Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai G. D. B., pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Vytautui Tučkui, suinteresuotiems asmenims V. B., S. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. D. B. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims V. B., S. B., prašydama nustatyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą gavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., yra G. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. D. B. yra R. B. dukra.

Pareiškėja pareiškime (2023-11-13 CBP-8458) nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AH Nr. (duomenys neskelbtini) jos tėvu yra įrašytas R. B., tačiau jis nurodomas be asmens kodo. Tėvystės įrašas gimimo liudijime padarytas remiantis Gimimo metrikų knygos (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. 602, kuriame jos tėvas R. B. taip pat nurodomas be asmens kodo. Jos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), palikimo nepaliko. Jos senelis A. B. (tėvo tėvas) mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą sudaro 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji yra palikėjo A. B. vaikaitė - paveldint pagal įstatymą II eilės įpėdinė, nes I eilės įpėdinis – jos tėvas yra miręs. Ji negali paveldėti senelio palikimo, nes jos gimimo liudijime nenurodytas tėvo asmens kodas. A. B. palikimo II eilės įpėdinis yra ir jos brolis S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gimimo liudijime tėvu nurodomas R. B., A. Tokiu būdu S. B. įrodo giminystės ryšį su seneliu A. B.. Pažymėjo, kad brolio S. B. gimimo liudijimo formoje nėra numatyto įrašyti asmens kodo, nes 1988 m. formoje buvo numatytas įrašyti tėvavardis. Jos gimimo liudijimo formoje nėra numatytas rašyti tėvavardis, bet privalomas įrašyti asmens kodas. Ji kreipėsi į Alytaus miesto sav. administracijos civilinės metrikacijos skyrių prašydama papildyti Gimimo metrikų knygos (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 602 tėvo R. B. asmens kodu. Jai buvo paaiškinta, kad ji tokio prašymo teikti negali, tačiau gali prašyti metrikų knygos (duomenys neskelbtini) įraše Nr. 602 panaikinti duomenis apie tėvą. Ji 2023 m. gegužės 18 d. užpildė prašymą panaikinti duomenis apie tėvą. Civilinės metrikacijos skyrius 2023 m. gegužės 23 d. išdavė jai išvadą Nr. CB2-10-(49.4) „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“, kuria Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334, 126 punktu, siūlė prašymą patenkinti. Dokumente nurodoma, kad atitinkamai būtina gimimo įraše Nr. 602, 1997 m. rugpjūčio 20 d. įrašytame Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ panaikinti vardo, pavardės ir tautybės įrašus. Taip pat 2023-05-23 išdavė (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. 602, kuriame duomenų apie jos tėvą R. B. nėra. Paaiškino, kad jos tėvas R. B. ir motina V. B. santuokoje sugyveno pirmą vaiką - jos brolį S. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Jos tėvai (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė, tačiau ir toliau gyveno viename bute (duomenys neskelbtini). Ji gimė (duomenys neskelbtini) tėvų faktinėje santuokoje, šeimoje gyveno visi keturi, t. y. ji su broliu ir abu tėvai. Taip pat nurodė, kad 2012 m. jos motina V. B. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo jai priteisimo iš R. B., civilinė byla Nr. 2-2594-90/2012. Išlaikymas buvo priteistas sudarytos Taikos sutarties pagrindu. Teismo nutartyje nurodyta, kad „R. B. įsipareigoja mokėti dukros G. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, ieškovė sutinka su tokia išlaikymo suma.“ Šiame Taikos sutarties punkte yra jos tėvo R. B. valios išraiška dėl jo tėvystės.

Suinteresuoti asmenys V. B., S. B. pateikė atsiliepimą (2023-12-13 DOK-50976). Nurodė, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos R. B. tėvystės aplinkybės yra tikros. Jie visi 4 yra viena šeima. Motina V. B. pareiškė, kad R. B. yra pareiškėjos tėvas. Paaiškino, kad nors jie su R. B. (duomenys neskelbtini) gimė G. D. B.. R. B. džiaugėsi dukros gimimu, ja rūpinosi, tarp jų buvo stiprus emocinis ryšys. Jis Alytaus rajono apylinkės teismui pripažino G. savo dukra. S. B. paaiškino, kad G. tėvas yra jo tėvas R. B.. Kai 1997 m. gimė G., jam buvo 9 metai. Jo tėvas R. B. džiaugėsi G. gimimu, jis ją labiau mylėjo nei jį ir iki mirties ja labiau rūpinosi.

