- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 1-235-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00902-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- L. G.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei L. G., mažametės nukentėjusiosios E. G. įstatyminiam atstovui R. G., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. G., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, 9 kl. išsilavinimo, dirb. UAB ,,V.“ pakuotoja, neteista,
-kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. G. 2014 m. birželio 29 d., apie 00.21 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, vaikų kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis stipriai suėmė mažametei dukrai E. G., gim. 2001 m., už abiejų rankų riešų pastūmė ją, nuo ko mažametė pajuto E. G. skausmą abiejų rankų riešuose ir nukrito ant lovos, tęsdama nusikalstamą veiką, suėmė dukrai E. G. už abiejų rankų ir pakėlusi trenkė į kambario sieną, nuo ko mažametė pajuto skausmą nugaros srityje, t.y. tokiais veiksmais sukėlė mažametei dukrai E. G. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.;
Be to, kaltinamoji L. G. 2014 m. birželio 29 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl pirmojo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams išėjus į kiemą, mažametei E. G. einant iš virtuvės patalpos link kambario, tyčia suėmė E. G. už abiejų rankų ir pastūmė į kambario duris, bei E. G. bandant pasišalinti į kambarį, rankomis stūmė mažametę E. G., dėl ko ji nugara atsimušė į kambario sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė mažametei dukrai E. G. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Kaltinamoji L. G. dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji tikrai padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte, pilnai sutinka. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Sutinka, kad nagrinėjant bylą būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamajai (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad ji kalta prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (LR BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu balsu buvo perskaityti nukentėjusiosios E. G., jos įstatyminio atstovo R. G., liudytojų Ž. G., Ž. G., R. A., R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20, 24-27, 29-31).
Nukentėjusioji E. G. parodė, 2014 metų birželio mėnesį tiksliai dienos negali pasakyti, buvo pas savo klasiokę gimtadienio šventėje. Grįžo namo apie 22 val., pamatė, kad mama namuose, nors ji prieš tai namuose nebuvo maždaug apie savaitę ar dvi, tiksliai negali pasakyti. Tėtis taip pat buvo namuose, kartu tarpusavyje šnekėjosi stovėdami virtuvėje. Tėtis Eglės paklausė ar mama tikrai buvo su kitu vyru, ir ji tai patvirtino jiems abiems girdint. Mama dėl to ant Eglės supyko, iš pradžių patempė ją už dešinės rankos, ir pasakė, kad ji meluoja, pradėjo koliotis įvairiausiais žodžiais. Ji jei pasakė, kodėl tu taip darai, juk taip buvo, o ji vis tiek jai sakė, kad ji viską išsigalvoja. Ji nuėjo į kambarį pas savo brolį. Tėvai abu kitame kambaryje žiūrėjo televizorių, ji užsinorėjo atsigerti vandens, nuėjo įsipilti vandens, ir tada mama vėl pradėjo ant jos rėkti, kad ji neina miegoti. O tėtis, sakė kad gali neiti, gali dar pabūti, mama vis tiek kartojo kad ji turi eiti miegoti ir rėkė toliau. Ji nuėjo į savo kambarį, paskui ją atėjo mama, kambaryje dar kartu buvo ir brolis, kuris viską matė. Ji paėmė prie stalo mano kambaryje stovėjusią kėdę ir metė ją ant grindų, pastūmė ją už rankos ir ji nukrito ant savo lovos, trenkė per kojas, per nugarą ir tempė už rankos. Tada tuo metu atėjo tėtis ir pasakė, ką tu čia darai. O ji sakė nieko, tėtis ją bandė atitraukti nuo jos, nuvedė į kitą kambarį, ji paėmė telefoną išsikviesti policiją, už tai, kad tėtis ją tempė už rankos į kitą kambarį, kad mergaitės nenuskriaustų. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Ji kartu su broliu buvome savo kambaryje. Tėtis ir mama kitame kambaryje kalbėjosi su atvykusiais policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai pakvietė ją ir brolį ateiti su jais pakalbėti, jie jų pradėjo klausinėti ar tėtis tikrai smurtauja kaip teigia mama. Eglė atsakė, kad tėtis tikrai nesmurtauja, mama aišku pradėjo rėkti, kad ji meluoja, kad tėtis tikrai smurtauja prieš mus, o kad mama nieko nedaro. Policininkai davė tėčiui ir mamai alkotesterį, pasitikrinti blaivumą, jie abu buvo išgėrę. Paklausė, ar yra kas nors daugiau iš suaugusiųjų, kurie nebūtų išgėrę, ir tėtis išėjo pasikviesti savo brolį, kuris gyvena tame pačiame name. Tėčio brolis Ž. G. atėjo, pasakė policijos pareigūnams, kad juos prižiūrės, kol tėvai čia susitvarkys reikalus. Policijos pareigūnams beišeinant iš namų, mama virtuvėje pradėjo ją tampyti už rankos, trenkė į sieną ir sakė eiti gulti, ji jau ėjo į kambarį ir mama priėjusi prie jos paėmė ją už rankos ir trenkė į sieną. Tėtis pasakė jai, kad ji greit nubėgtų pasikviesti policijos pareigūnus, kurie jau buvo išėję iš jų namų, Eglė išbėgo pasakė jiems viską kas nutiko. Atėję policijos pareigūnai mamą išsivežė į policijos komisariatą. Tėtis liko su vaikais namuose, visi nuėjo miegoti.
Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas R. G. parodė, kad 2014 metų birželio mėnesį 29 dieną, buvo pas savo kaimyną, šventė jo gimtadienį. Apie 17 val. jis susiskambinęs su savo žmona L. G. nuvažiavo į Kauną pasiimti žmonos, kadangi ji svečiavosi pas savo draugę. Pasiėmęs ją iš Kauno visi kartu grįžo namo, adresu Kauno r., Zapyškio sen., Kluoniškių k., Versmės g. 24. Kadangi kol jie buvo išvykę jų vaikus saugojo šalia gyvenantis Remigijaus brolis su savo žmona, jie pasiėmę vaikus parėjo namo. Būnant namuose, virtuvėje, tarp jo ir jo žmonos L. G. kilo žodinis konfliktas, kadangi jis sužinojo, kad ji buvo su kitu vyru, jį išdavė. Jie susistumdė, rėkė vienas ant kito. Išgirdusi triukšmą jo dukra E. G. atbėgo į virtuvę pas juos pažiūrėti kas vyksta. Tada jis paklausė žmonos Lauros ar tikrai ji buvo su kitu vyru, ir tai patvirtino jo dukra Eglė, kuri stovėjo šalia jų, jiems abiems girdint. Tuomet Laura dėl dukros Eglės žodžių labai supyko ir patempė dukrą už dešinės rankos, vis kartojo kad ji meluoju, pradėjo įvairiausiais žodžiais rėkti ant jos. Mergaitė jei pasakė, „mama kodėl tu taip darai, juk taip buvo“, o ji vis tiek jai kartojo, kad dukra Eglė viską išsigalvoja. Tuomet dukra Eglė nuėjo į kambarį, kur kartu buvo ir jo sūnus Žilvinas. Jie apsiraminę, grįžo į kambarį. Girdėjo, kaip dukra Eglė nuėjo į virtuvę įsipilti vandens, o jo žmona Laura vėl pradėjo ant jos rėkti, kodėl ji dar nemiega, jis pasakė, kad Eglutė gali dar neiti miegoti ir gali dar pabūti, bet mergaitė neklausydama jo žmonos riksmų nuėjo į savo kambarį. Paskui ją į kambarį nuėjo ir jo žmona Laura. Jis neapsikentęs žmonos riksmų nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta, pamatė kad žmona toliau rėkė ant dukros ir jis ją paėmęs už rankos išsivedė iš kambario. Žmona supykusi, kad jis ją išvedė iš kambario pati pasiėmė telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jie abu su žmona Laura pasitikrinome girtumą, jie abu buvo išgėrę, tačiau policijos pareigūnai pamatė, kad situacija ne tokia kaip pasakojo jo žmona Laura ir jie išėjo iš jų namų. Pareigūnams išėjus žmona Laura virtuvėje vėl pradėjo tampyti už rankos dukrą, trenkė į sieną ir liepė jei eiti gulti, mergaitė išsigandusi jau ėjo į kambarį ir žmona dar kartą priėjusi prie jos paėmė ją už rankos ir trenkė į sieną. Jis pasakė dukrai Eglei, kad ji greit nubėgtų pasikviesti policijos pareigūnus, kurie dar buvo nespėję išvažiuoti iš jų kiemo. Atėję policijos pareigūnai žmoną L. G. išsivežė į policijos komisariatą. Jis liko su vaikais namuose, visi nuėjo miegoti. Taikytis su kaltinamąja kategoriškai nesutinka.
Liudytojas Ž. G. parodė, kad 2014 metų birželio mėnesį tiksliai dienos negali pasakyti, apie 23.00-24.00 val. atbėgo pas jį į namus adresu Kauno r., Zapyškio sen., Kluoniškių k., Versmės g. 24, jo brolis ir paprašė, kad jis pas save į namus priimtų jo vaikus, E. G. ir Ž. G., kadangi tiek brolis R. G., tiek jo žmona L. G. buvo išgėrę, ir jis išsigando, kad atvykę policijos pareigūnai atims jo vaikus ir atiduos vaikų teisėms prižiūrėti. Jis jam atsakė, kad sutinka, kad pažiūrėsi jo vaikus. Brolis R. G. jam paaiškino tik tiek, kad susipykęs su žmona Laura ir ji iškvietusi policijos pareigūnus. Tada kartu nuėjo į jo butą, kuriame jau buvo atvykę policijos pareigūnai, bute dar buvo abu vaikai, brolio žmona L. G.. Policijos pareigūnai surašė vaikų perdavimo aktą, kad jis įsipareigoja juos prižiūrėti, jis jį pasirašė ir nuėjo uždegti šviesos kieme, kol jis nuėjo uždegti šviesos, policijos pareigūnai jau buvo išėję iš brolio buto ir jau sėdėjo automobilyje, ir staiga pamatė, kad brolio dukra Eglė nubėgo pas pareigūnus ir kažką jiems pasakė, tada ji su pareigūnais kartu grįžo į brolio Remigijaus būtą. Jis nuėjo pažiūrėti kas ten nutiko ir tada man Eglė pasakė, kad mama ją mušė, mergaitė pasakė, kad mama t.y. L. G. ją nustūmė ant lovos ir ji užsigavo. Tuomet policijos pareigūnai L. G. išvežė į policijos komisariatą. Brolis Remigijus liko namuose, o jis su jo vaikais Egle ir Žilvinu nuėjo miegoti į savo butą, esantį tame pačiame name. Gali pasakyti, kad iki šio per jų 10 metų santuoką nieko panašaus nebūdavo, aišku būdavo, kad išgeria ir pasipyksta šeimoje, tačiau kiek jam yra žinoma tai pirmas toks kartas, kad jie taip sukonfliktavo. Tiksliai datos nežino, tačiau nuo šių metų pavasario L. G., jo brolio Remigijau žmona, retai būna namuose, vaikais nesirūpina. Žino, kad ji dažniausiai būna Zapyškyje, kur renkasi asocialūs asmenys, landynėse, taip pat turi susiradusi kažkokį draugą. Šiuo metu, Egle ir Ž. G. rūpinasi jo brolis vienas, jam padeda Žydrūno žmona, kadangi gyvename viename name tik atskiruose butuose, Žydrūno žmona nedirba, todėl kiek gali padeda jo broliui Remigijui, kadangi jis dirba. Vaikai visada prižiūrėti, pavalgę ir nesiskundžia kad kažkas būtų blogai. Kiek jam yra žinoma, pastaruoju metu vaikai, t.y. Eglė ir Žilvinas nesutardavo su mama, kadangi ji išleisdavo jiems skirtus pinigėlius, tiesiog juos Kaune pragerdavo su draugėmis.
