- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-236-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00368-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00368-13 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1993 m. spalio 14 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, teistas:
1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – ant kelio, įžūliais veiksmais, t. y. tyčia suduodamas kumščiu 6-7 kartus D. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (66, 72 b. l.), kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiavo arklio traukiamu vežimu, vežimą vadeliojo T. R.. Kartu vežime važiavo D. G., E. K., R. K., O. P., S. Ž. ir M. V.. Nežino, ar tiksliai nurodė pavardes, nes tiksliai jų neprisimena. Ar daugiau, kas dar važiavo, neprisimena, nes tada buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), pamatė keliu Petrališkės link dviračiais važiuojančius Gediminą ir D. M.. Kiek prisimena, jie prie M. sustojo, nes Daiva pasakė, kad Deividas iš jos pavogė meškerę. Kadangi buvo išgėrę, todėl ,,karštai” sureagavo į tai, ką Daiva pasakė ir norėjo M. pamokyti, kad daugiau nevogtų. Kiek pamena, jie privažiavo prie M., iš vežimo iššoko jis, Ovidijus ir Saulius. Ar dar kas išlipo iš vežimo, neprisimena. Nieko nepaaiškinęs jis Deividui kelis kartus kumščiu sudavė į veidą. Deividui galėjo suduoti 6-7 kartus. Kiek tiksliai sudavė, neprisimena. Gedimino jis nemušė ir jo nestūmė, visai prie jo nelindo. Ką darė kiti vaikinai, nematė, nes viskas vyko labai greitai. Jis tik prisimena, kad po to, kai jis Deividui sudavė, iš lūpos Deividui pradėjo bėgti kraujas. Sudavęs smūgius Deividui, jis nuėjo prie vežimo ir išgirdo Daivą sakant, kad meškerę ji rado. Kur ir kada ji rado meškerę, nežino. Kai sužinojo, kad atsirado meškerė, jam pasidarė gėda, kad sumušė Deividą. Dviračio jis netrankė ir nežino, kuris tai darė. Po kelių dienų jis, Ovidijus ir Mindaugas nuvažiavo į M. namus ir Deivido, Gedimino bei jų mamos atsiprašė, su jais susitaikė. Papildomai parodė, kad labai gailisi, dėl to, kad sudavė Deividui, pasižada daugiau nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta pilnumoje.
Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val. jis su broliu Gediminu dviračiais iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini). Netoli Petrališkės privažiavo vežimas, kuriame sėdėjo gal 6 asmenys. Vežimas prie jų sustojo ir iš jo išlipo A. K., O. P., S. Ž. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie nieko nesakę pradėjo jį ir brolį mušti. O. P. brolį Gediminą pradėjo smaugti ir stūmė ant žemės. Vėliau O. P. ištraukė elektrinio piemens stulpelį ir pradėjo juo liesti broliui koją bei veidą. O. P. Gediminui dar sudavė į veidą. Jį mušė A. K., kuris jam kumščiu į veidą sudavė apie 6-7 kartus. Taip pat smūgius sudavė O. P. ir jaunuolis, kurio nepažįsta. Jį puolė ir S. Ž.. Viskas vyko staiga. Negali pasakyti, kiek ir kas jam sudavė smūgių. Vėliau jie nuo vaikinų pabėgo. Vaikinai dar daužė jų dviračius. Dėl įvykio jis su broliu kreipėsi į medikus. Konflikto jie neišprovokavo. Vaikinai puolė be priežasties, matėsi, kad jie apsvaigę nuo alkoholio. Papildomai D. M. parodė, kai buvo apklausiamas iš karto po įvykio, buvo dar susinervinęs, kad jį užsipuolė ir netiksliai viską nupasakojo, t. y. jis sakė, kad brolį G. M. taip pat mušė, tačiau brolio iš tiesų niekas nemušė, tiksliau jis nematė, kad brolį kas nors būtų mušęs ar lietęs su ,,elektriniu piemeniu“. Anksčiau sakydamas, kad brolį mušė, jis perpasakojo tik tai, ką brolis jam buvo papasakojęs. Vėliau su Gediminu pasikalbėjo ir brolis pasakė, kad niekas jo nemušė. Kodėl brolis pamelavo, jis nežino, gal kad buvo išsigandęs. Jį mušė A. K., kuris jam į veidą sudavė apie 6-7 kartus. O. P. jam taip pat sudavė. Kur tiksliai dabar jau nebeprisimena, tačiau sudavė gal vieną kartą. Dabar jau žino, kad tas jaunuolis, kurio nepažinojo, yra Mindaugas. Anksčiau sakė, kad Mindaugas taip pat sudavė, tačiau iš tikrųjų jis susimaišė taip sakydamas, nes Mindaugas jam nesudavė. Mindaugas tik bandė suduoti arba tik pasirodė, kad bandė suduoti. S. Ž. jam nesudavė. Visi keturi vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai matėsi iš jų akių ir judesių. Visi vaikinai jo atsiprašė, nei vienam iš jų jis nebeturi jokių pretenzijų, padaryta žala visiškai atlyginta. Turtinė žala nepadaryta, nes dviračiai nesugadinti, civilinio ieškinio nereikš. Be to, papildomai apklaustas D. M. parodė, jog nėra tikras, kad jam sudavė ir O. P.. Ovidijus stovėjo šalia, kai jam smūgius sudavė A. K., todėl pagalvojo, kad sudavė ir Ovidijus. Kiek tiksliai Aivaras jam sudavė smūgių į veidą, nežino, tačiau Aivaras jam galėjo suduoti apie 6-7 kartus (19-21 b. l.).
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. M. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val., buvo namuose, kai grįžo sūnūs D. ir G. M.. Jie paaiškino, kad grįždami namo sutiko daug jaunuolių, kurie be priežasties juos sumušė. Sakė, kad juos mušė A. K., O. P. ir dar keli, kurių pavardžių pasakyti negali. Vėliau sūnus išsivežė greitoji ir ji visų įvykio aplinkybių papasakoti negali. Papildomai D. M. parodė, kad kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas jos sūnus Deividas nežino, nes nematė. Apklausos metu papasakojo tai, ką jai papasakojo sūnus Deividas ir Gediminas. Nurodė, kad sūnus Gediminas nenukentėjo, medikai jį apžiūrėję jokių sužalojimų nenustatė. Dėl Gedimino ji niekam jokių pretenzijų neturi. Deividui nustatyti veido sumušimai, tačiau ji jokių pretenzijų neturi, nes jų atsiprašė Ovidijus ir dar du vaikinai, kurių vardų neprisimena. Dviračiai sulaužyti nebuvo, turtinė žala nei jai, nei sūnums nepadaryta. Vaikinams, sumušusiems Deividą, atleido ir jie susitaikė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (15, 17 b. l.).
O. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val. arklio traukiamu vežimu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vežime kartu su juo važiavo ir M. V., S. Ž., D. G.. Važiuojant į Paginskių kaimą sutiko priešais juos ateinančius Deividą ir G. M., R. K. ir E. K.. Daiva pradėjo sakyti, kad kažkuris tai iš M. pagrobė jai priklausančią meškerę, todėl jie visi nusprendė sustoti ir paklausti M., ar jie tikrai pagrobė meškeres. Iš vežimo išlipo jis, Mindaugas, Saulius ir Aivaras. Jis priėjo prie Gedimino ir paklausė, ar šis pagrobė meškerę. Gediminas pasakė, kad nevogė jokių meškerių, tada jis Gediminą ranka vieną kartą pastūmė į petį ir nuėjo prie Deivido. Kai priėjo prie Deivido, tai pamatė, kad su juo ginčijasi brolis, Mindaugas ir Saulius. Jis pamatė, kad Aivaras vieną kartą ranka sudavė Deividui į veidą. Jis pasakė broliui, kad baigtų muštis. Tuomet brolis nebemušė Deivido, o toliau su juo ginčijosi dėl pavogtos meškerės. Jis nuėjo prie vežimo Daivos paklausti, ar tikrai Deividas pavogė meškerę. Brolis, Saulius ir Mindaugas pasiliko stovėti prie Deivido. Ar kas nors Deividui dar sudavė smūgius, nematė, nes kalbėjosi su Daiva. Jis smūgių Deividui nesudavė. Daiva pradėjo aiškintis su Tomu ir paaiškėjo, kad meškerės nepavogtos. Paaiškėjus, kad M. nekalti, jų atsiprašė ir nuvažiavo. Kitą dieną jis, Aivaras ir Mindaugas nuvažiavo į M. namus ir dar kartą jų atsiprašė. Deividas ir jo mama atleido ir jie susitaikė (40 b. l.).
Liudytojas G. M. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau šį mėnesį, kai jis kartu su broliu D. M. iš namų dviračiais važiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ant kelio, tikslios vietos nurodyti negali, pro juos arklio traukiamu vežimu pravažiavo iš matymo pažįstami asmenys: Ovidijus ir Aivaras, kitų asmenų nepažįsta, t. y. kiek pamena, vežime buvo dar du jauni vaikinai. Išlipę iš vežimo vaikinai pradėjo mušti brolį. Kuris iš vaikinų mušė brolį, nurodyti negali. Kažkuris iš vaikinų jam iš nugaros pusės sugriebė už kaklo, tačiau nesmaugė, skausmo jis nejautė. Į veidą ar į kitas kūno vietas niekas nesudavė, niekas jo nelietė ,,elektriniu“ piemeniu. Kažkuris iš vaikinų jį tik vieną kartą pastūmė. Jis pasitraukė atbulas ir užkliuvęs už elektrinio ,,piemens“ nugriuvo, atsikėlęs nubėgo į netoli esantį miškelį. Kas vyko toliau, nematė. Vėliau išėjęs į pievą pamatė, kad jam mojuoja brolis Deividas, todėl nubėgo pas brolį. Pamatė, kad Deividui praskelta lūpa. Abu su Deividu nuvažiavo į parduotuvę, nupirko maisto ir grįžo namo. Dėl ko jį su broliu užpuolė, nežino, nes vaikinai jiems nieko nepaaiškino. Šio įvykio metu jis nenukentėjo, jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Fizinio skausmo nejautė, niekam jokių pretenzijų neturi. Dviratis nebuvo sugadintas (23 b. l.).
Liudytoja R. K. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, apie 18 val. ji kartu su E. K. ėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jos susiskambino su A. K., kad šis atvažiuotų jų pasiimti. Netrukus Aivaras prie jų privažiavo arklio traukiamu vežimu. Kartu su juo važiavo M. V., O. P., D. G. ir Tomas, kurio pavardės nežino. Dar atrodo, kad vežime buvo S. Ž.. Dar prieš tai, kai atvažiavo Aivaras, prie jų priėjo Deividas ir G. M.. Jie priėjo, nes dviračiais važiavo į tą pačią pusę, kaip ir jos. Privažiavus prie jų Aivarui, ji išgirdo, kad važiavę vežimu asmenys kalbasi apie kažkokias meškeres. Netrukus iš vežimo iššoko Aivaras ir priėjo prie D. M.. Jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais ir tarpusavyje susistumdė. Ką jie vienas kitam sakė, ji neprisimena. Kuris pirmas iš vaikinų pradėjo stumdytis, neatkreipė dėmesio. Ji girdėjo, kad ginčijasi Aivaras su Deividu. Kas vyko toliau ji nematė, nes paėjo toliau ir kalbėjo telefonu. Pakalbėjusi telefonu apie 10 min. telefonu, grįžo prie vežimo ir pamatė, kad Deividas, Ovidijus, Aivaras, Saulius ir Mindaugas stovi bendrame rate. Matė, kad vaikinai Deividui spaudė ranką ir jo atsiprašinėjo, kad be reikalo taip netikėtai susipyko. Suprato, kad vaikinai susitaikė. Gedimino nematė, nežino, kur jis buvo. Prie vaikinų artyn ji nėjo, todėl nematė, ar Deividas buvo sužalotas, ar ne. Nematė, kad Deividui ar Gediminui būtų kas nors sudavęs smūgius ar juos mušęs. Taip pat nematė, kad kas nors laužytų, trankytų Deivido ir Gedimino dviračius. Vėliau pamatė, kad Gediminas parėjo nuo pievos pusės ir jie abu – Gediminas ir Deividas – dviračiais nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. Ji su kartu su kitais asmenimis vežimu taip pat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) (25 b. l.).