Pareiškėja G. D. B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą, sutinka su tuo ką sakė advokatas. Paaiškino, kad visą laiką gyveno keturių asmenų šeima. Ji žinojo, kad tėvai išsituokė kai broliui buvo vieneri metai. Ji nuo mažens prisimena ir tėtį, ir mamą. Tėtis padėjo jai tiek morališkai, tiek finansiškai įstoti į universitetą, jo baigimo proga padėjo įsigyti automobilį. Ji kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl duomenų pakoregavimo, tačiau jai pasakė, kad koreguoti negali ir anuliavo tėvo duomenis, nes neva kreipiantis į teismą bus geriau. Ji su mama susirgo Covid liga, tėtis nuo jų užsikrėtė ir nepasveiko.

Pareiškėjos G. D. B. ir suinteresuotų asmenų V. B., S. B. atstovas advokatas Vytautas Tučkus teismo posėdyje nurodė, kad poreikis kreiptis į teismą iškilo tuomet, kai atsirado poreikis spręsti paveldėjimo klausimą. Pareiškėjos dokumentuose tėvo duomenys nurodyti be gimimo datos ir asmens kodo bei tėvavardžio, todėl nėra galimybės identifikuoti, kad R. B. yra pareiškėjos tėvas. Pareiškėjos broliui problemų dėl paveldėjimo nekilo, nes jo gimimo įraše yra tėvo duomenys. Pareiškėja buvo Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau jai buvo pateikta dokumento forma dėl duomenų pakeitimo. Pareiškėja norėjo rašyti paraišką dėl papildymo, tačiau Civilinės metrikacijos skyriuje jai buvo paaiškinta, jog turi kreiptis dėl anuliavimo, ko pasėkoje, gimimo įraše iš viso neliko jokių duomenų apie tėvą. Vienas pagrindinių įrodymų yra teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo dėl išlaikymo dukrai mokėjimo. Tokiu būdu yra išreikšta R. B. valia. Pati šalių sutartis nėra išlikusi, todėl jos į bylą pateikti negalėjo, tačiau sutarties turinys yra perkeltas į teismo nutartį.

Suinteresuotas asmuo V. B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą. Paaiškino, kad R. B. ir dukros santykiai buvo labai geri, jie buvo draugai, dukra iš universiteto skambindavo tėčiui, o ne jai. Vyras davė dukrai vardą savo motinos garbei. Jie susituokė būdami 18 metų, anksti gimė sūnus, kilo nesutarimai ir nusprendė išsituokti, nes jai buvo pogimdyvinė depresija. Vyras labai dažnai lankė sūnų, jie susitaikė ir maždaug po 3-4 metų vėl pradėjo faktiškai gyventi, bet santuokos nesudarė. Kai sūnui buvo 9 metai, gimė dukra. Jie iki pat vyro mirties gyveno kartu. Kuomet registravo dukros gimimą, nebuvo santuokos liudijimo, todėl neįrašė vyro asmens kodo. Jie turėjo susitvarkyti dokumentus, bet to nepadarė. Ji su dukra susirgo Covid liga, vyras nuo jų užsikrėtė ir nepasveiko. Paimant dukrą iš gimdymo namų, R. B. brolis filmavo, vyras taip pat dalyvavo.

Suinteresuotas asmuo S. B. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą, sutinka su tuo ką sakė sesuo ir mama. Visada atsimena tėtį gyvenantį kartu, kito vyro namuose nebuvo. Sesers gimimą sunkiai prisimena. Lygtai sesę iš ligoninės parsivežė tėtis su seneliais. Tėtis turėjo artimesnį ryšį su sese, o jis su mama.

Liudytojas G. K., R. B. draugas, teismo posėdyje nurodė, kad jie su R. B. buvo bendramoksliai, vėliau palaikė ryšius, draugavo šeimomis, santykiai buvo artimi. R. B. daug kalbėjo apie savo dukrą, veždavo lauktuves. Jis žinojo, kad R. B. vedęs V. B., sakė, kad santuoką nutraukė, bet po kurio laiko vis tiek kartu gyveno. Buvo sūnus S., po to gimė dukra G. R. B. iki mirties gyveno šeimoje, nupirko dukrai automobilį universiteto baigimo proga, mokė ją važinėti. R. B. labai rūpinosi šeima, dukra, darė bute remontą.

