Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) universiteto 2-ame kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2016-08-26 apie 17.25 val. Kaune, Savanorių pr., ties namu Nr. 379, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, važiuodamas atbulas nedavė kelio pėsčiajam B. A. R., automobilio galine dalimi jį partrenkė ir sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

G. P. teisme kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Teismui paaiškino, jog 2016-08-26 17.25 val. grįžęs iš Kalniečių turgelio, atsisėdo į automobilį „Mercedes Benz“, jį užsivedė, pažiūrėjo į šoninius veidrodėlius, įjungė galinę pavarą ir pradėjo važiuoti. Staiga išgirdo trenksmą, iš karto sustojo ir nuėjo pažiūrėta, kas atsitiko. Priėjęs prie automobilio galinės dalies pamatė nukritusį B. R., kuriam iš karto stengėsi suteikti pirmąją pagalbą. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jis kalbėjo su juo, paprašė šeimos nario telefono. Jis paskambino nukentėjusiojo žmonai, pranešė apie nelaimę. Atvykusi greitojo medicinos pagalba, nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Įvykio dieną jis buvo nepakankamai apdairus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to labai gailisi, ateityje bus atsargesnis. Po įvykio jis bendravo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, atlygino žalą, nukentėjusysis jam atleido, todėl norėtų, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Nukentėjusysis B. A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis išėjo iš Kalniečių turgelio, norėjo nueiti dar iki Maximos parduotuvės. Žengė kelis žingsnius ir pajuto smūgį, pamena, kaip pakilo į orą ir trenkėsi veidu į žemę, trumpama prarado sąmonę. Vėliau pajuto, kad jį kažkas judina, atmerkė akis, išgirdo, kad jį kalbina. Iš jo veido, nosies bėgo kraujas, matė, kad prie jo buvęs vaikinas labai išsigandęs. Po nelaimės vaikinas jį lankė ligoninėje, domėjosi jo būkle, atsiprašė, atlygino žalą. Jis atleidžia kaltininkui ir nori kad byla būtų nutraukta.

Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo pranešta, kad 2016-08-26 apie 17.25 val. Kaune, Savanorių pr., ties namu Nr. 379 automobilių stovėjimo aikštelėje pajudėjęs iš vietos automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. P., kliudė ir sužalojo pro galinę dalį ėjusį pėsčiąjį B. A. R., kuris GMP automobiliu nuvežtas į Kauno klinikas (b.l.1).

Kauno apskrities VPK PR 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2016-08-26 dirbant r/š „441“ kartu su vyr. patruliu J. J., apie 17.30 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 379 esančioje stovėjimo aikštelėje partrenktas žmogus. Nuvykus minėtu adresu, matė, kad yra atvykusi GMP, kuri apžiūrėjo nukentėjusįjį, kuriam iš nosies bėgo kraujas. Vairuotojas G. P. paaiškino, kad važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepastebėjo iš galo einančio B. R. ir partrenkė jį su galine mašinos dalimi. B. R. GMP brigada išvežė į Kauno klinikas dėl galimo nosies lūžio (b.l.7).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-08-26 apie 17.25 val., Kaune, Savanorių pr., ties namu Nr. 379. Pridėtos įvykio vietos nuotraukos (b.l.9-17).

Alkotesterio duomenimis G. P. nustatytas 0,00 proc. neblaivumo laipsnis (b.l.20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2533/16 (02) nurodyta, kad muštinė žaizda su nosies kaulų lūžimu B. R. susidarė nosies sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi ir galėjo gautis jam krentant po susidūrimo su automobiliu. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.41).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktų reikalavimus, nes vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, važiuodamas atbulas nedavė kelio pėsčiajam B. A. R., todėl automobilio galine dalimi jį partrenkė ir sužalojo. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų B. A. R. buvo padarytas sužalojimas, atitinkantis nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisme jis nurodė, jog įvykio dieną jis išsisukinėjo iš aikštelės, važiavo atbuline eiga, kai staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs pamatė nukritusį nukentėjusįjį, kariam bėgo kraujas. Supranta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, nes važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai yra saugu ir nepraleido pro galinę automobilio dalį ėjusio nukentėjusiojo. Kaltinamojo parodymai neprieštarauja teisme apklausto nukentėjusiojo parodymams, tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, eismo įvykio schemoje užfiksuotiems duomenims. Todėl konstatuotina, kad G. P. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. P. atsiprašė nukentėjusiojo B. A. R., nukentėjusysis jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė (b.l.72).

Motyvuojamoji dalis

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis G. P. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, gera valia atlygino jam padarytą žalą, nuketėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamasis ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.51), baustas administracine tvarka, tačiau jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus (vairavo automobilį, nepaženklintą skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“), paskirtą baudą sumokėjo (b.l.51-52). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju B. A. R., o baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartis byloje 2K-329/2013).

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis G. P. automobilį vairavo blaivus, jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra itin šiurkštūs, sukeltos pasekmės nesunkios, jis yra jauno amžiaus, studijuoja universitete, teismo posėdžio metu pažadėjo ateityje vairuoti atsargiau, todėl teismas neskiria jam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 str.).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Kauno apylinkės teisme 2016-11-23 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12635, kurioje nurodyta, kad Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę pagalbą G. P., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 34,74 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.67).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju B. A. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. P., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.