- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-341-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-341-212-/2009
teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:121.21
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-223/2009 pagal D. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl iškeldinimo ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, turto dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą su jam priklausančiais daiktais iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo S. B. priešieškinį atmesti. Nurodo, kad santuoką su atsakovu nutraukė teismo sprendimu 2006-12-11, o jos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas 2007-01-17. Atsakovas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name apsigyveno kaip sutuoktinis. Po santuokos nutraukimo atsakovas, kaip buvęs sutuoktinis, naudojantis turėtą gyvenamąją patalpą, joje gyvena pagal neterminuotos panaudos sutarties teisinius santykius. Dar 2006-09-15 įspėjo atsakovą raštu, kurį jis pasirašė, kad išsikeltų iš užimamų patalpų, nes jos reikalingos jai. Atsakovas iki šiol neišsikėlė, todėl prašo jį iškeldinti. Atsakovas nėra iš esmės prisidėjęs pinginėmis lėšomis ar darbu prie būsto pagerinimo ir išlaikymo nei gyvendamas santuokoje nei po jos nutraukimo. Namas anksčiau priklausė jos tėvams, kurie visus namo įrengimo, vandentiekio, remonto darbus, samdydami darbininkus atliko savo lėšomis, o jiems mirus ji namą paveldėjo. Atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į kokią nors namo dalį ir kito turto dalį, kurį ji paveldėjo, todėl priešieškinį prašo atmesti.
Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu ieškovei 2006-09-19 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr.RV-2719, dalyje dėl 1/3 dalies pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti jam nuosavybėn 1/3 dalį nurodytų pastatų. Nurodo, kad su ieškove gyveno santuokoje 23 metus jos tėvams priklausančioje namų valdoje. Savo lėšomis ir darbu iš esmės pagerino minėtą namų valdą. Nurodyto turto pagerinimą vertina 100 000 Lt suma, todėl jam priklauso pusė šios vertės turto, už 50 000 Lt. Ginčijamų pastatų vertė pagal 2006-09-01 duomenis yra 40 189 Lt, o jam priklausanti 1/3 dalis sudarytų 13 395 Lt sumą, kuri jam priteistina natūra. Jis kito būsto neturi. Rašytinių įrodymų, dokumentų, kiek lėšų įdėjo į ginčo pastatų pagerinimą, neturi. Prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 123 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai. Nustatė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Namą ji paveldėjo po motinos A. Z. mirties. Atsakovas yra buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta 2006-12-11. Atsakovui 2006-09-15 buvo įteiktas ieškovės rašytinis pranešimas išsikelti iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų. Ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos kildina kaip turto savininkė, iš jai priklausančios nuosavybės patalpų ir atsiradusių panaudos teisinių santykių po santuokos su atsakovu nutraukimo. Ji turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, kadangi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą yra įregistravusi viešame registre. Ieškovė, gindama savo teises naudotis turtu, turi teisę prašyti iškeldinti atsakovą iš namo. Atsakovas trukdo ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu ir taip pažeidžia jos nuosavybės teisės. Atsakovas – buvęs sutuoktinis, todėl sutuoktiniams nutraukus santuoką laikytina, kad atsakovas naudojosi gyvenamąja patalpa panaudos teise. Šių aplinkybių šalys neginčija. Kiekviena panaudos sutarties šalis turi teisę bet kada nutraukti panaudos sutartį, įspėjusi kitą šalį prieš 3 mėnesius. Ieškovė 2006-09-15 įspėjo atsakovą, o jis neišsikėlė iš patalpų ir iki šiol gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, jokių mokesčių nemoka, savo elgesiu ir gyvenimo būdu sukelia ieškovei tam tikrus nepatogumus. Patalpos, kur jis gyvena, yra apleistos, nešvarios, neprižiūrimos. Ji dėl to negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, jį valdyti, kuris jai reikalingas naudotis. Teismas sprendė, kad ieškovės, kaip savininkės, teisės turi būti ginamos iškeldinant atsakovą, todėl ieškinį patenkino.
