Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-220/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
2-220/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-220/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.2;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibo ratas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas bankroto administratoriaus prašymas įpareigoti pareiškėją užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždarosios akcinės bendrovės „Žaibo ratas“ bankroto byloje Nr. B2-498-38/2007.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 23 d. sprendimu patvirtino patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, pripažino UAB „Žaibo ratas“ pasibaigusia likviduojant dėl bankroto ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Teismas įpareigojo administratorių ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždraudė VĮ Registrų centrui iki įsiteisės tesimo procesinis sprendimas, kuriuo bus išspręstas E. D. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo, išregistruoti likviduojamą UAB „Žaibo ratas“ iš juridinių asmenų registro.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi patenkino pareiškėjos E. D. B. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. B2-1635-38/206 pagal ieškovo UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ ieškinį atsakovui UAB „Žaibo ratas“ dėl bankroto bylos bei sustabdė bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr./ 2-1238-431/2007.

Šalies argumentai

Atsakovas BUAB Žaibo ratas“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti pareiškėją įmokėti 281 925,60 Lt atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimu BUAB „Žaibo ratas“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir konstatuota, jog įmonė neturi turto ir likę kreditoriniai reikalavimai nebus dengiami. Pareiškėjos prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Kol įmonė nebus išregistruota iš juridinių asmenų registro, tol negalima užbaigti įmonės veiklos ir įmonę pagal tesimo nutartį ir pavedimo sutartį turi administruoti administratorius, todėl neišvengiamai bus patiriamos administravimo išlaidos, kurios ir yra atsakovo nuostoliai. Pagal kreditorių komiteto sprendimą yra patvirtinta 23 493,80 Lt administravimo išlaidų suma. Teismo procesas paprastai trunka ilgiau nei metus, todėl atsakovas gali patirti mažiausiai 281 925,60 Lt nuostolių. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daro nuostolius atsakovui, todėl pareiškėja įpareigotina užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovo BUAB „Žaibo ratas“ prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti šių priemonių taikymo būtinybės. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma turi atitikti protingumo kriterijų ir nevaržyti ieškovo teisių labiau nei būtina tikslui pasiekti bei atitikti šalių interesų pusiausvyros principą. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimu BUAB „Žaibo ratas“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, konstatavus, jog įmonė neturi turto ir likę kreditoriniai reikalavimai nebus dengiami. Minėtu sprendimu administratorius buvo įpareigotas per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Teismo nuomone, bankroto procesas yra pasibaigęs ir beliko likviduojamą įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro, todėl administratoriaus teiginius dėl administravimo išlaidų buvimo bei kitų nuostolių atsiradimo atmetė, kaip nepagrįstus. Be to, patvirtinus administravimo išlaidų dydį, teismo nuomone, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Kadangi atsakovas neįrodė, jog gali patirti 281 925,60 Lt nuostolių, todėl teismas neįpareigojo pareiškėjos užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą. Teismas nurodė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius (CPK 147 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas BUAB „Žaibo ratas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

Teismo išvada, jog pripažinus atsakovą bankrutavusiu administravimo išlaidų nebesusidaro, nepagrįsta. Kol atsakovas nėra išregistruotas iš įmonių registro, jo bankroto procedūros nėra pasibaigusios. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir pratęsus bankroto procedūras, administratorius toliau atlieka administratoriaus funkcijas iki įmonė bus išregistruota – teikia informaciją, atstovauja įmonę ir pan. Atlikdamas minėtas funkcijas administratorius patiria išlaidų, kurios turi būti atlygintos, todėl teismas neteisus teigdamas, jog administratorius jokių išlaidų nepatiria. Atsižvelgiant į tai, jog teismas atnaujino bankroto bylą ir ją sustabdė neribotam laikui, tesimo argumentai, kad atsakovas yra pasibaigęs dėl bankroto, administravimo išlaidų nebepatiria ir dėl to nuostolių nebegali turėti, prieštarauja teismo priimtos nutarties dėl bankroto bylos atnaujinimo esmei ir turiniui. Teismas nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorius neįrodė administravimo išlaidų dydžio ir jų būtinumo. Kadangi buvo atnaujinta bankroto byla ir bankroto procedūros nėra pasibaigusios, todėl administratorius turi teisę gauti kreditorių komiteto patvirtintas administravimo išlaidas - 23 493,80 Lt kiekvieną mėnesį. Laikinosios apsaugos priemonės galios apie metus, nes paprastai teik tęsiasi bylos nagrinėjimas, todėl įmonė patirs 281 925,60 Lt nuostolių administravimo išlaidoms padengti. Šių nuostolių dydis yra preliminarus, nes konkretaus dydžio įrodyti atsakovas neprivalo.Teismo argumentas, jog dėl nuostolių atlyginimo ieškovas galės kreiptis CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pažeidžia atsakovo interesus šioje byloje. Minėta teisės norma nesudaro pagrindo netaikyti atsakovo nuostolių atlyginimo pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį. Be to, ieškinys yra pareikštas kitoje civilinėje byloje, tačiau jei ieškovės ieškinys kitoje civilinėje byloje bus atmestas, nuostoliai atsakovui atsiras šioje bankroto byloje, nors ne dėl šios bankroto bylos nagrinėjimo. Todėl atsakovo nuostoliai turi būti užtikrinami šioje bankroto byloje. Teismas neužtikrino šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teismų nepriklausomumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų apribojimų atsakovui taikymui, todėl, užtikrinant šalių lygiateisiškumo principą, turėjo būti apgintos ir atsakovo teisės. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas 2007 m. gruodžio 28 d., tačiau teismas jį išsprendė tik po 45 dienų, nors privalėjo išspręsti per 3 dienas. Tuo teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Be to, teismas buvo neobjektyvus, nes prašymą dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo vertino neišnagrinėjęs ir nepasisakęs dėl atsakovo argumentų ir iš anksto atsakovo prašymą vertino kaip gynimosi priemonę nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo pažeisdamas teismų nepriklausomumo principą.