Liudytojas Ž. G. parodė, kad koks tiksliai mėnesid ir kokia diena buvo - dabar neprisimena. Tačiau konfliktas namuose, adresu Kauno r., Zapyškio sen., Kluoniškių k., Versmės g. 24, vyko 2014 metais. Tuo minėtu adresu gyvena su tėčiu, sese ir mama. Tą dieną buvo namuose, kiek buvo valandų nepasakys, tačiau jau buvo vakaras, buvo savo kambaryje, ir iš ten girdėjo kaip virtuvėje rėkavo mama Laura, tėtis Remigijus ir sesė Eglė. Dėl ko įvyko tarp jų ginčas tikrai nežino ir dabar neprisimena. Tik po kažkurio laiko pamatė pro kambario langą, kad į jų kiemą atvažiavo policijos mašina. Policininkai atėjo pas huos į namus, pasikvietė jį į virtuvę, pildė kažkokius dokumentus, visi buvo virtuvėje, t.y. mama, tėtis, sesė, policininkai ir jis. Kai policininkai jau buvo išėję iš jų namų, stovėdamas virtuvėje, pamatė kaip jo mama Laura pastūmė jo sesę, taip pat vis kartojo jo sesei Eglei, kad ji melagė, kad viską meluoja, kaip jis suprato užtai ją ir pastūmė. Tuomet jo sesuo Eglė nubėgo pas policininkus ir vėl juos pakvietė. Jiems sesė pasakė, kad ją mama pastūmė ir policininkai pasakė mamai, kad ji apsirengtų ir ją išsivežė.
Liudytojas R. A. parodė, kad 2014 metų birželio 29 d., dirbo kartu su vyr. patruliu R. G., radijo šaukiniu 416. Apie 00.21, iš Kauno AVPK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kad vyras konfliktuoja su savo žmona. Nuvykus minėtu adresu, namuose buvo vyras su moterimi ir jų vaikai, berniukas ir mergaitė, kokio jie amžiaus dabar tiksliai nepasakys, tačiau mažamečiai. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. G., ir jo žmona L. G., jiems atvykus ir su jais bendraujant, toliau vienas ant kito koliojosi necenzūriniais žodžiais, vienas kitam reiškė nepasitenkinimą, R. G. savo žmonai priekaištavo dėl jos elgesio, kad ji neprižiūri vaikų. Pokalbis vyko virtuvės patalpoje. Jiems bekalbant į virtuvę atėjo abu mažamečiai vaikai. Tuomet kolega R. G. paklausė mergaitės, ar sutaria su tėvais, ar tėvai jais rūpinasi. Ką tiksliai mergaitė atsakė - dabar jau tikrai neprisimena, tačiau išsiaiškinus visą esamą situaciją, kadangi patikrinus abiejų mažamečių vaikų tėvų girtumą, t.y. Remigijaus ir L. G., jie buvo neblaivūs, jie su kolega R. G. paklausė, ar yra kažkas kas galėtų prižiūrėti vaikus, kol jie išsiblaivys. R. G. pasakė, kad šalia jų gyvena jo brolis Ž. G., kuris ir galėtų pasirūpinti vaikais. Po kelių minučių jis atėjo, jie surašėme vaiko perdavimo ir priėmimo aktą ir išėjo iš buto, jau būdami lauke, per langą pamatė, kaip L. G. pastūmė savo mažametę dukrą, po šio pastūmimo mergaitė nukrito ant žemės, jiems nespėjus grįžti atgal į butą, mergaitė atbėgo iki jų ir pasakė, kad mama toliau konfliktuoja ir, kad ji ją pastūmė, mergaitei skaudėjo ranką. Sugrįžus į butą jie sulaikė L. G. ir pristatė į Kauno rajono policijos komisariatą.
