- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2-12560-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07254-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“
- Atsakovas
- K. A.
- Advokatai
- Andrius Juonys, Justina Grambaitė, Dovilė Užkurė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“ vadovui Domantui Diliui, advokato padėjėjai Dovilei Užkurėnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“ ieškinį atsakovei K. A. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „Enrica“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4) K. A. (toliau – atsakovė, darbuotoja), kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojos reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo – nuspręsta išieškoti iš darbdavės darbuotojos naudai 904,65 Eur darbo užmokestį už 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 187,92 Eur netesybas, prašo darbuotojos Darbo ginčų komisijai teiktus reikalavimus dėl darbo užmokesčio išieškojimo atmesti.
Ieškovė paaiškino, kad vykdo viešojo maitinimo veiklą, 2018 m. rugsėjo 25 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo eiti padavėjos pareigas, atsakovei, kaip ir kitiems darbuotojams, buvo pateikta darbo sutartis pasirašyti, tačiau darbuotoja darbo sutarties įmonei taip ir negrąžino. Nurodė, kad atsakovės darbo funkcijos buvo vykdomos pagal įmonės sudarytą darbo grafiką, kuris kiekvieną ataskaitinį laikotarpį buvo pateiktas darbuotojams susipažinti, visi darbuotojai dirbo tokiu principu, jokių pretenzijų nei iš jų, nei iš atsakovės nebuvo gauta, tarp įmonės ir jos darbuotojų buvo susiklostę geri, draugiški santykiai, niekada nekilo jokių ginčų, išskyrus su atsakove. Pažymėjo, kad atsakovei ne kartą buvo reikštos pretenzijos žodžiu dėl jos neatsakingumo, emocionalumo, ieškovės vertinimu, atsakovės būdas iš esmės yra konfliktiškas, jai trūksta supratimo apie elementarų elgesį su klientais, be to, atsakovė neretai konfliktuodavo ir su kolegomis – baro darbuotojais bei įmonės vadovu, darbuotoja visiškai nesilaikė darbo tvarkos, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nepasirašydavo įmonės veiklos dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio sumokėjimu, nors nuolatos buvo raginama, jokių problemų su kitais darbuotojais įmonė neturėjo. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 22 d. paaiškėjo ne tik netinkamas atsakovės darbo funkcijų vykdymas, bet ir grubus darbo tvarkos pažeidimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) kontekste – atsakovei vykdant darbo funkcijas buvo pasigęsta 64,20 Eur dydžio sumos, aiškinantis situaciją buvo nustatyta, kad šios pinigų sumos skirtumas susidarė dėl atsakovės kaltės, nes ji šios pinigų sumos neįnešė į įmonei priklausantį kasos aparatą, dėl ko šiai sumai turėjo būti panaikintas ir tos dienos kvitas. Pabrėžė, kad įmonė tuo metu nenorėjo kelti didesnio konflikto, be kita ko, įmonė neturėjo intereso kviesti policijos pareigūnų, gadinti atsakovės ateitį, kadangi atsakovė tuo metu neuždirbo didelių pajamų ir neturėjo lėšų grąžinti trūkstamos sumos, šalys susitarė, kad šią sumą atsakovė atidirbs 2019 m. sausio mėnesį, šalims sutarus, kad ši suma bus išskaičiuota iš atsakovei mokėtino darbo užmokesčio, tačiau atsakovė 2019 m. sausio mėnesį pranešė nutraukianti darbo sutartį ir į darbą nebeatėjo. Nurodė, kad su visais darbuotojais, taip pat ir su atsakove, nepaisant jos padarytos 64,20 Eur dydžio žalos įmonei, buvo pilnai atsiskaityta – žinodama atsakovės charakterio būdą, kaip numanydama apie galimus blogus ir savanaudiškus atsakovės ketinimus prieš įmonę, įmonė sumokėjo atsakovei darbo užmokestį paskutinę darbo dieną – atsakovė Darbo ginčų komisijoje neginčijo darbo užmokesčio dydžio, tik, ieškovės teigimu, melagingai nurodė, kad jo apskritai nebuvo gavusi. Pabrėžė, kad atsakovė yra itin konfliktiška asmenybė ir sistemingai vengdavo pasirašyti bet kokius dokumentus, susijusius su darbo funkcijomis – atsakovė negrąžino darbo sutarties egzemplioriaus, nepasirašydavo ant žiniaraščių, grafikų ir pan. Ieškovės vertinimu, atsakovė, nors darbo užmokestį gavo, tačiau savo nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais, galimai siekiant kerštauti įmonei, siekia neteisėtai praturtėti įmonės sąskaita – kai vienas iš įmonės darbuotojų paklausė atsakovės, kodėl ji Darbo ginčų komisijai melagingai nurodė informaciją apie įmonės susidariusią skolą jai, ši, vėliau, per socialinį tinklapį „Facebook“ ir jo susirašinėjimo programėle „Messenger“, įmonės darbuotojui nurodė, kad Darbo ginčų komisijai pranešė, jog su ja yra atsiskaityta ir gavusi sprendimą įmonė dėl jo gali neva nesijaudinti – nors atsakovė pati nurodė, kad su ja yra atsiskaityta ir apie tai pranešta Darbo ginčų komisijai, šių veiksmų ji nesiėmė, Darbo ginčų komisija jos prašymą išnagrinėjo ir jį tenkino, tai, ieškovės vertinimu, dar kartą pagrindžia atsakovės nesąžiningą elgesį siekiant asmeninės naudos iš įmonės.