- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- II-20-1054/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00029-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Nukentėjusysis
- AB Skuodo kelių tarnyba
- Kategorijos
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Institucijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10524-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10524-2021 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1350 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog pareiškėjas, 2021 m. spalio 17 d., kelio Ylakiai – Raudoniai – Barstyčiai, 3,70 km, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines oro sąlygas nesuvaldęs minėto automobilio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelės griovį. Eismo įvykio metu apgadino savo automobilį, kelio dangą bei kelio sankasą. Įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui, po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1.10 prom. neblaivumas. Nutarime nurodyta, jog tokiais veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127, 221, 222 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. skundu prašo teismo panaikinti Institucijos 2021 m. lapkričio 11 d. priimtą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas nubaustas 1350 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 417 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Nutarimu, mano, jog yra nubaustas nepagrįstai, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Nutarimą. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, nurodytus skundžiamame Nutarime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. P. palaikė savo skundą ir jo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjas paaiškino, kad jo vairuotas automobilis buvo apgadintas jau anksčiau – pabraižytas automobilio bamperis, šone buvo vienas pabraižymas, dešinėje pusėje bamperis prie apačios buvo skilęs, automobilį įsigijo praėjusį pavasarį, per tą laiką jo neremontavo. Nurodė, kad teismui įrodymų dėl automobilio defektų, buvusių iki įvykio, neteikia. Paaiškino, kad tą vakarą buvo pas draugę, ten žiūrėjo filmus, vakarojo, iš (duomenys neskelbtini) važiavo namo, kelio danga buvo šlapia, automobilis pateko į provėžas ir jį pagavo nešti, automobilis nuvažiavo į griovį. Nurodė, kad pro šalį važiavęs žmogus bandė jo automobilį ištempti, tačiau jam nepavyko. Nurodė, kad liko sėdėti automobilyje, nes nenorėjo jo palikti, buvo susijaudinęs, iš streso pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė du stiklinius butelius alaus, butelius vėliau išmetė į pievą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo nutraukti teiseną pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas pats pripažįsta, kad nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Nurodė, jog mano, kad pareiškėjas siekdamas išvengti atsakomybės teigia, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, tikėtina, jog alkoholis buvo vartotas prieš vairavimą, tačiau institucija dėl to savo skundo ir reikalavimų neteikia. Pareigūnai pareiškėjo klausė, kur padėjo tarą suvartoto alkoholio, pareiškėjas nurodė, kad tara yra automobilyje, tačiau ji ten rasta nebuvo, vėliau pareiškėjas jau teigė, kad numetė kažkur tarą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas anksčiau, iš byloje esančių eismo įvykio fotonuotraukų matyti, kad automobilis buvo įvažiavęs į griovį dešiniu šonu ir dešinio šono priekinis bamperis buvo pasikabinęs ant kelio sankasos, kas atitinka nustatytus automobilio sugadinimus, dėl ko darytina išvada, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. K. (vyriausiasis patrulis) teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuodami gavo iškvietimą, nuvažiavus į įvykio vietą rado nuvažiavusį automobilį nuo kelio ir užklimpusį, automobilis pats nebegalėjo išvažiuoti, vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Parodė, kad automobilio vairuotojui nustatė neblaivumą, vairuotojas paaiškino, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, vairavo blaivus. Liudytojas parodė, kad vairuotojas nurodė vartojęs alų, tačiau alkoholinių gėrimų taros parodyti negalėjo, automobilio salone buvo uždarytų alkoholinių gėrimų, apėjo teritoriją ir niekur nerado pareiškėjo nurodytų tuščių tarų. Parodė, kad įvykio vietoje buvo apgadinta kelio sankasa, vizualiai atrodė išdraskyta, pats kelias buvo apgadintas, automobilis buvo pakibęs dugnu ant žemės.
Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo namo, eismo sąlygos buvo neblogos, kelias nebuvo slidus, šiek tiek tik šlapias. Bevažiuodamas namo pamatė automobilį Opel nuvažiavusį nuo kelio, automobilis buvo pakibęs dugnu ant kelio sankasos, bandė ištempti automobilį iš griovio, tačiau nepavyko, automobilio ir kelio apgadinimų atidžiai neapžiūrėjo. Liudytojas parodė, kad paskambino bendrajam pagalbos centrui, palaukė policijos ir išvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neigia, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu motyvuojant tuo, kad nusižengimų nepadarė, nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti. Institucija, surašiusi Nutarimą, su skundu nesutiko, nurodė, jog skundžiamas Nutarimas turėtų būti paliktas galioti.
ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, jog ANK 423 straipsnio 3 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi įvykio metu) numato administracinę atsakomybę už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad M. P. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 221 ir 222 punktus.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas, be kita ko, numato, kad vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Pagal Kelių eismo taisyklių 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Būtent dėl minėtų pažeidimų M. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas Nutarimas. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Institucija padarė pagrįstą išvadą, kad M. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius šį nusižengimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą, tačiau ANK 423 straipsnio 3 dalis M. P. inkriminuota nepagrįstai, todėl šioje dalyje teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. nubaustas už tai, kad 2021 m. spalio 17 d., kelio Ylakiai – Raudoniai – Barstyčiai, 3,70 kilometre, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines oro sąlygas, nesuvaldęs minėto automobilio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelės griovį ir eismo įvykio metu apgadino savo automobilį, kelio dangą bei kelio sankasą, įvykus eismo įvykiui ir padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei kelio savininkui, po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas M. P. savo pasiaiškinime administracinio nusižengimo protokole bei teisme duodamas paaiškinimus neneigė, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad vairavo blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai dėl šlapios kelio dangos nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į griovį. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjui alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1.10 prom. neblaivumas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad M. P. 2021 m. spalio 17 d. 03 val. 47 min. nustatytas 1,14 promilės neblaivumas, o 04 val. 12 min. nustatytas 1,10 promilės neblaivumas. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas po to, kai automobiliu OPEL VECTRA nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelės griovį, buvo neblaivus, tačiau akcentuotina tai, jog asmenį traukiant atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį būtina yra nustatyti ne tik asmens neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį, bet ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad Institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą be pagrindo nustatė, jog buvo ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai – kitiems asmenims priklausančio turto – kelio dangos bei kelio sankasos – sugadinimas (apgadinimas). Teismui pateikta eismo įvykio schema, fotonuotraukos, policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų matyti, kaip pareigūnai bendrauja su pareiškėju, vėliau atvyksta traktorius, kuriuo bandoma ištempti pareiškėjo automobilį iš pakelės griovio. Vaizdo įrašuose ir fotonuotraukose matyti pažliugęs, provėžuotas vietinės reikšmės kelias su žvyro danga, pareiškėjo automobilis dugnu pakibęs ant kelio sankasos, tačiau iš vaizdo įrašo ir fotonuotraukų negalima aiškiai identifikuoti, kad kelio danga bei kelio sankasa buvo reikšmingai apgadintos ir kad pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žala šiam kitiems asmenims priklausančiam turtui. Liudytojas R. K. (vyriausiasis patrulis) parodė, kad įvykio vietoje buvo apgadinta kelio sankasa, vizualiai atrodė išdraskyta, pats kelias buvo apgadintas, automobilis pakibęs dugnu ant žemės, tačiau teismui papildomai užklausus duomenų iš AB „Kelių priežiūra“ dėl įvykiu padarytos žalos bei atliktų kelio (kelio sankasos) atstatymo darbų, bendrovė atsakė, kad kelio sankasa ir kelias nebuvo apgadinti. Iš 2022 m. balandžio 4 d. AB „Kelių priežiūra“ teismui pateikto rašto (61 b. l.) duomenų matyti, kad po 2021 m. spalio 17 d. kelyje Ylakiai – Raudoniai – Barstyčiai, 3,70 km, įvykusio įvykio bendrovės nebuvo fiksuota jokių kelio sankasos ir kelio įvykio vietoje pažeidimų, dėl minėto įvykio nebuvo padaryta žala nei bendrovei, nei kitiems suinteresuotiems asmenims, kelio sankasos atstatymo darbai nebuvo atlikti. Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilio ir kelio apgadinimų atidžiai neapžiūrėjo. Teismas šių duomenų visumos pagrindu sprendžia, kad byloje nėra nustatytas kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktas. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad pareiškėjui inkriminuotas ir savo automobilio apgadinimo įvykio metu faktas, tačiau akcentuotina tai, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nekyla (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019). Taigi M. P. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto požymio – kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto apgadinimo (sugadinimo). Be to, byloje nėra neabejotinai nustatyta ir kad įvykio metu buvo apgadintas paties pareiškėjo automobilis – iš byloje esančių automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti tik tai, jog pareiškėjo automobilis yra aplipęs purvais, tačiau iš nuotraukų negalima aiškiai identifikuoti, kad automobilis yra apgadintas, vaizdo įrašai automobilio apgadinimų taip pat nepatvirtina. Byloje nėra duomenų (apžiūros protokolų, ekspertizės aktų, specialistų išvadų), kad būtų atlikta pareiškėjo automobilio techninė apžiūra (specialistų) ar ekspertizė, kurių metu būtų nustatyta, kad 2021 m. spalio 17 d. įvykio metu buvo apgadintas paties pareiškėjo vairuotas automobilis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2021 m. spalio 17 d. įvykio metu buvo apgadintas pareiškėjo vairuotas automobilis.
Pasisakant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo pažymėtina jog ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš byloje esančios medžiagos neabejotinai matyti, kad M. P. 2021 m. spalio 17 d., kelio Ylakiai – Raudoniai – Barstyčiai, 3,70 km, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines oro sąlygas ir nesuvaldęs minėto automobilio nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į pakelės griovį. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo nei bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, nei bylą nagrinėjant teisme. Pats pareiškėjas savo rašytiniame paaiškinime bei teisme duodamas paaiškinimus parodė, kad dėl šlapios kelio dangos ir ant jo esančio purvo nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavęs į pakelės griovį užklimpo. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, kadangi savo veiksmais 2021 m. spalio 17 d. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant tai, ar pareiškėjo M. P. veiksmuose yra kitų administracinių nusižengimų požymių, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Įvykį pripažinti eismo įvykiu, būtina taip pat nustatyti, jog buvo padaryta žala asmeniui arba turtui. Šiuo atveju byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas M. P. 2021 m. spalio 17 d., kelio Ylakiai – Raudoniai – Barstyčiai, 3,70 km, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus (institucijos atstovai bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog dėl to Institucija savo skundo neteikia), todėl nėra pagrindo pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnį ar kitus ANK straipsnius.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, pagrįstai pripažino M. P. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą už šį administracinį nusižengimą, tačiau nepagrįstai nubaudė pareiškėją pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamo Nutarimo dalis dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo panaikinama ir administracinė teisena šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina. Nutarimo dalis dėl nuobaudų subendrinimo pagal ANK 38 straipsnį ir galutinės administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimo taip pat naikinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti iš dalies pareiškėjo M. P. skundą.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10524-2021 panaikinant jo dalį dėl administracinio nusižengimo M. P. veikoje pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti.
Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10524-2021 dalį dėl M. P. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti nutarimo dalį dėl nuobaudų, paskirtų pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, subendrinimo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.