Atsiliepimas

Pareiškėja E. D. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bankroto bylos nagrinėjimas turi viešąjį interesą, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, kuria buvo atnaujintas procesas, sustabdytas bylos nagrinėjimas ir uždrausta VĮ registrų centrui išregistruoti likviduojamą BUAB „Žaibo ratas“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo teismas nepasisako.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kurios buvo pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartimi. Pagal minėtas nutartis laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo apibrėžtas įvykiu – proceso atnaujinimo klausimo išsprendimu. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. išsprendė proceso atnaujinimo klausimą, atnaujino procesą ir taikė naujas laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš naujo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko teisinės reikšmės. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo, nagrinėjo ir pasisakė dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo laikotarpiu nuo jų taikymo pradžios 2007 m. gruodžio 13 d. iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Tačiau, kaip jau minėta, 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apibrėžtu laikotarpiui - iki klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimo, t.y. iki 2008 m. vasario 11 d. Teismas, pasisakydamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo laikotarpiu po 2008 m. vasario 11 d., peržengė klausimo nagrinėjimo ribas, tuo užkirsdamas kelią byloje dalyvaujantiems asmenims kreiptis į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis naikintina ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius gindamas įmonės interesus, netiesiogiai gina ir įmonės akcininkų interesus, todėl administratorius, gindamas įmonės interesus, gina ir pareiškėjos interesus.

Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nuo išregistravimo dienos „juridinis asmuo yra pasibaigęs, tou pačiu pasibaigė ir bankroto bylos ngarinėjimas“ (LAT CBS 2003 m. vasario 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2003). BUAB „Žaibo ratas“ dar nėra išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Vilniaus apygardos teismui 2008 m. vasario 11 d. nutartimi atnaujinus procesą UAB „Žaibo ratas“ bankroto byloje ir nesant pasibaigusiam juridiniam asmeniui laikytina, jog bankroto byla nėra baigta, todėl administratoriaus įgalinimai nėra pasibaigę. Iš minėtos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pats pripažįsta, jog administratoriaus įgalinimai nėra pasibaigę, todėl jis turi atstovauti bankrutuojančią įmonę (BUAB „Žaibo ratas“) bankroto byloje. Priešingu atveju, nebūtų jokio asmens turinčio teisę atstovauti bankrutuojančią įmonę šioje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismui nusprendus atnaujinti procesą bankroto byloje, bankroto bylai nesant baigtai, administratorius toliau turi vykdyti savo funkcijas ir turi teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia kreditorių susirinkimas, todėl kreditoriai, atsižvelgdami į bankroto administratoriaus atliekamų darbų apimtis, turi teisę pakeisti administravimo išlaidų sąmatą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, administratoriaus nurodomos administravimo išlaidos negali būti laikomos bankrutavusios įmonės nuostoliais patirtais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą atsakovui neįrodžius nuostolių atsiradimo pagrįstumo, t.y. taikydamas minėtą procesinį institutą, tačiau teisinis rezultatas iš esmės pasiektas teisingas. Iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria išspręstas klausimas dėl nuostolių atlyginimo po 2008 m. vasario 11 d. panaikinti ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė MilašienėVincas VerseckasVigintas Višinskis