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas Domantas Dilys papildomai paaiškino, kad atsakovė darbo santykių eigoje iš viso buvo rašiusi 3 prašymus atleisti ją iš darbo, bet pakalbėjus su ja jis 2 prašymus buvo suplėšęs, darbuotoja dirbo toliau, darbo metu elgdavosi netinkamai, pildavo į jį vandenį, 2019 m. sausio 14 d. ar kitą dieną atsakovė atnešė 2019 m. sausio 14 d. surašytą prašymą atleisti ją iš darbo, jis su ja iš karto atsiskaitė baro 1 aukšte, paprašė jos ateiti kitą dieną pasirašyti apie atsiskaitymą, apie darbuotojai 2019 m. sausio mėn. žymėtas nemokamas atostogas nieko nežinantis, vadovaujamojo pobūdžio darbą dirbą pirmą kartą, įmonė įkūrė ir jai vadovauti ėmė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, iki tol dirbo barmenu, padavėju, išsilavinimas vidurinis, pripažino, kad dokumentacija įmonėje vedama netvarkingai, jis vis dar aiškinasi tinkamos dokumentacijos tvarkymo klausimus, nes tai jam yra nauja sritis, įmonei trūksta lėšų, įmonė gyvuoja iš jo ir skolintų lėšų, grafikai, mokėjimų žiniaraščiai buvo laikomi bare, darbuotoja mokėjimo žiniaraščių nepasirašydavo, netikrindavo, ar darbuotoja juos pasirašydavo vėliau, su darbuotojais atsiskaitydavo, tačiau ne iš karto, žiūrėdavo kiek gaunama pajamų ir spręsdavo, su kuriuo atsiskaityti pirma, dėl to nemokėjo atsakovei darbo užmokesčio bankiniu pavedimu, Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos skubiai vykdytinos dalies įmonė neįvykdė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja papildomai paaiškino, kad įmonėje iš kasos yra išimta tiek, kiek yra išmokėta, Sodrai įmonė deklaravo visus duomenis, jei atsakovė negavo darbo užmokesčio, tai ji turėjo anksčiau kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba anksčiau nutraukti darbo sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, b. l. 57–63).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. su įmone sudarė susitarimą, kurio pagrindu ji įsipareigojo vykdyti padavėjos pareigas ieškovės valdomame bare „Madu“, esančiame Islandijos g. 1/Vilniaus g. 31, Vilniuje, o ieškovė įsipareigojo mokėti jai 4 Eur užmokestį už kiekvieną išdirbtą valandą, įmonė neparengė ir nepateikė jai pasirašyti darbo sutarties, tai, atsakovės teigimu, patvirtina jos 2018 m. lapkričio 15 d. žinutė įmonės vadovui su prašymu įteikti jai darbo sutartį. Nurodė, kad ji dirbo pagal iškvietimą, gaunamą iš įmonės vadovo, niekada nebuvo supažindinta su darbo grafiku; tiek iki darbo pas ieškovę pradžios, tiek dirbdama pas ieškovę ji turėjo ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų; kadangi įmonė jai sutarto darbo užmokesčio nemokėjo ji 2019 m. sausio mėn. pateikė prašymą dėl darbo santykių nutraukimo; net ir nutraukus darbo santykius įmonė su ja neatsiskaitė – neišmokėjo darbo užmokesčio už visą darbo laikotarpį, o jai ėmus prašyti atsiskaitymo – ėmė grasinti dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl piniginių lėšų pasisavinimo. Teigė, kad įmonė nei karto jai nebuvo nurodžiusi, jog ji netinkamai atlieka darbo pareigas ar kitu būdu pažeidžia darbo tvarką. Pažymėjo, kad įmonės pateikti dokumentai neįrodo, jog įmonė su ja yra atsiskaičiusi. Pastebėjo tai, kad įmonė nurodė, jog su ja atsiskaitė paskutinę darbo dieną, tačiau ji 2019 m. sausio 24 d. sužinojo apie darbo santykių su ja nutraukimą 2019 m. sausio 14 d., tačiau į bylą pateiktas 2019 m. vasario mėn. žiniaraštis su galutinio atsiskaitymo su ja suma (95,29 Eur), kas paneigia ieškovės teiginį, kad su ja buvo atsiskaityta jos paskutinę darbo dieną. Pažymėjo, kad ieškovės kaltinimas, jog ji pasisavino 64,20 Eur nepagrįstas jokiais įrodymais, jos niekada nebuvo prašyta dėl to pasiaiškinti. Be to, atsakovės manymu, ieškovė į teismą kreipėsi 1 diena praleidusi kreipimosi terminą ir nenurodžiusi svarbių termino praleidimo priežasčių.
