Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones, R. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, registruotam darbo biržoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistam, kaltinamam padarius įstatymo draudžiamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2017 m. spalio 18 d., apie 11.00 val. Kaune, prie Žeimenos g. 70 pastato, priėjęs prie nukentėjusiosios J. G. paprašė pinigų, o šiai nedavus, griebė už rankinės, iš jos vidaus ištraukė piniginę, iš kurios pagrobė 10 eurų, ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, J. G. priklausantį 10 eurų vertės turtą.

Be to, R. P. 2017 m. spalio 26 d., apie 16.15 val. Kaune, ties pastatu K. Petrausko g. 38, pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, t. y. prisiartinęs iš nugaros prie J. S., turėdamas išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, sugriebė ir išplėšė rankoje nešamą jos rankinę, 20 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 30 eurų vertės, 23 eurai grynųjų pinigų, neįgaliojo pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, kompensuojamų vaistų knygelė, ir nubėgo, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi jį sulaikė pro šalį ėjęs asmuo.

Be to, R. P. 2017 m. lapkričio 9 d., laikotarpyje tarp 6.00 val. ir 9.00 val. turėdamas išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į LSMUL Neurologijos skyrių Kaune, Eivenių g. 2, neturėdamas jokio teisėto pagrindo užėjo į palatą Nr. 4046, iš kurios slapta pagrobė nukentėjusiajam L. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną CAT S60, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), 650 eurų vertės, tokiu būdu neteisėtai įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones R. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykių aplinkybių gerai neprisimena. Pripažįsta, kad pareiškime nurodytu laiku pagriebė nukentėjusiosios J. G. rankinę ir iš joje buvusios piniginės paėmė 10 eurų, bet rankinę grąžino. Už pavogtus pinigus pirko cigarečių. Kitą kartą priėjęs prie nukentėjusiosios J. S. pagriebė jos rankinę ir nubėgo, tačiau buvo sulaikytas pro šalį ėjusio praeivio. Iš rankinės nieko nepaėmė. Lapkričio mėnesį nuvyko į Klinikas. Jis pats ten nesigydė, atvyko be priežasties. Nuėjęs į palatą paėmė ant spintelės gulėjusį telefoną, jo pavadinimo nežino. Vėliau telefonas buvo grąžintas. Pripažįsta, kad blogai pasielgė. Jis gyvena su tėvais, grįžęs jiems papasakojo, ką padarė. Žino, kad jam yra nustatytas psichikos sutrikimas, jis lankosi pas gydytoją, jam yra tęsiamas ambulatorinis priverstinis gydymas, gydysis ir toliau.

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad datos tiksliai nepamena, jis susižeidė nugarą ir buvo paguldytas į ligoninę. Apie 6 val. ligonius išleidžia parūkyti. Tuo metu į ligoninę atėjo R. P., paskui jis sužinojo, kad R. P. apsaugininkui pasakė, kad jam gimė sūnus ir nori jį aplankyti. Jis matė, kaip R. P. stovėjo palatos tarpduryje, dairėsi, paskui užgesino šviesą ir įėjo į palatą. Jis pats tuo metu negalėjo pajudėti, o kiti buvo išėję parūkyti. Įėjęs į palatą R. P. paėmė telefoną CAT S60 ir pasišalino. Jis dar klausė, ką šis daro, bet R. P. išėjo. Jis nešaukė, nes niekas nebūtų girdėjęs. Apie įvykį pranešė policijai. Po kelių valandų R. P. atėjo antrą kartą. Pamatęs jį, jis prikėlė kitus ligonius, tačiau R. P. pabėgo ir pasislėpė sandėliuke. Atvykusi apsauga jį sulaikė. Pavogtas telefonas jam buvo grąžintas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nukentėjusiojo L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad gydėsi Kauno klinikose, palatoje Nr. 4046. 2017 m. lapkričio 8 d., apie 24 val. pasidėjo savo telefoną „CAT S60“ ant spintelės šalia lovos. Apie 9 val. ryto pastebėjo, kad telefono nėra. Apie 6 val. tamsoje matė, kad kažkas iš koridoriaus jį stebi, tačiau nieko įtartino nepagalvojo ir nusisuko miegoti. Po kiek laiko pajuto, kad kažkas vaikšto po paltą, bet pagalvojo, kad kolega, nes jis tuo metu ėjo parūkyti. Atsikėlęs jis paklausė palatos draugo, ar šis nematė telefono. Jis pasakė, kad apie 6 val. išeidamas parūkyti matė įtartiną asmenį (1 t., b. l. 48-54).

