Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-18 · Byla Nr. N-502-1164-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-18
Bylos Nr.
N-502-1164-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Administracinė byla Nr. N5 – 1164/2007Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. D. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2006-12-16 nutarimu nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalį 125 Lt bauda už tai, kad jis 2006-10-04 Panevėžyje, Pramonės g. ties pastatu Nr. 12 įrengtoje tam pritaikytoje specialioje būsimų vairuotojų praktikos egzaminavimo aikštelėje, egzaminuodamas A. A. ir sėdamas automobilio keleivio vietoje prie papildomų paminų, nesiėmė reikiamų priemonių ir dėl to kilo eismo įvykis, buvo apgadinta mokomoji transporto priemonė.

Šalies argumentai

A. D. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti. Jis paaiškino, kad nubaustas nepagrįstai, kadangi egzaminuojamasis jau nebėra mokinys, o egzaminuotojas nėra vairavimo instruktorius, todėl A. A. negalėjo pagrįstai manyti, jog jis, kaip ir vairavimo mokytojas, jam suklydus, užtikrins eismo saugumą. Kelių eismo taisyklėse nėra numatyti jokie papildomi reikalavimai egzaminatoriui. Galutinė išvada paremta Kelių eismo taisyklių 53 punktu, tačiau nėra konkrečiai įvardinta, kokių saugumo priemonių jis nesilaikė, nebuvo aiškinamasi, ar toje situacijoje apskritai buvo įmanoma imtis kokių nors veiksmų. Mano, kad nėra nurodyta pažeidimo esmė, jis nepatenka nei į vieną asmenų grupę, kurie traukiami atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnį, dėl to nutarimas turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta.

Panevėžio m. VPK VP viešosios tvarkos skyriaus atstovas su skundu nesutiko, paaiškino, kad egzaminuotojas irgi yra eismo dalyvis. Be to, jis dar papildomai vertina ir žinias, prievolė užtikrinti saugumą jam kyla remiantis 2005-01-14 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. V-11 patvirtintu Kelių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 34 punktu. A. D. turėjo visas galimybes išvengti įvykio, nes automobilis buvo aprūpintas papildomomis paminomis, jis galėjo sustabdyti automobilį ir paskelbti, kad egzaminas neišlaikytas.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. nutarimu skundą patenkino, panaikino Panevėžio m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2006-12-16 nutarimą, kuriuo A. D. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį paskirta 125 Lt bauda, ir bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo specialistas A. D. 2006-10-04 Panevėžyje, Pramonės g. ties pastatu Nr. 12 egzaminavo mokinį A. A. , siekdamas nustatyti, kaip jis atlieka specialiuosius vairavimo manevrus pritaikytoje specialioje aikštelėje. A. D. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje prie papildomų paminų (stabdžių). Egzaminuojamas mokinys, baigdamas atlikti apsisukimo manevrą, dėl įgūdžių stokos nesuvaldė vairo ir automobilis dešiniu priekiniu kampu kliudė betoninę tvorą. Buvo apgadintas transporto priemonės priekinis buferis. Už kilusį eismo įvykį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas A. D. .

Teismas nurodė, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, piliečių teises ir laisves, į numatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė pėstiesiems ir kitiems kelių eismo dalyviams, kurie naudojasi keliais ir padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 11 punkte nurodyta, kad eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). A. D. nutarime skirti administracinę nuobaudą įvardintas keleiviu, tačiau jis KET VII dalyje keleiviams numatytų pareigų nepažeidė. A. D. , egzaminuodamas A. A. uždaroje specialioje aikštelėje, keliais nesinaudojo. KET 17 punktas kelią apibrėžia kaip eismui skirtą ir naudojamą žemės ar statinio paviršiaus juostą per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus.

2005-01-14 LR VRM įsakymu Nr.1V-11 patvirtinto Kelių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 34 punkte numatyta, kad praktikos egzamino metu šalia egzaminuojamojo prie papildomų paminų sėdi egzaminuotojas (T kategorijos TP - vairavimo instruktorius). Egzaminuotojas, sėdintis šalia egzaminuojamojo, turi būti pasirengęs reikiamu momentu imtis priemonių, kad dėl egzaminuojamojo veiksmų arba neveikimo būtų išvengta eismo įvykio. Tačiau teismas nurodė, kad administracinė atsakomybė dėl minėtame apraše nurodytų priemonių nesiėmimo nenumatyta.

