Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo byloje nepateikė, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, o bet kokios abejonės dėl tikrosios tėvų turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagrindas vaiko išlaikymui priteisti yra vaiko poreikiai. Teismo posėdžio metu atstovė R. S. išvadą palaikė, nurodė, jog priteistas išlaikymas nėra pakankamas tokio amžiaus vaikui, ieškovo reikalavimas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovė E. R. įsipareigojo sūnui M. teikti 115,85 Eur (400 Litų) išlaikymą per kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. M. R. lankė krepšinio mokyklą (duomenys neskelbtini), kurios mėnesio mokestis – 17,00 Eur, dalyvavo jos organizuojamose vasaros stovyklose, yra draudžiamas gyvybės draudimu, mėnesio įmoka sudaro 30 Eur. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-02-01 sūnaus išlaikymui yra pervedusi 650 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nuo Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo, kuriuo priteistas 115,85 Eur (400 Litų) išlaikymas M. R., praėjo šeši metai. Priteisiant šio dydžio išlaikymą M. buvo 7 metai, šiuo metu berniukui jau yra trylika metų, vaikas yra paauglys ir vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą, neabejotinai pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovės priteisto išlaikymo sūnaus net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.

M. R. yra trylikos metų amžiaus, gyvena su tėčiu, mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Ieškovas prašo padidinti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 eurų kas mėnesį, detalizavo sūnaus išlaikymui reikalingas išlaidas. Ieškovas pateikė prekių/paslaugų įsigijimą patvirtinančius mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, jog ieškovas visapusiškai rūpinasi sūnumi, taip pat kaip parodančius šalies kainų lygį.

Atsakovė atsiliepimo dėl pareikšto reikalavimo nepateikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo. Bylos duomenimis, atsakovė gyvena užsienyje – Jungtinėje Karalystėje ir nors duomenų apie darbo pobūdį bei gaunamą darbo užmokestį atsakovė nepateikė, ji yra jauno ir darbingo amžiaus, bylos duomenimis sveika (priešingų įrodymų negauta), todėl tikėtina, jog dirba, gauna pajamas ir gali bei privalo materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų M. Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 607 Eur. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovė jau ilgą laiką kartu su sūnumi negyvena ir net nebendrauja, todėl, darytina išvada, jog nežino savo trylikamečio sūnaus poreikių.

Teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus M. R. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 560 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečio M. R. būtinuosius poreikius. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, lankant mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Ieškovo ieškinyje nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui – 560 Eur per mėnesį, yra pagrįstos, neišdidintos ir būtinos tokio amžiaus vaiko išlaikymui. Ieškovas į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Be to, M. R. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, todėl būtent jam tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovas privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, jog ieškovo V. R. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ šiltnamio, ½ stoginės, ½ kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto priklauso atsakovei E. R.. Be to, atsakovei taip pat priklauso dar ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo namelis, pastatas - ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2018-07-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2601, pagrindu. Ieškovo vardu registruotas automobilis VW Touran, v.Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis už 2019 metus sudaro 433,21 Eur, be to ieškovas verčiasi ir individualia veikla, iš kurios gauna vidutiniškai 340 Eur pajamas per mėnesį. Duomenų apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį Jungtinėje Karalystėje nėra. Atsakovė yra sveika ir darbinga, priešingų įrodymų nepateikta, tikėtina dirba. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovė, kaip sąžininga ir rūpestinga mama, būdama darbingo amžiaus, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiui sūnui reikiamo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu) bei įvertinus valstybės kas mėnesį teikiamą 60 Eur paramą vaikams, iš atsakovės priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas (tėvas) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 36,00 Eur žyminis mokestis ir 744,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos (viso 780,50 Eur), kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Valstybei iš atsakovės priteistinos 16,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą, padidinant priteisto išlaikymo M. R. dydį ir priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020-04-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą V. R., (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R., (duomenys neskelbtini) 780,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.