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad po Darbo ginčų komisijos posėdžio buvo sutikusi įmonės vadovą, kuris siūlė jai 1 000 Eur, kad būtų užbaigtos visos procedūros, dėl to ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuriai nurodė, kad darbdavys siūlo jai pinigų sumą, tačiau šios sumos jai taip įmonės vadovas ir nesumokėjo, kitam įmonės darbuotojui ji susirašinėjime nurodė, kad pranešė Darbo ginčų komisijai, jog susitarė su įmonės vadovu, kad su ja bus atsiskaityta, gal tik netiksliai suformulavo žinutės tekstą, įmonė nemokėjo jai darbo užmokesčio, bet dėl draugiškų santykių laukė, tikėjosi, kad su ja bus atsiskaityta, 2019 m. sausio mėn. nedirbo įmonėje, 2019 m. sausio 14 d. surašė prašymą atleisti ją iš darbo, anksčiau prašymų dėl atleidimo iš darbo nebuvo rašiusi, kitą dieną buvo pakviesta pokalbiui, 2019 m. sausio 16 d. pokalbio su įmonės vadovu metu buvo apkaltinta pinigų vagyste, su ja taip ir nebuvo atsiskaityta.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad įmonė siekia išvengti atsiskaitymo su atsakove, jei įmonės vadovas suplėšė 2 prieš tai buvusius darbuotojos prašymus atleisti ją iš darbo, rodo, kad siekė, kad dirbtų darbuotojas, kuris dirba negaudamas darbo užmokesčio.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad dirba pas ieškovę virtuvės vadovu, nėra matęs, kaip mokamas darbo užmokestis atsakovei, jis kartu su įmonės vadovu spręsdavo, kam kada kokį darbo užmokestį mokėti, atsiskaitymai su darbuotojais buvo nepastovūs, atsakovė elgėsi nepagarbiai, akiplėšiškai, su įmonės vadovu atsakovę siejo labai draugiški santykiai, jis pats (liudytojas) pasirašydavo mokėjimo žiniaraštyje, kai gaudavo visą darbo užmokesčio sumą, po naujųjų metų praėjus savaitei ar dviem atsakovė buvo užėjusi į barą, klausė jo (liudytojo), kodėl įmonės vadovas su ja negražiai atsisveikino, teigė, kad įmonė jai liko skoloje nedidelę sumą pinigų, tą dieną, kai kasoje buvo pasigesta pinigų, prie tos kasos dirbo tik viena atsakovė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad dirba pas ieškovę apsaugininku, nėra girdėjęs iš atsakovės nusiskundimų dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio, su juo įmonė atsiskaito tinkamai, iš karto sumoka visą sumą ir jis pasirašo apie pinigų gavimą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ą. G. parodė, kad dirba pas ieškovę virėju, nėra girdėjęs iš atsakovės nusiskundimų dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio, tik prieš kokius 5–6 mėnesius kartą atsakovė jo klausė, ar jam yra išmokėtas darbo užmokestis, įmonė su juo tinkamai atsiskaito apie mėnesio 15 d. grynaisiais pinigais, jis pasirašo gavęs pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė įmonėje dirbo padavėjos pareigose nuo 2018 m. rugsėjo 25 d., darbuotojos prašymu darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2019 m. sausio 14 d. Darbuotojos teigimu, darbdavė su ja atleidimo iš darbo dieną tinkamai neatsiskaitė – nesumokėjo jai darbo užmokesčio už visą darbo santykių laikotarpį bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dėl ko ji 2019 m. sausio 17 d. prašymu kreipėsi Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 34–35), kuri sprendimu prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš įmonės darbuotojos naudai 904,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2018 m. rugsėjo–2019 m. sausio mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 187,92 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį dėl 218,20 Eur (neatskaičius mokesčių) nukreipė vykdyti skubiai (el. b. t. I, b. l. 5–7).
Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pirmiausia pastebėtina tai, kad atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi kreipimosi terminą, kadangi Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2019 m. vasario 7 d. (el. b. t. I, b. l. 5–7), iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškinį ieškovės atstovė advokato padėjėja Justina Grambaitė elektroniniu parašu pasirašė ir teismui pateikė 2019 m. kovo 7 d. 18.19 val., teisme ieškinys buvo užregistruotas 2019 m. kovo 8 d., todėl DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo kreipimosi į teismą terminas pažeistas nebuvo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės darbo santykių įmonėje laikotarpiu darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščiuose prie nurodytų atsakovei išmokamų darbo užmokesčio, galutinio atsiskaitymo sumų nėra atsakovės parašų (el. b. t. I, b. l. 11–15, 90, 93, 95, 97, 99). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Taigi, į bylą įmonės pateikti mokėjimų žiniaraščiai be darbuotojos parašų leidžia daryti išvadą, kad mokėjimų žiniaraščiuose nurodytos pinigų sumos atsakovei nebuvo išmokėtos.
Nors ieškovė teigė, kad atsakovė atsisakydavo pasirašyti mokėjimų žiniaraščiuose, tačiau jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė. Nei vienas liudytojas, apklaustas teismo posėdžio metu, nenurodė matęs atsiskaitymo su atsakove faktą. Priešingai, įmonės darbuotojas teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad po naujųjų metų praėjus savaitei ar dviem atsakovė buvo atėjusi į barą, klausė jo (liudytojo), kodėl įmonės vadovas su ja negražiai atsisveikino, teigė, kad įmonė jai liko skoloje, įmonės darbuotojas teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ą. G. parodė, kad kartą darbo santykių eigoje atsakovė jo teiravosi, ar jam išmokamas darbo užmokestis, kas patvirtina aukščiau teismo padarytą išvadą, kad su darbuotoja įmonė neatsiskaitė.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darbo ginčuose būtent darbdavys turi įrodyti darbo užmokesčio darbuotojui išmokėjimo faktą, o pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.
Nagrinėjamu atveju vien tai, kad įmonės vadovas yra jauno amžiaus, neturintis vadovaujančio darbo patirties, nepakankamai išmano tinkamo, tikslaus, atsakingo įmonės dokumentacijos tvarkymo svarbą, kaip kad paaiškėjo teismo posėdžio metu iš įmonės vadovo pasisakymų, neatleidžia jo nuo atsakomybės tinkamai ir atsakingai vadovauti įmonei ir tvarkyti jos dokumentaciją.
Įmonės vadovo teiginiai, kad jis mokėdavo darbuotojai darbo užmokestį grynaisiais pinigais, bet nors ji nepasirašydavo mokėjimo žiniaraščiuose, jis vis tiek tikėdavosi, kad ji juose pasirašys, prieš sekančius darbo užmokesčio mokėjimus netikrindavo, ar ji yra pasirašiusi ankstesniuose mokėjimų žiniaraščiuose, kurie būdavo paliekami bare, nors ji pasirašyti atsisakydavo, tačiau jis ir toliau mokėjo jai darbo užmokestį grynaisiais pinigais, bankinių pavedimų neatliko, nors, akivaizdu, tokią galimybę turėjo, neatitinka logikos dėsnių, kadangi darbdavys, būdamas atsakingas už tinkamą įmonės dokumentacijos tvarkymą, privalo rūpintis, jog darbuotojui pinigai nebūtų perduodami be jo parašo, priešingu atveju, pats darbdavys prisiima sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką, aplaidus, neatsakingas vadovavimas įmonei negali būti pateisinamas. Pagrįstų įrodymų apie atsiskaitymą su atsakove byloje nėra.
Pastebėtina ir tai, kad, įmonės vadovo teigimu, darbuotojos elgesys jo netenkino, darbuotoja įmonei buvo padariusi žalos, įmonės finansinė padėtis buvo sunki, kas, teismo vertinimu, ne tik nepatvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo fakto, bet priešingai – parodo, kad įmonė turėjo motyvą nemokėti darbo užmokesčio, įmonės vertinimu, netinkamai darbo vietoje besielgiančiai ir įmonei skolingai darbuotojai.