Išklausęs šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis L. K. paaiškino, kad parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi dėl to, kad ligoninėje jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai. Gulėdamas matė, kaip R. P. iš už kampo žiūrėjo ir laukė, kada jis nusigręš. Matė jį vieno metro atstumu. Antrą kartą į ligoninę jis atėjo taip pat apsirengęs, su ta pačia striuke ir kepure.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis su tėvu buvo pas notarą ant Parodos kalno. Jam sėdint automobilyje išgirdo, kad moteriškė šaukia pagalbos, girdėjo žodžius, kad pavogė. Pamatęs greitai bėgantį vaikiną suprato, kad jis kažką padarė moteriškei. Pasivijęs jį parvertė ant gatvės ir iškvietė policiją. Prie vaikino buvo pailgas pilkai rudas rankinukas, kurį vėliau turbūt atidavė moteriškei. Vaikinas priešinosi, jį išlaikyti buvo sunku. Vaikinas buvo jauno amžiaus, panašus į kaltinamąjį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. spalio 26 d., apie 16.30 val. ėjo Tulpių gatve nuo K. Petrausko gatvės. Išgirdo, kaip moteris šaukė „gelbėkit, pavogė rankinuką“. Jis apsidairė ir pamatė šaukiančią senyvą moterį ir kita Tulpių gatvės puse bėgantį jaunuolį su tamsiai raudonu moterišku rankinuku rankose. Jis pradėjo vytis, ties Tulpių g. 6 namu pasivijo ir parvertė jaunuolį ant žemės, užlaužė rankas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Priėjus moteriai, liepė jai pasiimti rankinuką, kuris buvo nukritęs prie jų, kai jis jaunuolį sulaikinėjo. Atvykę pareigūnai išsivežė jaunuolį (1 t., b. l. 47).

Išklausęs šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. V. patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytoja I. P. parodė, kad R. P. yra jos sūnus. 2017 metų rudenį jie negalėjo susitvarkyti su sūnumi, daug kartų guldė jį į ligoninę, tačiau tai nepadėjo, sūnus buvo nevaldomas. Jis gerdavo vaistus du kartus per dieną, dabar jo būsena geresnė. Sunki būsena buvo ir 2015 metais. Apie tai, kas vyko rudenį, sužinojo iš policijos. Sūnus ryte išeidavo iš namų ir grįždavo tik vakare arba visai negrįždavo. Jie važinėdavo po miestą ieškodami jo. Jis aiškino, kad nusikaltimus darė, nes jam reikėjo pinigų. Dabar jis pašalintas iš mokyklos, užsiregistravo darbo biržoje. R. P. lankosi Centro poliklinikoje dėl pritaikytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Mano, kad jam užtenka ambulatorinio gydymo, sūnus vartoja vaistus, yra pareigingas.

Ekspertas S. S. parodė, kad pagal teismo nutartį R. P. buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Su R. P. buvo susidūrę ir 2014 metais. Jis nuo 4 metų yra stebimas psichologų, psichiatrų, neurologų. Jam sutrikęs kalbos vystymasis, nuo 1998 metų nustatytas protinis atsilikimas. Jis keletą kartų gulėjo Kauno psichiatrinėje ligoninėje, Kauno klinikose, neurologiniame skyriuje. R. P. nustatytas intelekto defektas. Ekspertų manymu, R. P. darydamas nusikalstamas veikas jis iš esmės suprato, ką daro, bet nevisiškai. Jo elgesys yra neadekvatus, impulsyvus. R. P. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiais dėmesio sutrikimais. Su gyvenimo eiga intelekto koeficientas turėtų augti, kuo toliau, tuo jis labiau gali suprasti. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nevisiškai galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir jų valdyti. Siūlo jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą, mano, kad skirti bausmę nėra tikslinga. Namiškiai jam turi įtaką, mama juo rūpinasi, reikalui esant paguldo į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Be R. P. prisipažinimo, įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų parodymais, ekspertų išvada bei kitais pateiktais rašytiniais įrodymais.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nukentėjusiosios J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. spalio 18 d. ėjo netoli Žeimenos g. 70. Prie jos priėjo jaunuolis, kuris buvo pailgo veido, lieso kūno sudėjimo, vidutinio tamsumo plaukų. Jaunuolis paprašė pinigų, tačiau ji pasakė, kad pinigų neturi. Tada jis griebė už rankinės, o ji ją laikė iš visų jėgų. Jis tuo momentu ištraukė iš rankinės piniginę. Traukdama rankinę ji paslydo ir pati nugriuvo ant žemės, o vaikinas pabėgo. Kai atsistojo, suprato, kad neturi piniginės ir eidama pamatė, kad tas jaunuolis vėl atbėga link jos. Ji bėgo nuo jo tolyn, bet jaunuolis pribėgęs atidavė atgal piniginę. Iš piniginės buvo pavogta apie 10 eurų. Jaunuolis jos net nepastūmė, prieš ją jokio smurto nenaudojo. Padaryta 10 eurų žala, tačiau civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 19–21).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nukentėjusiosios J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. spalio 26 d., 17 val. buvo užsiregistravusi pas šeimos gydytoją „Ąžuolyno sveikatos centre“, K. Petrausko g. 38, Kaune. Apie 16.15 val. lipant laipteliais nepažįstamas jaunuolis jai iš rankų ištraukė rankinę ir pabėgo. Ji šaukė, kad jis sustotų, kad žmonės padėtų. Nepažįstamas vyriškis prisivijo tą vaikiną ir perdavė jį policijos pareigūnams. Kai jaunuolį sulaikė, jam iš rankų iškrito jos rankinė, kurią ji pasiėmė. Rankinės vertės 20 eurų, joje buvo 30 eurų vertės piniginė, 23 eurai, nuolaidų kortelės, vaistų knygelė. Turtinė žala nepadaryta, jos nesužalojo. Vaikiną įsidėmėjo - jis buvo apie 20 metų, lieso sudėjimo (1 t., b. l. 37–38).