Teismas atsakovo priešieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovas nepateikė rašytinių ir kitokių įrodymų, kad jis turėjo savų lėšų ir kiek jų įdėjo į ginčo būsto pagerinimą, kaip teigia priešieškinyje. Teismo posėdyje pats atsakovas pripažino, kad jis tokių įrodymų neturi. Teismas nustatė, kad apklausti liudytojai A. S., G. B., A. B., L. L., L. B., V. R. patvirtino, jog ginčo namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo tvarkomas ir prižiūrimas, remontuojamas tuometinių jų savininkų, ieškovės tėvų ir pačios lėšomis bei jėgomis. Tam, kai reikėjo, buvo samdomi darbininkai, kuriems mokėjo ieškovės tėvai ir pati ieškovė. Teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, šių liudytojų parodymais ir paties atsakovo pripažinimu, kad jis neturi rašytinių įrodymų, kiek jis galėjo prisidėti prie ginčo pastatų pagerinimo, o taip pat iš dalies kritiškai įvertinęs atsakovo liudytojų A. B. ir V. S. parodymus, kurie yra atsakovo draugai ir lankydavosi pas jį (duomenys neskelbtini) tik retkarčiais, nežino ir negali visos realios padėties žinoti, ištirtais šalių pateiktais įrodymais, nustatė ir sprendė, kad atsakovas priešieškinio neįrodė. Įvertindamas atsakovo liudytojų parodymus, kuriais iš esmės atsakovas grindžia visus priešieškinio reikalavimus, nustatė, kad nors jie matė atsakovą dirbant įvairius ūkio ir remonto darbus ieškovės namų valdoje, tačiau įtikinamai nepaaiškino, iš kokių lėšų atsakovas tai darė, ar atsakovas kokiomis nors savo lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, nežino. Iš nustatytų aplinkybių visumos ir ištirtų įrodymų sprendė, kad atsakovas priešieškinio neįrodė, t. y., kad iš esmės jis taip pagerino ieškovės tėvų, dabar ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad būtų pagrindas pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/3 ginčo būsto ir kito nekilnojamojo turto dalį, kurį ieškovė po savo tėvų mirties teisėtai pagal įstatymą paveldėjo ir dėl to nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo dalį ir priešieškinį atmetė. Atsakovas neįrodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei buvo išduotas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi arba dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2009-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti.
Nurodo, kad sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Gyvenamajame name ir kituose pastatuose jo buvo atlikti šie darbai: pastatytas namo priestatas; prijungta kanalizacija, vanduo, dujos, telefonas; įrengta apšildymo sistema ir pastatytos dujomis kūrenamos krosnys; įstiklinti ir nudažyti langai; išklotos grindys plytelėmis; rūsyje įrengtos dvi patalpos sandėliavimui, saugyklos išmūrytos akmenimis; iškasta vandentiekiui ir kanalizacijai trečia patalpa po virtuve; sutvarkytas namo stogas ir kaminas; įrengtos tualeto ir vonios patalpos, sumontuoti klozetai, kriauklės, vonia; pastatyta lentų malkinė su pašiūre; padaryti monolitiniai juostiniai betono ūkinio pastato pamatai; sutvarkytas namų valdos sklypas, išrauti medžiai su šaknimis, išlygintas gruntas, pasodinti dekoratyviniai augalai. Kad atlikti šie darbai teismo posėdžio metu paliudijo jo pakviesti liudytojai V. S., S. K., A. B. Teismas šių liudytojų parodymų tinkami neįvertino, o S. K. parodymų visai nevertino, todėl pažeidė šalių rungtiniškumo principą. Be to, didesnę dalį darbų dirbo jis pats. Panaudotų medžiagų dokumentų jis neišsaugojo, taip pat šioje namų valdoje dirbo ir jo artimi giminaičiai: brolis, tėvas, pusbrolis. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais jo priešieškinys turėjo būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, todėl sprendimas naikintinas, o priešieškinys tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-04-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešieškinį, todėl priimtas sprendimas ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas teisingai išsprendė bylą, nustatęs, kad namą įrengė ir visą laiką tvarkė jos tėvai. Atsakovas, kaip jos sutuoktinis, padėjo atlikti kai kuriuos darbus vedant dujas, vandentiekį, kasant griovį, liejant ūkinio pastato pamatus, kurio vėliau nebestatė, bet už viską mokėjo jos tėvai arba ji. Atsakovas paskutinius 15 metų nedirbo oficialaus darbo, lėšų neturėjo ir neturi teisės gyventi pas ją, o gyvena nevalyvai, patalpos, kuriose jis gyvena, yra pripelijusios, nevalytos.