- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-2067-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01724-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- E. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. (E. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 253 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 4 d., skirta 9 m. laisvės atėmimo. Anksčiau teistas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-11-02 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. 30 parų areštu.
Bausmės pradžia - 2009-02-10, bausmės pabaiga - 2018-02-10.
2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 93-737 Komisija nutarė taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi šiuo metu nuteistąjį E. M. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. M., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
E. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei patvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Teismo nutarties argumentas, kad nuteistasis E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą paleisti apeliantą lygtinai. Šiuo metu kalbama ne apie bausmės skyrimą, o apie apelianto lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl to reikšmingos visai kitokio pobūdžio aplinkybės, t.y. šiai dienai esanti jo asmens charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis apeliantas gali socializuotis laisvėje ir LR įstatymai bei tarptautinės sutartys reglamentuojančios nuteistojo lygtinį paleidimą Nutarties nuoroda apie tai, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra didelė -2 m. 5 mėn. taip pat nesudaro pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo. Nepagrįstas nutarties argumentas, jog „nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, tačiau už sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Taip pat teismas neįvertino nuteistojo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu bei šeimyninės padėties.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis E. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą E. M. įvykdė – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, elgėsi pavyzdingai, buvo vieną kartą paskatintas, toliau mokėsi ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei būrio visuomenėje veikloje, per rekomendacinį laikotarpį nuteistasis kreipėsi į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“, tačiau dėl darbo trūkumo įdarbintas nebuvo (b.l. 9). Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 47 balai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2015m. kovo 17 d. Komisija svarstydama E. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taip pat nurodė vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą – 47 balus ( pagal „OASys“ metodiką). Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau nekintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo E. M. pakartotinį nusikalstamumą didinančiais veiksniais yra ankstesni teisės pažeidimai (anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą). Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai taip pat gali sudaryti prielaidas nuteistajam nusikalsti ateityje, taip pat mąstymas ir elgesys, t.y. siekia tiesioginio atlygio. Dar vienas nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – dviprasmiškos nuostatos į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą – taip pat neleidžia E. M. vertinti kaip besitaisančio asmens, pasiruošusio gyventi visuomenėje, kurioje kiekvienas jos narys turi ne tik teises, bet ir pareigas.
Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje bei mokymo programose, taip pat nurodė, jog siekė įsidarbinti, tačiau dėl darbo trūkumo to padaryti nepavyko, sukūrė šeimą. Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad E. M. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau per pastaruosius vienerius metus stabilus vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas ( 47 balai) nerodo jokios pažangos ir siekio riziką sumažinti, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo E. M. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.