Liudytojas R. G. parodė, kad 2014 metų birželio 29 d., dirbo kartu su 1-ojo būrio patruliu R. A., radijo šaukiniu 416. Apie 00.21, iš Kauno AVPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kad vyras konfliktuoja su savo žmona, galimai vyras smurtauja prieš savo žmoną. Nuvykus minėtu adresu, namuose buvo vyras su moterimi ir jų vaikai, berniukas ir mergaitė, berniukui apie 10 metų, o mergaitė šiek tiek vyresnė, apie 12 metų. Vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. G., ir jo žmona L. G., jiems atvykus ir su jais bendraujant, toliau vienas ant kito rėkė necenzūriniais žodžiais, moteris sakė, kad ją sumušė, kad jai dokumento neatiduoda ir jos neišleidžia. Vyras aiškino, kad ji kelias paras nebuvo namuose, kad nėra kam vaikų prižiūrėti, jis pats dirba, o žmonos ištisai namuose nebūna. Taip pat vienas kitam reiškė nepasitenkinimą. Jų pokalbis vyko virtuvės patalpoje, ten buvo pareigūnai, abu vaikai ir Laura su R. G., kurie buvo neblaivūs, tai buvo nustatyta patikrinus jų blaivumą alkotesteriu. Tuomet jis paklausė šalia stovėjusios mergaitės, ar sutaria su tėvais, ar tėvai jais rūpinasi. Mergaitė pasakė, kad mama negera, jos nebūna namuose, ji geria, taip pat pasakė, kad mama ją mušė. Išsiaiškinus visą esamą situaciją, taip pat kadangi abu tėvai, t.y. Remigijus ir L. G. buvo neblaivūs, jie su kolega R. G. paklausė, ar yra kažkas kas galėtų prižiūrėti vaikus, kol jie išsiblaivys. R. G. pasakė, kad šalia jų gyvena jo brolis Ž. G., kuris ir galėtų pasirūpinti vaikais. Po kelių minučių jis atėjo, jie surašė vaiko perdavimo ir priėmimo aktą ir išėjo iš buto. Jiems jau būnant lauke, per langą pamatė, kaip L. G. pastūmė savo mažametę dukrą, po šio pastūmimo mergaitė nukrito ant žemės, jiems nespėjus grįžti atgal į butą, mergaitė atbėgo iki jų ir pasakė, kad mama toliau konfliktuoja ir, kad ji ją pastūmė mergaitei skaudėjo ranką. Sugrįžus į butą, pasakė, kad sulaikys mergaitės mamą L. G., tuomet R. G. pradėjo prašyti, kad jie jos neišvežtų nes ji nebegrįš, kad jam kitą dieną reikia į ligoninę važiuoti, nebus kam prižiūrėti vaikų. Tačiau jie su kolega Andriuškevičiu, sulaikė L. G. ir pristatė į Kauno rajono policijos komisariatą. Daugiau
Kaltinamosios L. G. kaltė, padarius jai inkriminuojamas veikas, be jos pačios visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: tarnybiniais pranešimais (b. l. 2-3, 13), įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamosios L. G. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kalta ji prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą.
Kaltinamosios L. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamoji L. G. padarė dvi smurtines tyčines nusikalstamas veikas, jas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, anksčiau bausta administracine tvarka, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent: į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, į dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamosios darbą, į išlaikytinių turėjimą, laiko tikslinga taikyti jos atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į L. G. asmenybę (neteista, turi šeimą, dirba), į dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Kaltinamosios L. G. atžvilgiu taikytinos LR BK 64-1 str. nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273, 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.str.,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 3 d., 140 str. 3 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 140 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal LR BK 140 str. 3 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d. d., šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus.
Taikyti L. G. atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 4 (keturiais) mėnesiais (galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoni) mėnesiai).
Taikyti L. G. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios (trečdaliu sumažintos) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu:
3 (tris) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtosios laisvės atėmimo laiką įskaityti sulaikymo laiką - 1 dieną.
Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.