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai. Santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimu, ištuoka įregistruota 2007-01-17 (b. l. 6, 8–9). Nutraukiant santuoką konstatuota, kad šalys bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena 11 metų. Santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis visiškai nesirūpino šeima, neteikė jokios materialinės paramos, terorizuodavo visą šeimą, nepadėdavo ūkio darbuose, sodo tvarkyme. Ieškovė nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), įgytą 2006-09-19 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b. l. 10–11). Atsakovas 2006-09-15 raštiškai įspėtas, kad išsikeltų iš užimamų patalpų (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), tačiau iki šiol to nepadarė. Pareikšdamas priešieškinį, atsakovas nurodė, kad gyvendamas santuokoje su ieškove žymiai prisidėjo lėšomis ir darbu prie namų valdos pagerinimo. Vertina atliktus darbus 100 000 Lt. Prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti. Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė priešieškinį kaip neįrodytą, o ieškinį patenkino. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pakartoja priešieškinyje nurodytus argumentus, kad darbu ir lėšomis pagerino ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą; kad apie tai paliudijo V. S., S. K., A. B., tačiau teismas to tinkamai nevertino ir pažeidė šalių rungtiniškumo principą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nes jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, surinktų ir patikrintų įrodymų. Ieškovė nuosavybės teisę į namų valdą (duomenys neskelbtini) įregistravo viešame registre ir kaip turto savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.27 str. 2 d., 4.37 str. 1 d., 4.49 str. 2 d.). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 str.). Atsakovas naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, priklausančiomis ieškovei nuosavybės teise. Jokių mokesčių jis nemoka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas naudojasi gyvenamąja patalpa panaudos teise. Reikšdamas reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į dalį namų valdos, atsakovas privalo įrodyti CK 4. 47 straipsnyje nustatyto įstatyminio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo buvimą. Atsakovas teigia, kad žymia dalimi lėšų ir darbo turtą pagerino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas ir turimas lėšas, kad jos buvo skiriamos namų valdos (duomenys neskelbtini) pagerinimui. Surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apie 15 metų visiškai nedirbo ir pajamų neturėjo. Šalys prieš nutraukiant santuoką 2006 metais, jau 11 metų nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, atsakovas nesirūpino šeima, neteikė jai materialinės paramos. Liudytojai A. B., V. S., S. K. teismo posėdyje teigė matę, kad atsakovas prie namų dirbo įvairius darbus, tačiau kokio masto buvo darbai, kieno lėšomis jie buvo atliekami, duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini), nepamena, koks buvo jo darbo užmokestis, tačiau mano, kad mažesnis nei 500 Lt. Nepateikė atsakovas įrodymų ir apie tai, kad mokėjo mokesčius už paslaugas, žemę ir pan., todėl neprisidedant prie turto išlaikymo, visiškai natūralu, kad prisidėjo dirbdamas prie namo įvairius darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos tesimo išvadomis, atmetant atsakovo priešieškinį. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis iš esmės savo lėšomis, darbu pagerino ieškovės tėvų turtą tiek, kad būtų pagrindas pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo būsto dalį (1/3), kaip nurodo priešieškinyje.
Įstatymas reglamentuoja, kad kiekviena panaudos sutarties šalis turi teisę bet kada nutraukti sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš 3 mėnesius (CK 6.642 str. l d.). Ieškovė atsakovą įspėjo, kad toliau naudotis gyvenamosiomis patalpomis neleidžia ir atsakovas turėjo pakankami laiko susirasti sau kitą gyvenamąją vietą. Šalys patvirtino, kad atsakovo motina gyvena Vilniuje, laukia jo sugrįžtant ir suteiks gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nevalyvai naudojasi patalpomis, jos yra apleistos, nešvarios, nevalomos, pripelijusios. Jokių mokesčių nemoka, savo elgesiu bei gyvenimo būdu sukelia ieškovei tam tikrus nepatogumus, dėl ko ši negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių atsakovas neginčija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ieškovės, kaip turto savininkės, teisės turi būti ginamos iškeldinant atsakovą iš užimamų patalpų.
Teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamų šalių reikalavimų svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 28), apmokant ją 100 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.