Išklausęs nukentėjusiųjų parodymus, R. P. patvirtino, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, viskas taip ir buvo, kaip jos sakė.

Kaip matyti iš J. G. protokolo - pareiškimo apie nusikalstamą veiką, parke prie jos priėjo jaunuolis ir paprašė pinigų, o jai jų nedavus, pargriovė ir iš rankinės paėmęs 10 eurų pasišalino (1 t., b. l. 12).

Ivykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta Žeimenos g. 70 Kaune (1 t., b. l. 13–16).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. G. atpažino nuotraukoje Nr. 2 R. P. kaip asmenį, kuris pagrobė jos piniginę (1 t., b. l. 25–28).

Iš J. S. protokolo - pareiškimo apie nusikalstamą veiką nurodyta, kad jai einant į polikliniką pribėgęs jaunuolis ištraukė rankinę ir pabėgo. Jai ėmus šaukti nepažįstamas vyriškis nusivijo jaunuolį ir jį sulaikė (1 t., b. l. 29–30).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta prie K. Petrausko g. 40, Kaune (1 t., b. l. 31–34).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu J. S. pateikė savo rankinę su daiktais apžiūrai. Jie buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai (1 t., b. l. 41–45).

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta Eivenių g. 2 Kaune, Neurochirurgijos, Neurologijos, Psichiatrijos klinikos (1 t., b. l. 49–54).

2017 m. lapkričio 9 d. asmens kratos metu iš R. P. kelnių paimtas rastas telefonas „CAT“ (1 t., b. l. 101–102).

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas telefonas „CAT“, paimtas iš įtariamojo R. P. asmens kratos metu (1 t., b. l. 60–65). Telefonas grąžintas L. K. (1 t., b. l. 66).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-106/2018 nurodyta, kad R. P. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas-lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). R. P. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas-lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1). R. P. gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. R. P. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones-priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Kauno Centro psichikos sveikatos centre) (1 t., b. l. 166–169).

Byloje ištirtų įrodymų visuma – paties R. P., nukentėjusiųjų, liudytojų, eksperto parodymais, ekspertizės akto išvada bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. P., būdamas ribotai pakaltinamas padarė įstatymo uždraustas veikas. Jo padarytos veikos atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. P. įstatymo draudžiamų veikų darymo metu negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šią aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas S. S..

Kadangi, darydamas įstatymo uždraustas veikas, R. P. dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pagrindas jį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis darė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnio 1 dalis).

R. P. padarė tris apysunkius nusikaltimus, anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės: 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi dėl veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (riboto pakaltinamumo būsenoje) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skirta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2014 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi dėl veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (riboto pakaltinamumo būsenoje) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, skirta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2016 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį (riboto pakaltinamumo būsenoje) skirta priverčiamoji medicinos priemonė-ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre (1 t., b. l. 109–117), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118–124), registruotas darbo biržoje. Kaip nurodė R. P. mama, jis vartoja vaistus, yra pareigingas. Eksperto S. S. parodymais, R. P. šeima rūpinasi, seka jo sveikatos būklę, reikalui esant kreipiasi dėl jo guldymo į ligoninę. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad R. P. netikslinga skirti baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes. Kadangi teismo posėdžio metu teismo ekspertas rekomendavo taikyti priverstinio pobūdžio medicinos priemones, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, R. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytinos priverčiamosios poveikio priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centras).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 403 straipsniu, teismas

nusprendė:

pripažinti, kad R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (atvira J. G. turto vagystė), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas atvirai pagrobti J. S. turtą), 178 straipsnio 2 dalyje (L. K. turo vagystė), būdamas ribotai pakaltinamas.

R. P., vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą esant ribotai pakaltinamam, bei taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.