Liudytoja E. K. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, apie 18 val. ji kartu su R. K. ėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jas prisivijo Deividas ir G. M.. Priešais jas nuo Petrališkės pusės atvažiavo D. G., T. R., O. P., A. K., M. V. ir Saulius, kokia jo pavardė, neprisimena. Jie atvažiavo arklio traukiamu vežimu, iš pradžių pravažiavo pro juos ir kelis metrus nuvažiavo tiesiai. Netrukus apsisuko ir privažiavo prie jų. Aivaras išlipo iš vežimo ir priėjo prie Deivido. Aivaras buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis pradėjo kabinėtis prie Deivido ir abu tarpusavyje apsistumdė. Ką Aivaras ir Deividas vienas kitam sakė, nesiklausė, todėl negali pasakyti. Nesuprato, kodėl vaikinai susipyko. Nenorėdama veltis į konfliktą, ji nuėjo nuo jų toliau. Kartu su ja nuėjo ir Reda. Kas vyko toliau, ji su Reda nesigilino. Viskas truko trumpai. Išgirdo, kad ją ir Redą kažkas pašaukė, kad važiuotų namo, todėl abi grįžo prie vežimo. Matė, kad Aivaras su Deividu spaudžia rankomis, kiek pamena, Aivaras atsiprašinėjo Deivido. Jai pasirodė, kad vaikinai susitaikė. Kur tuo metu buvo Gediminas, nežino, nes jo nematė. Nematė, kad Deividas būtų buvęs sužalotas. Taip pat nematė, kad Deividui ar Gediminui kas nors būtų sudavęs smūgius. Kai su Reda grįžo prie vežimo, iš karto visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). D. ir G. M. išvažiavo atskirai, nes jie buvo su dviračiais (26 b. l.).
Liudytojas S. Ž. parodė, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau buvo šių metų rugpjūčio mėn., apie 18 val., jis arklio traukiamu vežimu važiavo iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės į (duomenys neskelbtini). Su juo kartu važiavo A. K., O. P., M. V., Tomas ir iš matymo pažįstama moteriškė, kurios vardo ir pavardės nežino. Visi buvo išgėrę alkoholio, jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Važiuodami pamatė ateinančius D. M. ir jo brolį, kurio vardo nežino. Ar jie buvo su dviračiais, neprisimena. Neprisimena, kad su M. būtų buvusios E. K. ar R. K.. Kiek pamena, jie privažiavo prie Deivido ir jo brolio, tačiau dėl ko prie jų privažiavo, neprisimena. Buvo kažkokia kalba apie pavogtas meškeres. Kiek pamena, Ovidijus, privažiavus prie Deivido ir šio brolio, paprašė sustoti. Jam atrodo, kad sustojus pirmas iš vežimo išlipo ir prie Deivido priėjo Ovidijus, tačiau galbūt ir Aivaras. Kiek pamena, Deividas susistumdė su Ovidijumi, tačiau jis tada buvo girtas ir nelabai prisimena, ar tikrai susistumdė su Ovidijumi, o ne su Aivaru. Kiek pamena, tai abu vaikinai, tiek Aivaras, tiek Ovidijus buvo priėję prie Deivido. Kiek pamena, tai ir M. V. buvo išlipęs iš vežimo, tačiau jis stovėjo šiek tiek toliau nuo Deivido. Nematė, kad M. D. būtų sudavęs smūgius. Dar sėdėdamas vežime pamatė, kad Ovidijus vieną kartą Deividui ranka sudavė per veidą. Matė, kad ir Aivaras ranka sudavė smūgius Deividui. Kiek kartų ir į kurias vietas Aivaras sudavė Deividui, jis neprisimena. Ar Ovidijus dar kartą sudavė Deividui, taip pat neprisimena. Kad būtų kas nors mušęs Deivido brolį, nematė. Matė tik, kad Deivido brolis bėga laukų link ir užkliuvęs už ,,elektrinio“ piemens nugriuvo. Kodėl jis bėgo, nežino, nes Deivido brolio niekas nesivijo. Paskui jis pamatė, kad vaikinai jau šnekasi draugiškai. Nei Deividui, nei šio broliui jis jokių smūgių nesudavė. Kai vaikinai paspaudė vienas kitam rankas, jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kur nuėjo Deividas, nežino. Kiek prisimena, tai su jais vežime į (duomenys neskelbtini) važiavo Reda ir Ernesta. Kada jos atsisėdo į vežimą, neprisimena. Papildomai S. Ž. parodė, kad įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nelabai prisimena visų įvykio aplinkybių, nors apklausoje sakė, kad besėdėdamas vežime matė, kaip O. D. vieną kartą ranka sudavė per veidą, tačiau dėl to nėra tikras. Gal jam tik pasirodė, nes jei gerai prisimena, tai Ovidijus stovėjo šalia Deivido, bet ar jam tikrai sudavė negali tvirtinti, nes neprisimena, o be to, dėl girtumo galėjo ir ne taip suprasti. Kad Aivaras sudavė smūgius Deividui jis gali tvirtinti, nes tai tikrai prisimena. Kiek kartų ir kur Aivaras sudavė Deividui, neprisimena (27-28 b. l.).
Liudytojas M. V. parodė, kad dienos nebeprisimena, tačiau buvo šių metų rugpjūčio mėn., vakaras, kai jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės namo. Buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Važiavo arklio traukiamu vežimu, su juo kartu važiavo Tomas, kuris vadeliojo arklį, Daiva, O. P., A. K. ir S. Ž.. Važiuodami sutiko link jų, kiek prisimena, dviračiu važiuojantį Deividą ir mažametį berniuką. Kas tas berniukas, nežinojo. Kiek prisimena, taip pat link jų ėjo E. K. ir R. K.. Daiva, pamačiusi Deividą, Ovidijui pasakė, kad Deividas paėmė jos meškeres. Privažiavus prie Deivido ir šio brolio, iš vežimo išlipo jis, Ovidijus, Aivaras ir Saulius, priėjo prie Deivido aiškintis, ar jis tikrai paėmė Daivos meškeres. Aivaras nieko nepasakęs pastūmė Deividą ir jam rankomis sudavė kelis smūgius. Kur tiksliai ir kiek smūgių sudavė, neprisimena. Nematė, kad Ovidijus būtų sudavęs Deividui. Nei jis, nei S. D. smūgių nesudavė, jie tik žiūrėjo. Nematė, kad kas nors būtų stūmęs ar sudavęs smūgius berniukui, buvusiam kartu su Deividui. Jis tikrai to berniuko nemušė ir jo nelietė. Berniukas, pamatęs konfliktą, iš karto pabėgo. Po to Ovidijus pradėjo raminti Aivarą. Daiva pradėjo sakyti, kad galbūt ne Deividas paėmė, gal tos meškerės yra kur nors padėtos. Tuomet jie visi Deivido atsiprašė ir su juo susitaikė bei išsiskirstė (29 b. l.).
Liudytojas T. R. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos ir valandos neprisimena, jis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo arklio traukiamu vežimu. Kiek prisimena, kartu važiavo jo sugyventinė D. G., Ovidijus, Saulius, Aivaras ir Mindaugas. Vaikinų pavardžių jis nežino. Kaip viskas tiksliai buvo neprisimena, tačiau kiek prisimena, važiuodami jie sutiko du brolius M. Kiek prisimena, iš vežimo išlipo Aivaras ir Ovidijus. Dėl ko jie išlipo, jis nežino. Neprisimena, kad būtų kalbėję apie meškeres. Jis pavažiavo šiek tiek toliau, todėl nematė, ką darė ar apie ką kalbėjo su M. Netrukus į arklinį vežimą įlipo Ovidijus ir Aivaras. Apie tai, ką su M. veikė Ovidijus ir Aivaras, jis neklausinėjo. Nelabai prisimena, kas tą dieną vyko, nes buvo girtas (30 b. l.).
Liudytoja D. G. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, tačiau buvo mėnesio pabaiga, ji kartu su savo sugyventiniu važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo vežime, traukiamame arklio. Tą dieną ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nes su Tomu nuo pat ryto gėrė alkoholinius gėrimus. Su jais dar važiavo A. K., O. P., Mindaugas ir Saulius. Vaikinai taip pat buvo girti. Nebeprisimena, kaip viskas buvo, tačiau kiek pamena, tai važiuodami keliu pamatė einančius brolius M., jų vardų nežino. Prieš tai jie buvo šnekėję, kad galbūt M. pagrobė jos meškeres. Vaikinai, kaip ji suprato, nusprendė su M. išsiaiškinti dėl meškerių vagystės. Ji to daryti neprašė, į tai nesikišo ir nematė, kas vyko, tik girdėjo triukšmą. Kas išlipo iš vežimo, ji neprisimena dėl girtumo. Žino tik, kad ji ir Tomas liko vežime bei pavažiavo nuo jų šiek tiek toliau. Vėliau vaikinai juos pasivijo ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su vaikinais apie tai, kas įvyko ji nekalbėjo, todėl neturi ką daugiau paaiškinti (31 b. l.).
Iš 2013 m rugpjūčio 20 d. d. protokolo-pareiškimo (1 b. l.) matyti, kad D. M. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, prašydama įstatymų nustatyta tvarka surasti ir nubausti kaltus asmenis, kurie 2013 m. rugpjūčio 20 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) ribose, sumušė jos nepilnamečius sūnus D. M., gimusį 1996 m. liepos 10 d., ir G. M., gimusį 2001 m. kovo 8 d.
2013 m. rugpjūčio 20 d. apžiūros protokole (6-7 b. l.) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) ribose esančio kelio apžiūra. Ant grindinio dėmių panašių į kraują nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 1368/13(04) (10 b. l.) nurodyta, kad D. M. padarytas sužalojimas: viršutinės lūpos žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veido sritį. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
2013 m. spalio 29 d. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (14 b. l.) patvirtina, kad A. K. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 37,47 Lt žalą už D. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2013 m. spalio 30 d. nutarimu (51-56 b. l.) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas O. P. atžvilgiu, nesurikus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje (ant kelio) įžūliais veiksmais, t. y. tyčia suduodamas kumščiu 6-7 kartus D. M. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos žaizdą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo nusikalstama veika teisingai yra kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai (66, 72 b. l.), atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nusikaltimu padarytą turtinę žalą (12, 14 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (85 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat į tai, kad jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (83-84 b. l.), šiuo metu yra teistas už vėliau padarytą nusikaltimą, teistumas neišnykęs (76-77 b. l.), baustas asministracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (80-81 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorė siūlo už šį nusikaltimą skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, A. K. skirtinas prokurorės kaltinamajam siūlomas bausmės dydis, didesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu. Kadangi nusikalstama veika, už kurią šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė, padaryta prieš priiimant 2013 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (78-79 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytini laikino sulaikymo laikotarpiai pagal abu teismo baudžiamuosius įsakymus – laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. (60-61, 67 b. l.) bei laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., santykiu 1:2, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomoji priemonė kaltinamajam A. K., paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2013 m. spalio 28 d. nutarimu (73-74 b. l.), paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę A. K. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.