Liudytoja A. B., pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų kaimynė, teismo posėdyje nurodė, kad matė kaip V. B. ir R. B. gyveno kartu dar iki dukros gimimo. Šeimoje augo sūnus ir lygtai 1996 m. gimė dukra, šeima ir toliau visą laiką gyveno kartu. Jie artimai bendravo, švęsdavo šventes, kito vyro V. gyvenime nebuvo. R. B. dukrą parsivežė iš gimdymo namų, dukrą labai mylėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Taigi, pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, privalo pagrįsti tam tikras aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėja G. D. B. teismo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas, o ji yra jo dukra. Tik nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, ji įgys teisę paveldėti senelio A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Šiuo atveju pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini). Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos G. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, įrašo Nr. 602, išduotame (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus, pareiškėjos motina yra įrašyta V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu buvo įrašytas R. B., asmens kodas nenurodytas. Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – CM skyrius) 2023 m. gegužės 23 d. išvados „Dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo“ Nr. CB2-10-(49.4) matyti, kad pareiškėja kreipėsi į CM skyrių prašydama jos gimimo įraše panaikinti duomenis apie tėvą. CM skyrius, vadovaudamasis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334, 126 punktu, siūlė prašymą tenkinti ir atitinkamai pareiškėjos gimimo įraše Nr. 602, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ panaikinti vardo, pavardės ir tautybės įrašus tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. G. D. B. gimimo įraše, išduotame 2023 m. gegužės 23 d. CM skyriaus, yra nurodyta tik pareiškėjos motina V. B., tėvas nėra nurodytas.

Pažymėtina, kad vaikų, kurie gimę prieš įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), gimimo liudijimuose gali būti įrašų apie tėvą, kurio tėvystė iš tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnyje ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.

Iš byloje pateikto ištuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos motinos V. B. ir spėjamo tėvo R. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 8 metai prieš gimstant pareiškėjai. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad R. B. tėvystė pareiškėjos atžvilgiu nustatyta nebuvo, įrašas apie tėvą pareiškėjos gimimo liudijime buvo įrašytas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.

Pareiškėjos motina teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutraukus santuoką, buvęs sutuoktinis labai dažnai lankė pirmagimį sūnų S. B., jie susitaikė ir maždaug po 3-4 metų vėl pradėjo faktiškai gyventi, santuokos dar kartą nesudarė. Patvirtino, kad kartu su buvusiu sutuoktiniu susilaukė dukters G. D. B., tačiau kadangi jų santuoka oficialiai buvo nutraukta, registruojant dukros gimimą, jos gimimo įraše nebuvo įrašytas tėvo asmens kodas. Bendrą pareiškėjos motinos ir spėjamo jos tėvo gyvenimą iki pareiškėjos gimimo teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjos brolis S. B. bei liudytojai G. K. ir A. B.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad R. B. rūpinosi G. D. B., nupirko jai automobilį universiteto baigimo proga.

Iš Teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2594-90/2012 buvo patvirtinta ieškovės V. B. ir atsakovo R. B. taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad R. B. įsipareigoja mokėti dukros G. D. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. taikos sutartimi įsipareigojo teikti pareiškėjai išlaikymą bei įvardijo ją savo dukra, darytina išvada, kad R. B. pripažino dukros G. D. B. tėvystę. Šį faktą taip pat patvirtina šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai teismo posėdžio metu.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai yra vienos iš įrodinėjimo priemonių byloje. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Tad sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą atsižvelgtina į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir prielaidų darymas yra neišvengiamas. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų parodymai, kaip įrodinėjimo priemonė, dėl subjektyvaus pobūdžio vertinami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią. Tad jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas turi spręsti, ar tokio pobūdžio įrodymai konkrečiu atveju yra pakankami nustatyti prašomą faktą. Tokiu atveju dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama atsižvelgiant į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176, 185 straipsnis).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad įrodymai, patvirtinantys vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo, tėvo teikiamą išlaikymą vaikui bei tėvystės pripažinimą, šiuo atveju yra pakankami nustatyti prašomą faktą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatyna, kad R. B. yra G. D. B. tėvas, o G. D. B. yra R. B. dukra (CPK 178, 185 straipsniai).

Tėvystės nustatymo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. ji galės pretenduoti į R. B. tėvo – pareiškėjos senelio A. B. palikimą. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatytas tėvystės faktas, teismas per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą – šiuo atveju Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, CPK 392 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,79 Eur ir jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. D. B. yra R. B. dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos G. D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.