- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-290-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31597-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š. (toliau – antstolis), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė teismo sustabdyti antstolio D. Š. žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0178/19/02656. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką padavė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas grindė aplinkybe, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjo banko sąskaitoje esančios lėšos gali būti areštuotos, iš jų ar iš kito pareiškėjo turto išieškota skolai, kurios nėra, dėl ko gali kilti žala ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų. Skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, tačiau ne su ginčijamais antstolio veiksmais.
4. Pareiškėjas taip pat neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo dėl pareiškėjo skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio 2019 m. spalio 8 d. raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei prašo įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 655 straipsnis numato, jog priverstinio vykdymo procedūra antstolio pradedama tik tuo atveju, jeigu raginime nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių antstolio priverstinius vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, t. y. jog yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo piniginių lėšų ar turto. Be to pažymėtina, jog ne visi priverstinio vykdymo veiksmai gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šioje proceso stadijoje antstolis vykdo tokius priverstinio vykdymo veiksmus, kurie sąlygotų pareiškėjo turto ar piniginių lėšų realizavimą. Vien pareiškėjo turto areštas ar kitokie pareiškėjo kaip skolininko turtinių teisių suvaržymai nesudaro grėsmės pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybėms, t. y. skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimo atveju, tokios antstolio pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės būtų panaikintos be atskirų vykdymo veiksmų. Tuo tarpu laikinosiomis vykdymo priemonėmis sustabdžius bet kokius vykdymo veiksmus, pareiškėjas galėtų laisvai disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, kas gali apsunkinti išieškotojo galimybes gauti įvykdymą. Taigi, pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, t. y. visų vykdymo veiksmų sustabdymas, pažeistų vykdymo proceso šalių interesų balansą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir patenkinti visus pareiškėjo prašymo reikalavimus.
6. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų ir kad skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, tačiau ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Priešingai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas tinkamai, motyvuotai bei išsamiai pagrindė savo skundą dėl antstolio veiksmų, skundas dėl antstolio veiksmų buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčijamais antstolio veiksmais. Kadangi teismo nutartimi pareiškėjui buvo neteisėtai priteista bauda, todėl antstolio procesiniai dokumentai buvo neteisėti. Vadovaujantis LR CPK 651 str. nuostatomis antstoliui buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nes vykdomasis raštas buvo išduotas neteisėtos teismo nutarties pagrindu, todėl pareiškėjas pagrįstai prašė teismo (ir antstolio) skubiai panaikinti arba sustabdyti procesinius dokumentus.
7.2. Pareiškėjas pateikė tinkamus įrodymus, patvirtinančius antstolio priverstinius vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, t. y. kad jau buvo vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo piniginių lėšų ar turto. 2019.10.25 dieną pareiškėjas gavo registruotus laiškus iš antstolio ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2019-10-22, Nr. S19-51315, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo 2019-10-22, Reg. Nr. S19-51317, patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą v/b, 2019-10-22 d., patvarkymą dėl turto arešto 2019-10-22, Nr. 0178/19/02656, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2019-10-22, Nr. S-19- 178-15923, turto arešto aktą 2019-10-22, Nr. S19-51322 vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656.
7.3. Laikinosiomis vykdymo priemonėmis sustabdžius bet kokius vykdymo veiksmus, pareiškėjas negalėtų laisvai disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, nes jo turtas (butas) neteisėtai parduotas už pusę rinkos kainos ir jo turimos banko sąskaitos buvo areštuotos labai didele suma, kas jokiu būdu negalėjo apsunkinti išieškotojo galimybės gauti įvykdymą, todėl pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, t. y. visų vykdymo veiksmų sustabdymas, nepažeistų vykdymo proceso šalių interesų balanso.
7.4. Nauji pareiškėjo argumentai ir įrodymai (jų visuma) turėjo esminę teisinę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas turėjo juos išnagrinėti nutartyje, tačiau to nepagrįstai nepadarė, be to, ne visi pareiškėjo skundo prašymai (reikalavimai) buvo išnagrinėti, todėl tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytų LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti panaikinta.
5. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartimi pareiškėjui buvo neteisėtai priteista bauda, todėl antstolio procesiniai dokumentai buvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų.
8. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo daug faktinių ir kitokių aplinkybių, kurios iš esmės nėra susijusios su konkretaus antstolio konkrečiais veiksmais ir / ar jų teisėtumu. Vien tik skundo dėl antstolio veiksmų padavimas savaime nereiškia, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma. Šiuo atveju pareiškėjas paduotame skunde nesutinka su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, tačiau tai yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas.
9. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
10. Šiuo atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. 2YT-39854-862/2019 pareiškėjo skundo netenkino. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (pateiktas atskirasis skundas), pagal pacituotą teismų praktiką, aplinkybė, jog dėl ginčo esmės (skundo dėl antstolio veiksmų) priimtas nepalankus pareiškėjui teismo procesinis sprendimas, papildomai patvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skundo argumentus įvertinus kaip preliminariai nepagrįstus, yra teisinga ir pagrįsta.
11. Pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nėra ir antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas aptarta aukščiau, dėl antrosios sąlygos nebuvimo plačiau nepasisakytina.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.