KET 53 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nutarime skirti A. D. administracinę nuobaudą nurodyta, kad jis pažeidė KET 53 punktą, tačiau nedetalizuota, kokių konkrečių atsargumo priemonių jis turėjo imtis. Nagrinėjant administracinę bylą, nenustatyta, ar A. D. galėjo imtis kokių nors veiksmų, kad A. A. išvengtų eismo įvykio, nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nesurinkta įrodymų, patvirtinančių A. D. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje. Teismas konstatavo, kad KET nereglamentuotos egzaminatoriaus pareigos, o ATPK atsakomybė už jų nevykdymą nenumatyta. Todėl teismas padarė išvadą, kad A. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, jo veika neatitinka minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

III.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius apeliaciniu skundu prašo teismo nutartį panaikinti, paliekant galioti institucijos nutarimą. Apeliantas nurodo tokius argumentus:

1. Teismas neteisingai aiškino teisės normas. KET 1 punkte nustatyta, kad KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. KET 11 punktas įtvirtina, kad eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Teismas nutarime konstatavo, kad A. D. egzaminavo A. A. uždaroje specialioje aikštelėje, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes eismo įvykis įvyko šalia kelio esančioje teritorijoje, į kurią transporto ar pėsčiųjų eismas visiškai neribojamas (aikštelė nėra saugoma, ji nėra uždara, įvažiavime ar išvažiavime neįrengta jokių eismo reguliavimo priemonių). Užvažiavimas ant kliūties įvyko važiuojamoje dalyje. Apelianto manymu, minėta teritorija gali būti laikoma keliu ATPK 131 straipsnio prasme.

2. Aprašo 34 punktas įpareigoja egzaminuotoją praktikos egzamino metu sėdėti šalia egzaminuojamojo prie papildomų paminų ir būti pasirengusiu reikiamu momentu imtis priemonių, kad dėl egzaminuojamojo veikimo arba neveikimo būtų išvengta eismo įvykio. Apraše taip pat nurodoma, kad egzaminavimo tikslas – nustatyti asmenis, kuriems negalima suteikti teisės vairuoti transporto priemones dėl jų keliamo pavojaus jas vairuojant. Egzaminuotojas privalo įvertinti egzaminuojamojo keliamą riziką ir būti pasiruošęs bet kuriuo metu papildomos įrangos pagalba stabdant ar kitais veiksmais nutraukti vairavimą. Todėl darytina išvada, kad įmonės specialistui, egzamino metu prilygintam keleiviui, keliami papildomi reikalavimai.

3. KET 53 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Apelianto manymu, A. D. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių (nestabdė, nebandė koreguoti transporto priemonės judėjimo krypties vairu), kad būtų išvengta eismo įvykio, nors turėjo pareigą ir galimybę tai padaryti. Todėl, apelianto manymu, būtent dėl A. D. KET 53 punkto pažeidimo atsirado neigiamos pasekmės.

Atsiliepimas

A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Jo nuomone, teismas byloje objektyviai ir kruopščiai ištyrė visas su įvykiu susijusias aplinkybes, teisingai išaiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad aikštelė nesaugoma, neuždara. Apeliaciniame skunde netiksliai cituojami teisės aktai. A. D. nurodo, kad jis vykdė keleivio pareigas. Išsamus tyrimas, ar konkrečioje situacijoje buvo įmanoma jam imtis atitinkamų veiksmų, atlikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, padarymą. ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pėsčiųjų nepaklusimas kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas užtraukia baudą nuo trisdešimties iki penkiasdešimties litų. Taigi, lingvistiškai aiškinant ATPK 131 straipsnio 1 ir 4 dalis matyti, kad ATPK 131 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę pėstiesiems, asmenims, vairuojantiems mopedus ir dviračius, važnyčiotojams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi keliais. Kelių eismo taisyklių 1 punkte taip pat numatyta, kad šios taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte kelias apibrėžiamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje kelias suprantamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad eismo įvykis kilo ne kelyje, taigi atsakomybėn patrauktas asmuo nesinaudojo keliu ir todėl jam atsakomybė pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį nekyla. Byloje buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo A. A. laikant vairavimo egzamino praktikos dalį ir A. D. jį egzaminuojant, egzaminuojamajam atliekant specialius važiavimo manevrus tam pritaikytoje specialioje aikštelėje (Aprašo 4 priedo 2 punktas). Ši aikštelė negali būti prilyginta keliui, kaip jis suprantamas minėtuose apibrėžimuose, kadangi ji nėra skirta transporto ir pėsčiųjų eismui, o yra įrengta specialiam tikslui (praktiniam egzaminavimui), yra uždara, t. y. ji neatitinka norminiuose teisės aktuose pateiktų kelio požymių. Kad ši aikštelė yra uždara, patvirtina byloje esantys duomenys, Aprašo 5 punktas, numatantis reikalavimus tokio pobūdžio statiniui. Pažymėtina, kad ir Aprašo 4 priedo 2 punktas skiria minėtą specialiąją aikštelę nuo kelio.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai panaikino apskųstąjį institucijos nutarimą, o bylą nutraukė nustatęs, jog A. D. veika neatitinka ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas