Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo atstovui pagal susitarimą-advokatui V. Kaupui ir suinteresuotam asmeniui-Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, kaip institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui Z.-J. Cibulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, našlio, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas R. R., būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nesilaikė Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012m. balandžio 18d. įsakymu Nr. 1-70, 1 ir 5 punktuose numatyto reikalavimo įmonei, kurios šilumos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW, turėti energijos išteklių rezervinių atsargų kiekį, ne mažesnį negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartojamo per 10 kalendorinių dienų, nes 2009m. lapkričio 12d. Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos patikrinus UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujamos direktoriaus-pažeidėjo R. R., rezervinio kuro atsargų kaupimą ir tvarkymą(pagrindas: 2014m. lapkričio 12d. energijos išteklių rezervinių atsargų patikrinimo aktas Nr. 18OV8-46), buvo nustatyta, kad pagal 2014m. lapkričio 01d. UAB (duomenys neskelbtini), pažymą apie atskirų kuro rūšių sunaudojimą bendrovei priklausančiose katilinėse, įmonei būtinas sukaupti kuro(dyzelino) kiekis-197 tne(tonos sutartinio kuro, perskaičiuoto į naftos ekvivalentą), o faktiškai sukaupta-1,5 tne kuro, t.y. nustatytas trūkumas-195,5 tne kuro.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo R. R. padarytas pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu apklausto liudytojo S. J. parodymais ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu(b.l. 2-4, 16), energijos išteklių rezervinių atsargų patikrinimo aktu(b.l. 5-6), VEI Utenos teritoriniam skyriui priskirtoje teritorijoje esančių įmonių energijos išteklių rezervinių atsargų kaupimo 2014m. lapkričio 01d. suvestine(b.l. 7), UAB (duomenys neskelbtini), pažyma apie katilinėse pagamintą šiluminę energiją(b.l. 8), UAB (duomenys neskelbtini), pažyma apie atskirų kuro rūšių sunaudojimą katilinėse(b.l. 9) ir visa kita medžiaga.

Administraciniu teisės pažeidimu(nusižengimu) yra laikomas priešingas teisei, kaltas(tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę(LR ATPK 9 str. 1d.). Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kurios yra detalizuotos LR ATPK 284 str., pagal kurį organas(pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR ATPK 248 str., 284 str. 1d.).

Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymą, tvarkymą, kaupimą ir panaudojimą energetikos įmonėse reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 29 straipsnis(straipsnio pakeitimai: Nr. XII-554, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490) ir Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos 2012m. balandžio 18d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-70, kurios buvo pakeistos 2013m. lapkričio 28d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-227 (toliau-Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės).

Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad patikrinimo momentu, t.y. 2014m. lapkričio 12d., UAB (duomenys neskelbtini), priklausančiose dviejose katilinėse, kaip turinčiuose daugiau kaip 5 MW galios šilumos gamybos objektuose, buvo sukaupta tik 1,5 tne reikalingo rezervinio kuro atsargų kiekio(b.l. 7). Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymą, tvarkymą, kaupimą ir panaudojimą energetikos įmonėse reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymas, pagal kurį energetikos įmonėse, turinčiose daugiau kaip 5 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančiose parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai sunaudoja per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu(laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai)(2002m. gegužės 16d. priimto įstatymo Nr. IX-884 29 str., įsigaliojusio nuo 2013m. spalio 15d., 1 ir 3 dalių redakcija). Šios nuostatos yra atkartotos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012m. balandžio 18d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintose Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklėse, kurios buvo pakeistos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013m. lapkričio 28d. įsakymu Nr. 1-227, pagal kurias rezervinio kuro atsargų kiekis apskaičiuojamas šilumos ir elektros gamybos įmonėse vadovaujantis faktinio kuro sunaudojimo pagal kuro rūšis trejų praėjusių metų 10 kalendorinių dienų vidutiniu šaltojo periodo vidurkiu(pakeistų minėtų taisyklių 1 ir 5 punktai). 2014m. lapkričio 12d. patikrinus UAB „ Uk-

mergės šiluma “ rezervinio kuro atsargų kaupimą ir tvarkymą, buvo nustatyta, kad pagal bendrovės turimus trejų praėjusių metų duomenis vidutinis 10 kalendorinių dienų kuro(gamtinių dujų) sunaudojimas šaltuoju periodu: katilinė Nr. 1(13,5 MW galios šilumos gamybos objektas)-106 tne ir katilinė Nr. 3(13,5 MW šilumos gamybos objektas)-91 tne. Tokiu būdu būtinas sukaupti rezervinio kuro(dyzelino) kiekis turėjo būti: katilinė Nr. 1-106 tne ir katilinė Nr. 3-91 tne(viso: 197 tne), tačiau faktiškai sukaupto rezervinio kuro(dyzelino) kiekis abejose katilinėse 2014m. lapkričio 12d.: 1,5 tne (b.l. 5-9).

Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo nuostatas energijos išteklių rezervinės atsargos yra kaupiamos, laikomos ir atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų, lėšomis(2002m. gegužės 16d. priimto įstatymo Nr. IX-884 29 str., įsigaliojusio nuo 2013m. spalio 15d., 2 dalies redakcija).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nuo pažeidėjo R. R., kaip direktoriaus, vadovavimo UAB (duomenys neskelbtini), pradžios teisme ne vieną kartą buvo sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas pagal LR ATPK 99¹⁰ str. 1d. dėl bendrovei reikalingo rezervinio kuro atsargų kiekio nesukaupimo per 2010m. liepos mėn.-2013m. gruodžio mėn. laikotarpį. Įsiteisėjusiais nutarimais teismo išnagrinėtose administracinėse bylose A2.4.-1-517/2012m., Nr. A2.4.-335-517/2012m., Nr. A2.4.-89-517/2013m. ir Nr. A2.4.-227-517/2014m. buvo nustatyta, kad, tarp šilumos energijos gamintojų prasidėjus ir vykus teisminiams ginčams dėl šilumos ūkio, per minėtą laikotarpį galiojant Ukmergės raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010m. rugsėjo 28d. įsakymu Nr. 13-1069 buvusiai paskelbtai ekstremaliai situacijai Ukmergės rajone, kuri buvo atšaukta 2013m. spalio 01d., pažeidėjo R. R. vadovaujama bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kad užtikrinti viešąjį interesą, aprūpinant (duomenys neskelbtini), miesto ir rajono gyventojus šiluma ir karštu vandeniu. Kadangi pažeidėjo R. R. vadovaujama bendrovė-UAB (duomenys neskelbtini), dėl objektyvių priežasčių aukščiau minėtu laikotarpiu neturėjo galimybių sukaupti reikiamo rezervinio kuro atsargų kiekio, teismas, konstatuodamas tai, kad nebuvo nustatytas vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. nebuvo įrodyti pažeidėjo R. R., kaip įmonės direktoriaus, kalti veiksmai(kaltė) dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidėjo R. R. atžvilgiu, pastarojo veiksmuose nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties, buvo nutrauktos LR ATPK 250 str. 1p. pagrindu(prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.4.-227-517/2014m. b.l. 70-72).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra konstatuojamas pažeidėjo R. R. vadovaujamai bendrovei-UAB (duomenys neskelbtini), priklausančiose katilinėse reikalingo rezervinio kuro atsargų kiekio nesukaupimo per 2014 metų laikotarpį faktas. Pažeidėjas R. R. ir jo atstovas-advokatas teisme neginčijo paties fakto, kad bendrovėje nebuvo sukauptas reikiamas rezervinio kuro atsargų kiekis, tačiau nurodė, kad pažeidėjo, kaip įmonės direktoriaus, kaltės dėl energijos išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu nesukaupimo nėra, motyvuojant tuo, kad pažeidėjas R. R. negalėjo savarankiškai priimti sprendimų, neatsižvelgdamas į akcininkų nuomonę, rezervinis kuras nebuvo sukauptas dėl lėšų trūkumo, juolab, kad dėl 2014 metais pradėto įgyvendinti investicinio projekto, t.y. dėl bendrovei priklausančių katilinių pertvarkymo, tame tarpe pakeičiant naudojamas gamtines dujas į biokurą, buvo žinoma, kad, jį užbaigus, reikalingas sukaupti kuro(dyzelino) kiekis bendrovei nebus reikalingas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 29 str. 1d. įtvirtinta nuostata dėl energijos išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu turėjimo energetikos įmonėms, kurių šilumos energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina parduoti skirtą šilumos energiją, yra imperatyvi, kuri yra netaikoma tik energetikos įmonėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija, hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir(ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą. Tuo tarpu iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų matyti, kad pažeidėjo R. R. vadovaujama bendrovė-UAB (duomenys neskelbtini), patikrinimo dieną, t.y. 2014m. lapkričio 12d., nebuvo priskiriama įmonėms, kurioms imperatyvi įstatymo nuostata dėl energijos išteklių rezervinių atsargų turėjimo šaltuoju metų periodu netaikoma, todėl laikytina, kad UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2014m. lapkričio 01d. iki kovo 31d. imtinai privalėjo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų kiekį, kuris turėjo būti ne mažesnis, negu įmonė vidutiniškai suvartoja per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 197 tne kuro(dyzelino)(b.l. 7-9). Tačiau Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kuri kontroliuoja rezervinių atsargų kaupimą ir tvarkymą(Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių 24 punktas), 2014m. lapkričio 12d. atlikusi energijos išteklių rezervinių atsargų patikrinimą bendrovėje, nustatė, kad UAB „ Ukmergės šiluma “ faktinės energijos išteklių rezervinės atsargos sudaro tik 1,5 tne kuro kiekio, t.y. trūksta 195,5 tne kuro(dyzelino)(b.l. 5-6).

Teismas laiko nepagrįstu pažeidėjo R. R. argumentą, kad jis negalėjo savarankiškai priimti sprendimų dėl energijos išteklių rezervinių atsargų kaupimo šaltuoju periodu, neatsižvelgdamas į akcininkų nuomonę. Kaip matyti iš 2014m. vasario 12d. įvykusio UAB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo(b.l. 20-22), valdybos posėdyje pažeidėjui R. R., kaip bendrovės direktoriui, iškėlus rezervinio kuro kaupimo klausimą, sprendimo priėmimas buvo atidėtas. 2014m. gegužės 07d. įvykusiame kitame bendrovės valdybos posėdyje pažeidėjas R. R. pakartotinai kėlė klausimą dėl rezervinio kuro kaupimo, kuriame buvo nuspręsta ieškoti galimybių rezerviniam kurui įsigyti(b.l. 23-25). Šias aplinkybes teisme patvirtino ir, kaip liudytojas, apklaustas UAB (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkas S. J. Taigi duomenų apie tai, kad būtent įmonės valdyba priėmė sprendimą nekaupti energijos išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu, byloje nėra. Be to, pats įstatymas nustato privalomą pareigą tokį rezervą įmonėms turėti, todėl nei įmonės vadovas, nei valdyba neturi teisės savo sprendimu keisti įstatymo nuostatų.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 29 str. „ Energijos išteklių rezervinės atsargos “ buvo pakeistas 2013m. spalio 15d. įstatymu Nr. XII-554, o būtent priimti pakeitimai ir taip leido sumažinti energetikos įmonių išlaidas, susijusias su rezervinių atsargų kaupimu ir saugojimu, šilumos gamybos savikainą, kadangi pagal iki pakeitimų galiojusią tvarką energetikos įmonės buvo įpareigojamos rezervinių atsargų kiekį sukaupti ir palaikyti ištisus metus, kuris turėjo būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per vieną kalendorinį mėnesį.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad rezervinės atsargos gali būti naudojamos energijos tiekimo saugumui(patikimumui) užtikrinti avarijų, gaisrų, kuro tiekimo sutrikimų, stichinių nelaimių atvejais ar ekstremalių situacijų laikotarpiu(Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių 22 punktas), tai rodo šių išteklių svarbą visuomeniniam gyvenimui ir kiekvienam vartotojui atskirai. Ir tai, kad pažeidėjo R. R. vadovaujamoje bendrovėje-UAB (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta investuoti į gamybos įrangos pakeitimą, neatleidžia įmonės nuo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 29 str. 1d. Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tai, kad 2015m. vasario 25d. buvo pasirašytas statybos darbų dėl biokuro sandėlio pastatymo ir biokuro katilo įrengimo katilinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), aktas, tačiau kaip matyti iš kitų administracinėje byloje esančių dokumentų, t.y. UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2015m. kovo 13d. įsakymo Nr. 10 „ Dėl rezervinio kuro atsargų “, dyzelinis kuras, kaip rezervinio kuro rūšis, liko katilinėje Nr. 3, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), b.l. 128-141, 144-154). Pažymėtina ir tai, įmonėms leidžiama rezervines atsargas naudoti ir šiltuoju metų laikotarpiu. nusprendus jų nelaikyti(Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių 22 punktas), todėl yra visiškai nepagrįstas ir pažeidėjo R. R. išsakytas argumentas, kad sukaupto dyzelinio kuro rezervinių atsargų bendrovė būtų neturėjusi kur naudoti.

Be to, teismas laiko, kad pažeidėjo R. R. akcentuojamas ir buvęs lėšų trūkumas dyzelinio kuro rezervinėms atsargoms jo vadovaujamoje bendrovėje kaupti nėra pagrindas nepaisyti įstatymo reikalavimų. Priešingai, kaip matyti iš teismui pateiktos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus 2013m. liepos 17d. pažymos Nr. O5-269, bendrovė šilumos gamybos materialinėse sąnaudose numatė 62,8 tūkst. Lt. rezervinio kuro(dyzelino) saugojimo sąnaudas, kurios buvo įtrauktos šilumos bazinės kainos skaičiavimams trejų metų periodui pagrįsti(b.l. 161-186). Taigi, šilumos energijos vartotojai, mokėdami už šilumos energiją, apmoka ir už energijos išteklių rezervinių atsargų sąnaudas.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad pažeidėjo R. R. vadovaujama bendrovė-UAB

(duomenys neskelbtini), 2014m. lapkričio 12d. neturėjo sukaupusi įstatymo numatyto energijos išteklių rezervinių atsargų kiekio.

