S. S., todėl jis galėjo įvykdyti chuliganiškus veiksmus jo atžvilgiu.

Tokie kaltinamojo S. S. parodymai yra nepagrįsti, vertintini, kaip jo gynybinė pozicija, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis D. K. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jis buvo tą vakarą namuose, dviratis stovėjo kieme, jo įsivaryti išėjo iš kambario, galėjo būti apie 23 valandą. Šalia sandėliuko yra pavėsinė, ten buvo S. S., kuris jam lyg liepė ateiti, jis neėjo. Jis priėjo prie sandėliuko durų, atsirakino sandėliuko duris. Tada S. S. priėjo prie pat jo, pasakė: „Ko tu mane „mentams“ pridavei?“.S. S. dar „pasikoliojo“ ir trenkė jam kumščiu į veidą. Kai pasilenkė, tada jam spyrė koja tiesiai į veidą, nosį. Kai S. S. atsitraukė, jis įsivarė dviratį į sandėliuką, dar ten patupėjo kelias minutes ir apsisukęs ėjo lauk. Kažkas kitas, nebe S. S., jam spyrė koja ir pataikė į krūtinę. Tada neberakino spynos, ėjo į kambarį. Jam beeinant, užmetė ant jo „šniūrą“ (diržą), užmetę tą diržą, jį dviese tempė per žemę link obels. Mano, kad norėjo jį pakarti ant obels, nes girdėjo sakant: „pakariam tą „padlą“. Tuo metu iš namų išėjo mažasis sūnus ir jį pašaukė „tėti, kur tu taip ilgai?“ , jis gavo kažkiek atsistoti ant žemės, tą kilpą nusiėmė ir nusimetė ir įėjo į kambarį. Namiškiai matė, kad išėjo sveikas, o grįžo kruvinas. Namuose tuo metu buvo du mažamečiai sūnūs ir podukra,gimusi 1995 metais. Žmona tuo metu gulėjo ligoninėje. Kalbėdama su juo telefonu, ji suprato, kad kažkas negerai, telefonu iškvietė policiją. Podukra bendravo su mama telefonu. Kai atvyko policija, jam norėjo iškviesti „greitąją“, bet jis nesutiko, į ligoninę nesigulė, nes nebuvo, kur vaikų palikti. Pareiškimą jam surašė policininkai iš karto, kai buvo atvažiavę. Podukra ėjo uždaryti sandėliuko ir sakė, kad S. S. ją nešvankiai užgauliojo kieme. Kaimynai jį sumuštą matė iš ryto, o būtent tai matė G. ir G. Netiesa, kad norėjo iš S. S. pasipelnyti, mašiną pirkti.

Nukentėjusiojo D. K. duotus parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų V. K., R. K., I. G. parodymai bei specialisto išvada dėl nukentėjusiajam D. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamuosius, be to, jie parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekę. Liudytoja V. K. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo D. K. duotus parodymus, parodydama,kad 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apiel 23 valanda,patėvis išėjo į kiemą įsivaryti dviračio. Kai patėvis išėjo į lauką, ji mažajam broliui liepė eiti pažiūrėti, kodėl taip ilgai tėtis neateina. Brolis išėjo į laiptinę ir pradėjo kviesti tėtį. Po to jie parėjo abudu – patėvis ir broliukas.Patėvis grįžo į kambarį sumuštas, kruvinas, sudaužytas, drebantis. Ji mamai paskambino, pasakė, kad patėvis grįžo sumuštas, ir mama, gulėdama ligoninėje, iškvietė policiją. Kai paskambinusi jai pasakė, kad yra parėjęs sumuštas patėvis ir kad kieme išgėrinėja S. S., mama pasakė jai nebijoti, eiti įvaryti dviratį, tuo momentu, kalbėdama telefonu su mama, ėjo į kiemą, S. S. kieme ją „iškoliojo“ visokiais žodžiais, siūlė „daryti visokias ten orgijas“, sakė „davai, pakariam tą D., kam jį laikyti gyvą“. Jis pavėsinėje sėdėjo su kažkokiu draugu , S. S. pažino iš balso, nes jis kalbėjo, sėdėdamas pavėsinėje. Ji pirmiau ėjo įvaryti dviračio ir tik po to atvažiavo policija. Apie tai, kas jį sumušė, patėvis kalbėjo tik tada, kai atvažiavo policija, kai rašė pareiškimą. Protokolą surašė pareigūnas, nes patėvis pats negalėjo rašyti, nes rankos buvo sutinusios. Tada jis sakė, kad S. S. jį sumušė su kažkokiu draugu – dviese jį užpuolė, pradėjo mušti, bandė pakarti. Kai buvo rašomas protokolas, ji stovėjo šalia ir pokalbį girdėjo. Vėliau ji girdėjo, kad laiptais lipa girtas žmogus.S. S. su V. R. gyvena bute virš jų, kai jie vaikščioja, labai girdisi, girdėjo kaip durys užsidarė. R. mama iš vakaro buvo parašiusi žinutę. Ryte ėjo vandens atsinešti, o V. R. jos klausė, kas čia buvo kieme, sakė, kad ji buvo vaistų išgėrusi, anksti nuėjo miegoti, ji jai pasakė: „jūsų vyras kieme sumušė D.“. Prieš tą sumušimą S. S. su patėviu jau pykosi – nuolat S. S. užkabinėdavo patėvį, ne kartą „koliojo“ visokiais žodžiais, kieme „apstodavo“. Liudytoja R. K. patvirtino nukentėjusiojo D. K. parodymus, jos parodymai atitiko liudytojos V. K. parodymus.Ji patvirtino,kad 2012 m. gegužės 25 d., apie 23.30 val., gulėjo Šiaulių ligoninėje, gavo iš dukters žinutę, kad yra grįžęs jos vyras D., jis yra labai sumuštas, kraujuojantis. Tada ji mergaitei paskambino ir pasakė, kad palauktų, kol ji kreipsis pagalbos. Paskambino telefonu 112 į pagalbos centrą, prašė, kad policija atvažiuotų jos gyvenamosios vietos adresu ir pažiūrėtų, kas vyksta. Pareigūnai atvažiavo. Mergaitei ji paskambindavo. Ji dukros paklausė, ko vyras vaikščiojo po tą kiemą, ji pasakė, kad jis varė dviratį į sandėliuką. Kadangi sandėliukas nebuvo užrakintas, todėl pasiuntė mergaitę užrakinti sandėliuko .Dukra jai sakė, kad bijo eiti į kiemą. Ji pasakė, kad dukra, paėmusi D. telefoną, eitų jį įjungusi, kad ji galėtų girdėti, ar ją užkabins kieme ar ne. Mergaitė įvarė dviratį, o S. S. ją užkabinėjo nešvankiais posakiais ,ji tuos pasakymus girdėjo, nes mergaitė ėjo su atviru veikiančiu telefonu. S. S. balsas labai aiškiai girdėjosi jos telefone, kadangi naktį buvo tylu, be jokių trukdžių. Tą pačią naktį ji dar parašė žinutę V. R. „Kodėl S. S. pastoviai užpuola Dimą“, kadangi jis ir anksčiau yra nuo jo nukentėjęs. Nežino, ko jos vyras ir S. pykstasi. Kai anksčiau ir ją, ir D. S. S. buvo sumušęs, į policiją jie nesikreipė, kadangi tai jau trečias kartas, tai kreipėsi. Ji pati iš ligoninės grįžo po penkių dienų. Tuo metu vyrui mėlynės dar nebuvo visiškai išnykusios. Mėlynės buvo paakiuose, nosis dar kraujavo, matėsi nubrozdinimai kakle. Vyras važiavo į ekspertizę.Tokius liudytojų parodymus patvirtina telefonų išklotinės, pranešimas dėl susipažinimo su informacija iš kurių matyti,kad, susipažinus su R. K. tel.Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis laikotarpyje nuo 2010-05-25 iki 2010-05-26 , pasitvirtina R. K. 2010m. gegužės 25-26 naktį bendravimo su savo šeimos nariais,skambinimo į D. K. telefoną Nr. 860849588 bei skambinimo policijos pareigūnams, „sms“ žinutės siuntimo V. R. faktai (b.l. 48-52, 1t., b.l.106, 2t.). Liudytoja I. G. patvirtino , kad ji iš ryto atnešė pieno, žinodama, kad žmona yra ligoninėje.Matė,kad D. K. buvo sumuštas – antakis įtrūkęs, nosis į šoną nusukta, rankos mėlynos. Jis papasakojo, kad jį sumušė S. S. – smaugė, kažką ant kaklo uždėjęs tampė po kiemą, spardė ir daužė. Su V. R. tik tarpduryje prasilenkė. Pas K. lankosi kiekvieną savaitę iki šiol,tačiau tik tą vienintelį kartą D. K. matė sumuštą. Liudytoja J. K. parodė, kad ji apie sumušimą sužinojo tik po kelių dienų, kad kažkas kreipėsi į policiją. Negirdėjo nei triukšmo tą vakarą, nei ką matė. Žino, kad buvo atvykusi policija, kad buvo parašytas D. K. pareiškimas policijai. Sandėliukai yra kieme, netoli sandėliukų yra pavėsinė ir obelis. Girtaujama pas K. būdavo dažnai, dėl to ir kildavo konfliktai.Ji ir kaimynė V. R. skųsdavosi policijai. Liudytoja charakterizavo nukentėjusįjį, kaip mėgstantį išgerti, tačiau ir pats D. K. to neneigė, kad iš tikrųjų jie išgerdavo – tiek jis, tiek jo sutuoktinė, tačiau dėl to su kaimynais agresyviai nesielgė ir nekildavo jokių ginčų. Tai, kad kaimynai buvo nepatenkinti keliamu triukšmu jų namuose,matosi byloje surinkta medžiaga, paskirtomis nuobaudomis D. K. atžvilgiu.

Specialisto išvadoje dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajam D. K. yra aiškiai nurodyta, jog jam padaryti sužalojimai ne mažiau trijų smūginių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ,sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.Išvadoje nurodyta,kad pas gydytoją D. K. kreipėsi 2010-05-28, nurodydamas,kad 2010-05-25 buvo sumuštas kaimyno. Liudytojų V. R., K. Z. duoti parodymai atmestini, kadangi jie prieštarauja aukščiau išdėstytiems nuosekliems byloje ištirtiems įrodymams, kaip kaltinamojo S. S. šeimos narių bei artimų draugų, suinteresuotų bylos baigtimi ir siekiančių padėti kaltinamajam išvengti pilnos baudžiamosios atsakomybės už jo padarytus nusikalstamus veiksmus. rodo aplinkybes, jog S. S. lankėsi pas jį ir jie praleido kurį laiką jo ūkyje.Liudytojas K. Z.,kuris yra S. S. draugas, kuris jokių aiškių aplinkybių nenurodė ,jis parodė, kad S. S. lankėsi pas jį ir jie praleido kurį laiką jo ūkyje. Kada lankėsi, datos neatsimena .Neprisimena, kokia tai buvo savaitės diena, nes su S. S. bendrauja dažnai, kai jis yra parvykęs iš reiso. Kokią valandą S. iš jo išvyko, nenurodė, vakarojo nuo po pietų iki vakaro. Liudytoja V. R. , kuri yra kaltinamojo S. S. gyvenimo draugė, tvirtino,kad ji visai nieko nematė. Tą dieną S. S. namuose nebuvo. Tą vakarą lipo laiptine į apačią ir tuo metu sutiko išeinant iš D. K. buto du policininkus, D. K. juos išlydėjo. Lipdama į viršų, paklausė D. K., kas buvo, bet kad D. K. tuo metu būtų sumuštas, nematė. Tiksliai negali pasakyti, kada grįžo S. S., nes ji tuo metu miegojo, nes kai nuėjo miegoti, S. S. namuose nebuvo. Jeigu iš R. K. būtų gavusi žinutę, ji būtų jos neskaičiusi,nes kai tik yra girta, tada rašo visokias žinutes. Nežino, kelintą valandą S. S. išvažiavo pas draugą, nes grįždamas iš komandiruočių, jis labai dažnai važiuodavo pas tą draugą. Kitą dieną pas D. K. nebuvo, ar po įvykio kitą dieną buvo sutikusi I. G., neprisimena. Kitą ir dar kitą dieną po įvykio D. K. matė, mėlynių nepastebėjo.Tokie jos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo D. K., liudytojų I. G.,V. K. parodymams, specialisto išvadai, kad D. K. tikrai buvo sužalotas. Pati V. R. nurodė, kad ji nežino, kelintą valandą S. S. išvažiavo pas draugą ,negali pasakyti, kada jis grįžo , nes ji tuo metu miegojo.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str.).

Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis S. S. vieną kartą teistas, tačiau teistumas jam išnykęs (b.l. 109-110,I t.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka baustas , tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 111-113, I t.), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas gerai (b.l. 116, I t.), neatlygino nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas bauda (BK 47str.).

Nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį 4082Lt.: turtinei žalai atlyginti 82Lt ,neturtinei žalai atlyginti 4000Lt .Jis nurodė, kad vyko pas ekspertus du kartus, už keliones sumokėjo 60Lt, bilietų neišsaugojo, tačiau tai patvirtina byloje esantis specialisto aktas.Sumušimams ir nosiai gydyti pirko tepalus ir išleido 12Lt, pirko vaistus nuo skausmo ir išleido 10Lt, iš viso išleido 82Lt. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 4000Lt, (b.l.41-42, IIt.).

Nukentėjusiojo D. K. 82Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima tiksliai apskaičiuoti jo dydį ir vertę (CK 6.249 str., 6.263 str. BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo D. K. 4000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo S. S., kadangi žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str.,6.250str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad D. K. dėl kaltinamojo S. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nurodė,kad juto fizinį skausmą,buvo mėlynės ant veido – žandas mėlynas ir abi akys pamuštos, sutinusi nosis,nemalonu taip atrodančiam buvo rodytis žmonėms. Jam tuo metu reikėjo vaiką nuvežti į komisiją, tai žmonės žiūrėjo į jį stebėdamiesi. Prašo priteisti dėl neturtinės žalos 4000 Lt – už skausmą ir gėdą, kad taip atrodydamas turėjo vaikščioti pas daktarus, kitur su reikalais. Byloje nukentėjusysis D. K. nurodė, kad po sumušimo kreipėsi į medikus, tačiau jokių įrodymų byloje pateikta nėra. Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis išlaiko šeimą su mažamečiu vaiku. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 4000,00 Lt, yra per didelis, tuo labiau, kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, apart byloje pateikto civilinio ieškinio (b.l.41-42, I t.) bei nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nukentėjusiajam priteistina 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis 2000,00 Lt atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., iš kaltinamojo S. S. priteistinos 485Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai už nukentėjusiajam D. K. skirto advokato paslaugoms apmokėti (b.l. 27, 3 t.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti bauda 10MGL (1300Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam S. S. palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam S. S., kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.

Priteisti iš nuteistojo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. K.,gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo D. K. 82 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 525Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.