- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-47-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11793-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2022 m. lapkričio 24 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-1297 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. lapkričio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-1297 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis lankė socialinės reabilitacijos programas, dengia vykdomuosius raštus, vykdo Komisijos rekomenduotas priemones, be to, bausmės atlikimo metu neužfiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų. Šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pokytis fiksuotas dėl R. K. teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu po išėjimo į laisvę – susirado darbo vietą laisvėje, taip pat dėl gebėjimo nuosekliai dengti turimus įsiskolinimus, teigiamo požiūrio į priežiūrą ir jam taikomus įpareigojimus. Nuteistajam suteikiama teisė išvykti trumpalaikių išvykų, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Be to, išskiriami net septyni veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką, t. y. gyvenimo sąlygos, turimas išsilavinimas, darbinė motyvacija bausmės atlikimo metu, socialinių ryšių palaikymas, narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartojimas, emocinis stabilumas, teigiamos nuostatos į priežiūrą.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistasis praeityje buvo teistas šešis kartus (teistumai išnykę), jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių dvi veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. R. K., būdamas suimtas, 8 kartus pažeidė nustatytą tvarką – 7 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. sausio 23 d., jo asmens byloje yra duomenų, kad nuteistasis tokį savo elgesį teisina sudėtingu prisitaikymu prie kalinimo sąlygų, tačiau jo bausmės pradžia yra 2017 m. rugsėjo 19 d., taigi, visos taisyklės ir draudimai 2019 m. jam jau buvo gerai žinomi. Nors šiuo metu stebima nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau ji yra nežymi. R. K. vis dar nustatomi 5 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys veiksniai – finansinė padėtis, gyvenimo stiliaus ypatumai, mąstymo lankstumo stoka, yra dinaminiai (kintantys). Teismas konstatavo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Konstitucinio Teismo praktikai, kurioje nurodyta, kad teismo sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi būti racionalus, negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Šiuo atveju apylinkės teismas nenurodė nė vieno motyvo, sudarančio pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals.
5.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad yra 6 kartus paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ilgą laiką neturi galiojančių nuobaudų (paskutinį kartą baustas prieš ketverius metus). Bausmės atlikimo pradžioje gautos nuobaudos privertė jį iš esmės pervertinti savo elgesį, t. y. padarė didelį teigiamą poveikį. 2021 m. lapkričio mėnesį jam buvo nustatyta vidutinė rizikos pakartotinai nusikalsti grėsmė, kuri įvertinta 74 balais, o 2022 m. lapkričio mėnesį ši rizika, nors ir išliko vidutinė, tačiau sudaro jau tik 60 balų, taigi, per metus laiko jam pavyko sumažinti riziką nusikalsti net 14 balų, kas yra ženklus pokytis.
5.3. Skundo autorius pažymi, kad bausmės atlikimo metu dirbo pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, už gerai atliekamas darbo funkcijas buvo skatintas. Šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur taip pat dirba, darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nuteistojo teigimu, jo padarytų nusikaltimų pobūdis neturėtų būti nurodomas kaip motyvas lygtinio paleidimo netaikymui, nes tuomet lygtinio paleidimo institutas praranda savo esmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Atliktos bausmės dalis jam jau padarė milžinišką poveikį – jis pakeitė savo mąstyseną ir elgesį, tapo visiškai kitu žmogumi. Be to, prokuratūra neprieštarauja Komisijos sprendimui taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.4. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad į Pusiaukelės namus paprastai yra perkeliama tik nedidelė dalis gerai besielgiančių nuteistųjų, t. y. tik tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, bei nuosekliai ir nenutrūkstamai vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, faktas, jog nuo 2022 m. liepos 25 d. jis tęsia bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose, yra žymiai svaresnis nei apylinkės teismo išsakomi abejojimai, neparemti jokiais aiškiais argumentais. Nuteistasis pažymi, kad nėra saugomas pareigūnų, gali laisvai judėti už įstaigos ribų, naudotis telefonu, disponuoti grynaisiais pinigais ir pan. Visomis šiomis galimybėmis jis sėkmingai naudojasi, nedarydamas jokių pažeidimų. Be to, jis įvykdė visas jam Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo, jog yra pilnai pasiruošęs lygtinio paleidimo taikymui. Todėl prašo daugiau dėmesio skirti ne retrospektyvinėms (praeities) aplinkybėms, o dabartiniam (pasikeitusiam) jo elgesiui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nors, nuteistojo nuomone, jis atitinka bausmių vykdymo įstatyme numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dengia vykdomuosius dokumentus). Taigi, yra formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant, tačiau nesureikšminant, ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo ir tuo, kad jis viso laisvės suvaržymo metu nesielgė tinkamai ir septynis kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausmine tvarka ir kas rodo, jog jo elgesys nebuvo nepriekaištingas.
9. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, taip pat asmens kriminalinė praeitis negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, nusikalstamų veikų sunkumas bei ankstesni teistumai nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Tuo tarpu informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija šiuo atveju pernelyg sureikšmino tas sritis, kurios R. K. niekada nebuvo probleminės ir nelėmė jo nusikalstamo elgesio, t. y. gyvenamosios vietos turėjimas, ryšių su artimaisiais palaikymas, nepiktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, psichinė bei fizinė gerovė, nebūdingas smurtinis, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo spontaniški, atsitiktiniai ar įvykdyti nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms. R. K. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, planavo iš anksto, nusikalstamos veikos vykdymui kruopščiai ruošėsi, be to, su psichiką veikiančių medžiagų platinimu susijusia veika jis siejo ir savo ateitį, ką rodo dideli pagamintų narkotinių medžiagų kiekiai. R. K. buvo sukūręs ir išvystęs nusikalstamos veikos vykdymo mechanizmą, kuris buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Visi nusikaltimai buvo įvykdyti siekiant pasipelnyti, t. y. greitai ir lengvai praturtėti.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog šis įkalinimu pasibaigęs siekis neteisėtai praturtėti nebuvo pirmasis R. K. bandymas. Anksčiau jis teistas šešis kartus (teistumai išnykę), pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas keturiolikos, o sulaukęs šešiolikos metų jau turėjo pirmąjį teistumą. Iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymo jis jau tris kartus buvo atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog finansinių gėrybių troškimas buvo gerokai stipresnis už gresiančią griežtą atsakomybę. Pažymėtina, jog ankstesni teistumai buvo už vagystes, turto grobimą, nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teisės pažeidėjui kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šiuo laikotarpiu jis buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką. R. K. taip pat buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, bet nuo tolesnio nusikalstamo elgesio tai jo neatgrasė. Akivaizdu, jog nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kas verčia griežčiau vertinti jo lygtinio paleidimo klausimą.
12. Teisėjų kolegija teigiamai vertina R. K. darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vis dėlto, jo ateities planai yra prieštaringi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis dirba UAB „I.“ staliaus pareigose, kur ketina tęsti darbinę veiklą ir po galimo lygtinio paleidimo. Tačiau, bendraujant su Socialinio tyrimo išvados rengėjais, jis yra nurodęs ir tai, jog norėtų vykti uždarbiauti į Norvegiją ar Švediją. Apygardos teismui pateikta medžiaga liudija, jog nuteistasis dėl įvykdytų vagysčių yra teistas ir užsienio valstybėse – Švedijoje bei Vokietijoje, t. y. turtinio pobūdžio nusikaltimai buvo vykdomi ekonomiškai stipriose šalyse, kuriose yra aukštas pragyvenimo lygis. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar R. K. į užsienį vyktų sąžiningai dirbti, ar tęsti nusikalstamų veikų vykdymą. Pažymėtina, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, yra dirbęs įvairius darbus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Airijoje), tačiau gaunamas darbo užmokestis jo vis netenkino, dėl ko buvo nuolat kuriamos turtinio pobūdžio nusikaltimų vykdymo schemos.
13. Skundą nagrinėjanti kolegija įvertina ir tai, kad R. K. turi skolų, kurios nėra didelės, tačiau per daugiau nei penkerius bausmės atlikimo metus, vykdydamas darbinę veiklą, nuteistasis jų nesugebėjo pilnai padengti, kas patvirtina jo prastus lėšų tvarkymo įgūdžius. Duomenų, jog R. K. bausmės atlikimo metu būtų skyręs daugiau dėmesio finansiniam raštingumui, pateiktoje medžiagoje nėra. Socialinio tyrimo išvadoje yra informacijos apie tai, kad nuteistojo jaunystė buvo audringa – jis išgėrinėdavo, buvo bandęs ir narkotinių medžiagų, laisvalaikį leisdavo su teisės pažeidimus linkusiais daryti asmenimis, kas turėjo įtakos ir jo neteisėtam elgesiui. Nors R. K. teigia, jog šiuo metu yra atsiribojęs nuo ankstesnio gyvenimo ir tuometinio draugų rato, tačiau objektyvių tai pagrindžiančių duomenų nėra. Nuteistasis nėra sukūręs šeimos, neturi vaikų, taigi, jo šeiminė/socialinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi.
14. Vertinant R. K. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į šios rizikos vertinimo rezultatus. 2021 m. lapkričio mėnesį jam nustatyta vidutinė (didėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dėlto, didėjimas konstatuotas dėl rastų neatitikimų ankstesniuose vertinimuose, o ne dėl netinkamo nuteistojo elgesio. Nuo minėtos datos stebimas rizikos nusikalsti mažėjimas, tačiau ši rizika vis tiek išlieka vidutinė. Pažymėtina, jog teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti pataisos įstaigos – 2021 m. rugpjūčio 19 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, o nuo 2022 m. liepos 25 d. jis tęsia bausmės atlikimą Marijampolės pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis. Taigi, visų pirma, R. K. turi įrodyti, jog geba atlikti bausmę švelnesnio režimo sąlygomis, o tik tuomet tikėtis lygtinio paleidimo taikymo.
15. Kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, todėl tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos priimamų sprendimų ar klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pripažinti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nesivadovavo aktualia teismų praktika ar Konstitucijos nuostatomis, pagrindo nėra. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis yra pakankamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo R. K. skundo argumentais teisinio pagrindo nėra. Šios išvados nepaneigia nei nuteistajam nustatyti apsauginiai pakartotinio nusikalstamumo veiksniai, nei jo paties noras gyventi be didesnių laisvės suvaržymų. Esmingo R. K. mąstysenos pasikeitimo teisėjų kolegija nenustatė, jam vis dar reikalinga tam tikra struktūrizuota aplinka bei atitinkamas režimas, todėl taikyti lygtinį paleidimą atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.