Atsakomybė už energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo tvarkos pažeidimą yra numatyta LR ATPK 99¹⁰ straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad energijos išteklių rezervinių atsargų nesukaupimas ar netinkamos kokybės atsargų sukaupimas užtraukia baudą įmonių vadovams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų. Taigi atsakomybė šiame straipsnyje yra numatyta įmonių vadovams, kuriuo nagrinėjamu atveju yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R..

Teismas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinęs tai, kad ekstremali situacija dėl šilumos ūkio (duomenys neskelbtini), rajone nuo 2013m. spalio 01d. buvo atšaukta, daro išvadą, kad pažeidėjui R. R., būnant UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, patikrinimo metu, t.y. 2014m. lapkričio 12d., bendrovė buvo sukaupusi tik 1,5 tne rezervinio kuro(dyzelino) atsargų, kai pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo turėti 197 tne rezervinio kuro(dyzelino) atsargų, kas pažeidėjui R. R., kaip įmonės vadovui, užtraukia atsakomybę pagal LR ATPK 99¹⁰ straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas R. R. anksčiau administracine tvarka, tame tarpe ir už energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo tvarkos pažeidimus, baustas nebuvo, teismas neturi duomenų ir apie pažeidėjo teistumą. Pažeidėjas R. R. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu pripažindamas tai, kad jis, kaip bendrovės vadovas, neužtikrino reikalingo rezervinio kuro atsargų kiekio sukaupimo įmonėje, kartu nurodė, kad šį pažeidimą, jo manymu, sąlygojo susidariusios įvairios objektyvios priežastys. Nors pažeidėjas R. R., vertindamas buvusią situaciją jo vadovaujamoje bendrovėje 2014 metais, ir neįžvelgia savo kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas, būdamas atsakingas už rezervinio kuro(dyzelino) atsargų nesukaupimą, ėmėsi priemonių, informuodamas UAB (duomenys neskelbtini), valdybą apie rezervinio kuro atsargų kaupimo problemą, dar iki ekstremalios situacijos Ukmergės rajone atšaukimo imdamasis aktyvių veiksmų, sprendžiant problemas dėl bendrovei priklausančių katilinių pertvarkymo, tame tarpe pakeičiant naudojamas gamtines dujas į biokurą. kas buvo padaryta 2015m. vasario 25d. pasirašius statybos darbų dėl biokuro sandėlio pastatymo ir biokuro katilo įrengimo katilinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje šiai dienai jau yra sukauptas reikalingas biokuro rezervo kiekis, aktą(b.l. 20-25, 95-120, 144-153, 155). Visa tai lengvina pažeidėjo R. R. atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių pažeidėjo R. R. atžvilgiu byloje nėra. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybų visumą, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir įvertinus tai, kad reikalingo rezervinio kuro atsargų nesukaupimą sąlygojo ne vien tik paties pažeidėjo R. R., kaip bendrovės vadovo, veiksmai, o teismas, spręsdamas klausimą dėl pažeidimą padariusio asmens administracinės atsakomybės, turi vadovautis ir protingumo bei teisingumo kriterijais, pažeidėjui R. R., kaip pirmą kartą administracine tvarka baustinam asmeniui, yra paskirtina mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, taikant LR ATPK 30² str. numatytas baudos skyrimo taisykles(LR ATPK 30¹ str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str. 2d., 30¹ str. 2d., 30² str., 99¹⁰ str. 1d., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 99¹⁰ str. 1d., pritaikius LR ATPK 30¹ str., 96,33 Eur.(devyniasdešimt šešių eurų ir 33 eur/ct.) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui R. R., kad bauda turi būti sumokėta per 40(keturiasdešimt) dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas

„ Swedbank “, banko kodas 73000, įmokos kodas 6414, nuo nutarimo nuorašo įteikimo jam dienos. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant pažeidėjo-pil. R. R., gyv. (duomenys neskelbtini), advokato V. Kaupo kontoros, kurios buveinė yra adresu: Kalvarijų gt. Nr. 28, Vilniaus m., ir suinteresuoto asmens-Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, kurios buveinė yra adresu: Algirdo gt. Nr. 27, Vilniaus m., žiniai.