Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-11-02 · Civilinė byla Nr. e2-7387-956/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
e2-7387-956/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06202-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kulbienė
Ieškovas
LR aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-7387-956/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06202-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.;3.2.6.1.;(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Einorinei,

dalyvaujant ieškovo LR aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K., atsakovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei V. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 579 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad 2015-03-19 atsakovė degino sausą sugrėbtą į krūvą žolę (duomenys neskelbtini)r., (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje, ko pasėkoje ugnis išplito ir išdegė 48 m² žolinės dangos ploto. Buvo padaryta žala gamtai. 2015-03-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovei paskirta 28 EUR bauda. Nutarimas apskųstas Pasvalio rajono apylinkės teismui, kuris 2015-09-09 nutartimi paliko 2015-03-30 nutarimą nepakeistą. Atsakovė sumokėjo baudą. Žala apskaičiuota vadovaujantis patvirtinta metodika, įvertinant, kad pažeidimas padarytas upės apsauginėje juostoje bei taikant indeksavimo koeficientą 1,858, kas sudaro 579 EUR. Ieškovo neįpareigoja joks teisės aktas privačioje nuosavybėje pažymėti upės apsauginės juostos ribas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažeidimas tvarkant pievą nepadarytas. Su savo sutuoktiniu tvarkė pakrantę, grėbė žolę į krūvas ir degino. Buvo didelis vėjas, ugnis išsiplėtė ir galėjo išdegti apie 48 m² sausos žolės. Ugnis greitai ir be jokio pavojaus buvo užgesinta. 28 EUR baudą sumokėjo. Kadangi netyčia žolė užsidegė, todėl jos atžvilgiu turi būti netaikoma civilinė atsakomybė arba ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Žalą sumažinti 3 kartus (pagal kriterijų dėl apsauginės juostos), kadangi nėra pažymėta, kur yra upės apsauginė juosta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015-03-19 LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 83¹ str. 1 d. (ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 29-31). Už sausos žolės deginimą LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015-03-30 nutarimu skyrė V. V. 28 EUR administracinę baudą (ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 32). 2015-09-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)V. V. skundas atmestas, o 2015-03-30 nutarimas paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi (b.l. 20-21). 28 EUR baudą ieškovė sumokėjo 2015-04-15 (ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 20). Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 str. 4 d. įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad V. V. 2015 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini)r., (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje, degindama pernykštę sausą žolę, išdegino 48 m² ploto nenugrėbtos sausos žolės teritoriją. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)įsiteisėjusia nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi tai yra prejudiciniai faktai.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.

Įstatymų leidėjas nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

Ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, administraciniu nutarimu, foto nuotrauka - nustatyta, kad atsakovė 2015-03-19 žemės sklype, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), degino sausą sugrėbtą į krūvą žolę adresu (duomenys neskelbtini)r., (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje, ko pasėkoje ugnis išplito ir išdegė 48 m² žolinės dangos ploto (ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 29-31, 32, 33). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovės kaltais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovė neįrodė, kad nėra kalta dėl atsiradusios žalos.

Atsakovė savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., LR aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymo Nr. 269 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ 3 p. reikalavimus, tuo padarydama 579 EUR žalą gamtai. Žalos gamtai dydis apskaičiuotas vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 (2015-03-17 įsakymo Nr. D1-228 pakeitimas, nuo 2015-03-19) patvirtinta žalos skaičiavimo metodika (29.1 p.), įvertinant, kad neteisėti atsakovės veiksmai buvo padaryti upės apsauginėje juostoje (7.2 p.) bei taikant Statistikos departamento nustatytą žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientą 1,858 (10 p.), kas sudaro 579 EUR (b.l. 20-21). 2015-03-30 nutarime nurodyta, kad sklypo, kuriame buvo deginta sausa žolė, unikalus Nr. 6753-0002-0145 (ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 32). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos specialios šio sklypo naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (b.l. 29-30). Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jos kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas priteisti ieškovo prašomą žalos atlyginimą iš atsakovės. Teismas pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą. Teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovės kaltę ir neteisėtus veiksmus, t.y., sausos žolės deginimą, patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 13, ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 29-31, 32, 33), todėl atsakovės argumentas, kad ji pažeidimo tvarkant pievą nepadarė, atmestinas.

Atsakovė nurodo, kad jos atžvilgiu turi būti netaikoma civilinė atsakomybė arba ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kadangi žolė užsidegė netyčia. Be to, žala turi būti sumažinta 3 kartus (pagal kriterijų dėl apsauginės juostos), kadangi nebuvo pažymėta, kur yra upės apsauginė juosta. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad priteistos žalos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pažymėta upės apsauginė juosta. Teismas pabrėžia, kad ieškovui teisės aktai nenustato pareigos privačioje nuosavybėje žymėti upės apsauginės juostos ribas. Atsakovė, degindama sugrėbtą į krūvas sausą žolę, Mūšos upės pakrantės apsaugos juostoje, uždegė sausą pernykštę nešienautą žolę, dėl ko išdegė žolinė augmenija 48 m² plote. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais atsakovės tyčiniais veiksmais (nors tiesiogiai ir nesiekė padaryti žalos) aplinkai buvo padaryta žala. Žala apskaičiuota vadovaujantis teisės aktuose numatytais konkrečiais dydžiais, teismas įvertino į skaičiuoklę įtrauktų dydžių pagrįstumą ir nenustatė pažeidimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo žalos dydį mažinti 3 kartais. Tai, kad atsakovė su sutuoktiniu užgesino ugnį, taip pat nesudaro teisinio pagrindo mažinti žalos dydį, netaikyti ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas nenustatė nei vieno pagrindo nurodyto CK 6.253 straipsnyje, dėl ko būtų galima atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės arba atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį arba netaikyti ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad atsakovei nebūtų kilusi civilinė deliktinė atsakomybė, jei tvarkant aplinką, t.y. grėbiant seną žolę į krūvas ir ją deginant, ugnis nebūtų išplitusi ir išdegę 48 m² žolinės dangos ploto.

Atsakovės argumentas, kad pareigūnas, surašęs protokolą, neišaiškino jai teisių ir pareigų, nesupažindino su protokolu, negavo protokolo, atmestini kaip nepagrįsti. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančio 2015-03-19 protokolo matyti, kad atsakovei buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, protokolą gavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nuoširdžiai gailėjosi, su tikrinimo rezultatu sutiko (ATPB Nr. (duomenys neskelbtini)l. 29-31).

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, o žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str., fiziniai asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Atsakovės padaryta žala gamtai įvertinta 579 EUR teisingai, vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-03-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimas, nuo 2015-03-19) patvirtinta žalos skaičiavimo metodika. Atsakovė padarytos žalos gamtai geranoriškai neatlygino, todėl 579 EUR žala priteistina iš atsakovės.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Iš atsakovės priteistinas 15 EUR žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str., 96 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 579 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, įstaigos kodas 190742529, naudai.

Priteisti iš atsakovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR (penkiolika eurų) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Sigita Kulbienė