Dar kartą akcentuojama, kad įmonės vadovo teiginiai, jog 4 mėnesius darbuotoja atsisakydavo pasirašyti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje, bet įmonė jai vis tiek mokėjo darbo užmokestį grynais pinigais be išmokėjimą patvirtinančio jos parašo, o ne bankiniu pavedimu, yra nelogiški ir nepaaiškinami šio konflikto situacijoje.
Tai, kad įmonė deklaruodavo ir mokėdavo socialinio draudimo įmokas nuo darbuotojai apskaičiuoto darbo užmokesčio, tai, kad iš kasos buvo išimamos tos pačios pinigų sumos, kurios nurodytos mokėjimų žiniaraščiuose, atsakovės rašytos žinutės kitam įmonės darbuotojui apie galimą su ja atsiskaitymą (kaip kad teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, ji norėjo kitam įmonės darbuotojui perduoti žinią, kad įmonės vadovas siekia po jos atleidimo su ja susitarti taikiai, siūlydamas pinigų sumą ir tai ji perdavė Darbo ginčų komisijai, bet, nurodė, taip ir pažado atsiskaityti įmonės vadovas neištesėjo) grynųjų pinigų išmokėjimo fakto atsakovei neįrodo.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė leistinais ir patikimais įrodymais neįrodė darbo užmokesčio išmokėjimo atsakovei jos darbo santykių įmonėje metu ir galutinio atsiskaitymo po jos atleidimo iš darbo fakto, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktu. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-852/2017).
Dėl mokėjimų žiniaraščiuose nurodytų sumų teisingumo ginčas tarp šalių nekilo, tą patvirtino atsakovė tiek parengiamojo teismo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu, todėl pagal aukščiau teismo padarytas išvadas darbuotojai iš įmonės priteisiamas 121,60 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 2018 m. rugsėjo mėn. (el. b. t. I, b. l. 11, 99), 182,40 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 2018 m. spalio mėn. (el. b. t. I, b. l. 12, 97), 136,80 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėn. (el. b. t. I, b. l. 13, 95), 160,20 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn. (el. b. t. I, b. l. 14, 93), 95,29 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas (el. b. t. I, b. l. 15, 90), iš viso – 696,29 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Byloje nustatyta, kad darbuotoja iš darbo įmonėje buvo atleista 2019 m. sausio 14 d. ir su ja atleidimo iš darbo dieną nebuvo atsiskaityta už visą darbo laiką įmonėje, atleidimo iš darbo dieną šalys nesudarė susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo, vadinasi, įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas.
Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Įvertinęs tai, kad darbuotoja iš darbo atleista 2019 m. sausio 14 d. pačiai įmonei patenkinus darbuotojos 2019 m. sausio 14 d. prašymą, įrodymų byloje, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojos kaltės, nustatytas įmonės įsiskolinimas darbuotojai, tačiau įmonė savo iniciatyva su darbuotoja neatsiskaito iki šiol, Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta skubiai vykdytina dalis darbuotojai neišmokėta iki pat teismo posėdžio, per 4 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos su darbuotoja įmonė galutinai nėra atsiskaičiusi – nėra išmokėjusi nei galutinio atsiskaitymo, nei netesybų, įmonė įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį nepateikė, skolos darbuotojai dydis juridiniam asmeniui negali būti laikomas didele suma, kas rodo įmonės negebėjimą tinkamai organizuoti veiklos, darbuotojai priklausančių lėšų naudojimąsi savo labui, bei kartu atsižvelgęs į darbuotojos dirbą laikotarpį įmonėje, aplinkybę, kad atsakovė dirba kitoje darbovietėje, pajamas gauna, į skolos dydį, teismas laiko, kad 200 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam (ir vis dar toliau daromam – neatsiskaitant su darbuotoja iki šiol) pažeidimui.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis įmonės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, darbuotojai priteisiamas iš įmonės 696,29 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 200 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 209 Eur (el. b. t. I, b. l. 81), nukreipti vykdyti skubiai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Teismo patirtos 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“ (į. k. 304848044) 696,29 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir dvidešimt devynių euro centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 200 Eur (dviejų šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Sprendimo dalį dėl atsakovės K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enrica“ (į. k. 304848044) priteistos 209 Eur (dviejų šimtų devynių eurų) sumos vykdyti skubiai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.