Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

gynėjui Ričardui Noreikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. J. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T., gim. (duomenys neskelbtini), atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

skundžiamu nuosprendžiu Z. T. pripažinta kalta dėl to, kad 2006 m. gruodžio 22 d., apie 12.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su dukra L. J. metu, raudama L. J. plaukus, įdrėksdama nagais, padarė nukentėjusiajai L. J. viršugalvio minkštųjų audinių patinimą, taškines kraujosruvas odoje, abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus odos nudrėskimus, taip nežymiai sutrikdė L. J. sveikatą.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. J. nurodė, kad teismas Z. T. veiką pripažino mažareikšme ir baudžiamąją bylą nutraukė nepagrįstai, neišsprendė klausimo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos atsižvelgiant į pateiktus finansinius dokumentus, kadangi Z. T. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.1d., ir nukentėjusioji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą dėl konsultacijų, procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka, tuo patyrė turtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Apylinkės teismas nustatė, jog Z. T. veika atitinka visiems baudžiamajame įstatyme numatytiems nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. l d., sudėties požymiams, tačiau neteisingai vertino padarytos žalos dydį ir veikos pavojingumą. Kadangi L. J. išėjo iš buto ir taip išvengė tolimesnių pasekmių, Z. T. veika negali būti pripažinta mažareikšme, ji turi būti vertinama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, nes veika buvo nutraukta ne dėl Z. T. valios. Teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad Z. T. nesiekė L. J. sveikatai sukelti kokių nors sunkesnių pasekmių, kad jos veiksmai nereikalavo didelių fizinių pastangų ir nebuvo itin pavojingi. Apeliantas prašo pripažinti Z. T. kalta, padarius veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., paskirti jai bausmę - 45 paras arešto, bausmę atliekant savaitgaliais, ir priteisti iš jos L. J. 1180 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Atsikirtime į apliacinį skundą Z. T. nurodė, kad konfliktų iniciatore niekada nebuvo, savo dukrai L. sukelti sveikatos sutrikimų nesiekė, pati yra silpnos sveikatos, sunkiai serga, kaip kiekviena motina su savo vaikais nori gyventi ramiai ir taikiai. Z. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismas ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagrįstai.

Apeliaciniame teismo posėdyje, nukentėjusioji L. J., nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, Z. T. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikytų Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių proceso išlaidų atlyginimą (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl veikos mažareikšmiškumo.

Teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad Z. T. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Z. T. veikos kvalifikacijos neginčija. Teismo nustatytos bylos aplinkybės davė pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamosios padarytos veikos mažareikšmiškumo. Baudžiamojo kodekso 37 straipsnis numato, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai. Padarytos veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Nustatant veikos mažareikšmiškumą atsižvelgiama ir į objektyviuosius, ir subjektyviuosius požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 29 15 punkte nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitus veikos objektyviuosius, subjektyviuosius požymius, veiką, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali pripažinti mažareikšme. Atleisdamas Z. T. nuo baudžiamosios atsakomybės apylinkės teismas į šias nuostatas atsižvelgė, nurodė, jog tarp dukters ir mamos nuolat vyksta konfliktai, konflikto, įvykusio 2006-12-22, metu Z. T. nesiekė L. J. sveikatai sukelti kokių nors sunkesnių pasekmių, jos veiksmai dukters atžvilgiu nebuvo itin pavojingi bei sužalojimai tik nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2006 m. gruodžio 12 d. konflikto metu agresyviai elgėsi ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji. Apylinkės teismas Z. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleido ir bylą nutraukė pagrįstai.

Dėl proceso išlaidų.

Teismas, atleisdamas Z. T. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, konstatuoja, jog Z. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1d. Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, dėl to turėjo išlaidų, tas išlaidas apmoka iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numato, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, bet šio straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, jog L. J. už advokato paslaugas sumokėjo 1180 litų (b.l. 67), o nukentėjusiosios atstovas baigiamosios kalbos apylinkės teisme metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 106). Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.6. punkte nurodyta, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti išdėstyti ir sprendimai dėl proceso išlaidų atlyginimo. Apylinkės teismas nuosprendyje dėl proceso išlaidų atlyginimo nepasisakė. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios L. J. išlaidos, susijusios su advokato H.Mackevičiaus darbo apmokėjimu, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.), jos išieškotinos iš kalta pripažintos Z. T. (BPK 104 str. 2 d.). Apeliaciniame teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleista Z. T. pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad ji yra antros grupės invalidė, gauna pensijos tik 529 litus. Z. T. turtinę padėtį patvirtinančios aplinkybės liudija, kad proceso išlaidoms apmokėti prireiktų Z. T. pajamų, jos gaunamų už du mėnesius. Atsižvelgiant į ne itin gerą Z. T. turtinę padėtį, priteistinų proceso išlaidų dydis mažinamas iki 500 litų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Papildyti rezoliucinę nuosprendžio dalį sprendimu iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės Z. T. priteisti penkis šimtus (500) litų proceso išlaidų nukentėjusiajai L. J..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.