Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 23 d. 19.35 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo transporto priemonę – motociklą, neturėdamas teisės vairuoti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8.1. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 36 dalį motorinė transporto priemonė – tai variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Motociklas – dviratė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h (SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalis). Transporto priemonės vairavimas – tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis). Šio įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio motorinių transporto priemonių kategorijas, 1 dalies 4 punktas numato, kad motociklo vairavimui būtina turėti „A“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

8.2. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad A. R. vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, šių aplinkybių neneigė ir A. R. A. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis važiavo trasoje ir viešajame eisme nedalyvavo, todėl teisė vairuoti motociklą jam nebuvo reikalinga. Taigi byloje kyla ginčo klausimas, ar A. R. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 19.35 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, motociklo vairavimas gali būti prilyginamas dalyvavimui viešajame eisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors A. R. motociklą vairavo atvirame lauke, žemės ūkio paskirties teritorijoje, tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, kad minėta teritorija priskirtina viešam kelių eismui apribotai uždaro pobūdžio teritorijai. Nagrinėjamu atveju kur kas reikšmingiau nustatyti, ar transporto priemonės, kurią vairavo A. R., judėjimas įvykio metu gali būti prilyginamas viešam kelių eismui, t. y. minėtos teritorijos paskirtis savaime, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, nesuponuoja išvados, kad joje negalėjo vykti viešasis kelių eismas. Darant išvadą dėl dalyvavimo viešajame eisme, turi būti įvertinamas transporto priemonių valdytojų veiksmų pobūdis.

8.3.2. Negalima manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad šiomis direktyvomis suteikiama apsauga būtų netaikoma asmenims, nukentėjusiems dėl įvykio, sukelto naudojant transporto priemonę, jeigu šis naudojimas atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB 3 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad joje esanti sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (žr. Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), C-162/13, 53, 56 ir 59 punktai);

8.3.3. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad joje esanti sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose, bet ir bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. Pagal minėtą pastraipą draudžiama taikyti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos į privalomąjį draudimą leidžiama neįtraukti žalos, patirtos vairuojant motorines transporto priemones keliuose ir teritorijose, kurios nėra „pritaikytos eismui“, išskyrus teritorijas, kurios, nors ir nepritaikytos, vis dėlto to tam „įprastai naudojamos“ (žr. Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), C-334/16, 28 ir 36 punktai).

8.4. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau aptartą Teisingumo Teismo praktiką, nurodo, kad ji kryptingai formuojama ta linkme, jog, sprendžiant, ar asmuo dalyvavo viešajame eisme, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją.

8.5. Taigi tais atvejais, kai transporto priemonės, be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kitokiu funkciniu tikslu, svarbu nustatyti, ar konkrečiu momentu ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kitokiu darbiniu / funkciniu tikslu (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes ir dėl to proceso dalyvių ginčo nėra, kad įvykio metu A. R. vairavo transporto priemonę – motociklą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ginčas kyla dėl to, ar pats transporto priemonės vairavimas yra pakankamas, jog būtų galima tvirtinti, kad ji buvo naudojama pagal savo funkcinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir reikšmingas situacijos faktines aplinkybes, visiškai pritaria tokiai išvadai, t. y. konstatuotina, jog motociklas buvo naudojamas kaip transporto priemonė.

8.6. Pažymėtina, jog pagrindinė transporto priemonės funkcija yra ne pats judėjimas savaime, o dalyvavimas kelių transporto priemonių eisme, vykstant iš vienos vietos į kitą, turint tikslą pasiekti galutinį kelionės tašką, t. y. įprastai nuvykti į konkrečią apibrėžtą vietą. Nagrinėjamu atveju A. R. motociklą vairavo, norėdamas nuvykti iš vieno judėjimo taško į kitą, t. y. norėdamas pasivažinėti motociklu. Toks motociklo vairavimas gali būti prilyginamas jo vairavimui keliuose, dalyvaujant viešajame eisme. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 7 d. atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytos aplinkybės, jog vieta, kurioje motociklu važiavo A. R., yra atviras laukas, teritorija neaptverta ir į ją gali patekti pašaliniai žmonės, gyvūnai, kitos transporto priemonės ir pan. (b. l. 11–12). Šios aplinkybės atskleidžia, kad dėl A. R. vairavimo minėtoje teritorijoje galėjo kilti ir eismo įvykis.

9. Faktą, jog A. R. suprato, kad savo veiksmais pažeidžia KET 14 punktą, patvirtina tai, jog jis įvykio vietoje policijos pareigūnams melavo ir teigė, jog jo motociklas yra 125 cm³ galingumo, ir tik tada, kai duomenų bazėje buvo patikrintas jo vairuojamas motociklas, A. R. pripažino, kad vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti. Šios aplinkybės atskleidžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai kinta, priklausomai nuo nustatomų faktų, tad apeliacinės instancijos teismas A. R. tvirtinimą, jog jis, vairuodamas motociklą, nedalyvavo viešajame eisme, laiko jo gynybine versija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Jokių išimčių, kurios leistų vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, nei KET, nei SEAKĮ nenumato. Papildomai pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 7 d. atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra aiškiai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., nėra įregistruota legali ir oficiali trasa. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Motociklų kroso trasų standartų 1.1.1 punkte nustatyta, jog Lietuvos Motociklų Sporto Federacijos Motociklų kroso komisija turi patikrinti ir priimti visas motociklų kroso trasas, išduodama trasos licenciją arba nustatytos formos aktą, tačiau šis argumentas nepaneigia fakto, kad minėtoje teritorijoje nėra įregistruotos oficialios trasos, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo versijos, jog jis, vairuodamas motociklą, treniravosi motociklų krosui skirtoje trasoje.

10. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad A. R., vairuodamas motociklą, nesilaikė KET 14 punkto reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, nes nėra įgijęs teisės vairuoti „A“ kategorijos transporto priemones, kaip tai numato SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.