Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-09-12 · Byla Nr. AN2.6.-10060-818/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
AN2.6.-10060-818/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09545-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AN 2.6.-10060-818/2014(Proceso Nr. 4-68-3-09545-2014-1)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje dalyvaujančio D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje, administracinė tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., 2014 m. liepos 29 d., apie 02.45 val., Vadūvos g. 27, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir vengė patikrinimo alkotesterio matuokliu, ar nėra neblaivus, t. y. D. V. pažeidė KET 14, 18 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje.

Šalies argumentai

D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2014-07-29 vakare su pažįstamu A. S. ruošė automobilį „Audi A3“ techninei apžiūrai. Reikėjo pakeisti automobilio stabdžių kaladėles. Automobilio remontas užtruko iki vėlyvo laiko. A. S. nuėjo namo, o jis dar liko prie automobilio. Po kiek laiko nesulaukęs grįžtančio A. S., D. V. nutarė automobilį pervaryti arčiau namo, todėl atsisėdo prie „Audi A3“ vairo ir pradėjo važiuoti. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai norėjo jį patikrinti alkotesteriu, ar nėra vartojęs alkoholio. D. V. atsisakė tikrintis alkotesteriu. D. V. mama atėjusi irgi nepritarė pareigūnų norui tikrinti jo blaivumą. D. V. teigimu, jis vairuotojo pažymėjimo neturi. Dėl savo elgesio gailisi. Papildomai nurodė, kad šiuo metu mokosi, pajamų neturi, prašo esant galimybei skirti jam kuo švelnesnė nuobaudą. Atsakant į teismo klausimą, D. V. pažymėjo, jog automobilį „Audi A3“ jis vairavo neturėdamas transporto priemonės savininko A. S. leidimo. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, prašo teismo nekonfiskuoti transporto priemonės.

Liudytojas Nerijus Pranckevičius paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2014-07-29 iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą apie tai, jog galimai neblaivus vairuotojas Vaduvos g., Vilniuje, važinėja automobiliu. Atvykus nurodytu adresu pamatė, kad automobilį „Audi A3“ jau sustabdė kitas policijos pareigūnų ekipažas. Bendraujant su vairuotoju D. V. nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl vaikinas buvo nuvežtas į jo gyvenamąją vietą. Pareigūnus pasitiko D. V. mama, į pareigūnų prašymą pasitikrinti alkotesteriu, pats D. V. atsisakė tai daryti, tam pritarė ir jo mama. Minėtas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės.

Liudytojas Edgar Lukaševič paaiškino, kad tarnybos metu važiuojant tarnybiniu automobiliu Vaduvos g., Vilniuje, liudytojas pamatė įtartinai važiuojantį automobilį „Audi“, kurio vairuotojui sunkiai sekėsi manevruoti parkuojant transporto priemonę. Todėl buvo nuspręsta patikrinti automobilio vairuotoją. Priėjus prie sustojusio automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad 2014-07-29 vakare į jos namų duris paskambino atvykęs policijos pareigūnas, kuris paprašė ją išeiti į lauką bei atpažinti, ar su pareigūnais atvažiavęs vaikinas yra liudytojos sūnus. A. V. išėjo į lauką, lauke su pareigūnais pamatė savo sūnų D. V.. Pareigūnai jai paaiškino, kad sūnus D. V. vairavo automobilį neturint vairuotojo pažymėjimo bei, kad jis galimai yra neblaivus. Todėl pareigūnai norėjo D. V. patikrinti alkotesteriu. Nuo tokio veiksmo (patikrinimo alkotesteriu) ji atsisakė, tam nepritarė ir D..

Liudytojas A. S. paaiškino, kad automobilis „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso jam. 2014 m. liepos mėnesio pabaigoje, jis ruošė savo automobilį techninei apžiūrai, todėl paprašė pažįstamą D. V. padėti jam garaže sutvarkyti automobilį. D. V. sutiko padėti. Po kiek laiko vėlai vakare, jis nuėjo namo ir užmigo. Automobilis liko prie garažo. Kokiomis aplinkybėmis D. V. vairavo „Audi“, liudytojui nėra žinoma. Jis žinojo, kad D. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, liudytojo teigimu, jis leidimo Dariui vairuoti automobilį nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti D. V. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo neneigė ir tvirtino, kad pareigūnų prašymą pasitikrinti jo blaivumą alkotesterio pagalbą, nevykdė dėl to, kad išsigando, tačiau pažeidėjo kaltė įrodyta teisme apklaustų liudytojų N.Pranckevičiaus, E.Lukaševič parodymais, kurie nurodė, kad tarnybos metu matė Vaduvos g., Vilniuje įtartinai važiuojantį automobilį „Audi A3“, įtarimą pareigūnams sukėlė šio vairuotojo veiksmai – negalėjo priparkuotini transporto priemonės. Pasak liudytojų, jiems bendraujant su D. V. nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su D. V. nenustatyta, pats D. V. tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

D. V. veiksmai atitinka LR ATPK 129 straipsnio, sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad D. V. sukeltas įvykis mažareikšmis, jo metu nebuvo apgadintos joks svetimas turtas. Pats įvykis – pažeidėjo važinėjimas automobiliu neturint vairuotojo pažymėjimo savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. V. nėra piktybinis pažeidėjas, pirmesnis jo padarytas pažeidimas taip pat nėra šiurkštus (ATPK 188¹⁸ str.). Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, D. V. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų (teismui pateikti medicininiai dokumentai), nes iš papildomai surinktų duomenų matyti, jog pažeidėjas buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 129 straipsnį D. V. paskirus net ir minimalaus dydžio baudą, numatytą straipsnio sankcijoje yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, jam mažinti baudos dydį. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Teismas pat pažymi, kad pažeidėjas yra jauno amžiaus, jis neturi nuosavų pajamų, mokosi, dėl padarytos veikos gailisi.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metui nurodė, kad jam nuosavybės teisė priklausantį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis D. V. paėmė savavališkai, t.y. neturint A. S. leidimo, nes liudytojo teigimu, jam yra žinoma, kad D. V. neturi vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į šiais aplinkybės, teismo vertinimu, automobilis „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 129 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 129 straipsnyje, padarymą paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų (289 eurų) baudą ir be automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas – 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius