Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-201-951/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-29
Bylos Nr.
1-201-951/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46999-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
M. D.
Nukentėjusysis
I. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-201-951/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46999-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant V. A.,dalyvaujant prokurorei A. J.,kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui E. J.,nukentėjusiajai I. M.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-12-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 4 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2015-01-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2015-03-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės 2014-12-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015-01-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 7 mėn. laisvės apribojimo bausmė; 3) 2017-02-27 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme; 4) 2018-01-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnį galutine 20 parų arešto bausme; 5) 2018-03-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 60 parų arešto bausme; 6) 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei I. M., o būtent: 2020-11-28 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė ranka nukentėjusiajai I. M. už plaukų ir nutempė ją ant žemės, po ko, jai gulint ant grindų, įspyrė du kartus į nugaros sritį bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą bei kitas kūno vietas, pasiėmęs metalinį plaktuką sudavė jai vieną kartą į kairę ausį, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio ir dešinio peties sąnario srityse.

Kaltinamasis M. D. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną atėjo pas kaimynus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) bute, atsigerti kavos. Sakė, kad persirengs ir nueis pas I. M.. Dėl to labai atsiprašo, kad pažeidė kardomąją priemonę. Atėjo jų bendras draugas, kuris atsinešė 1 litrą degtinės ir alaus. Išgėrė tą degtinę ir alų, o tada atėjo to draugo draugai ir jį išsivedė. Liko dviese su I.. Jiems dar trūko, todėl nuėjo ir nupirko dar du butelius degtinės ir butelį šampano. Išgėrė vieną butelį degtinės. Sakė, kad eis miegoti, nes jam jau buvo gerai, o I. prasidarė šampano butelį. Jis nusirengė drabužius ir nuėjo miegoti. Nežino, ką ji toliau darė, negali pasakyti, ar ji buvo išėjusi, ar kažkas buvo atėjęs. Po to atėjo pareigūnai ir jį pažadino. Pasakė, kad važiuoja, o jis dar paklausė, kas kur ir kaip, bet jie pasakė, kad važiuoja ir viskas. Dar leido jam apsirengti. Jis apsirengė ir jį išvežė į policijos komisariatą, nes sumušė I.. I. nesumušė, neįsivaizduoja, ar ji galėjo būti kažkur išėjusi, ar kas nors galėjo ateiti. Jei jam kaip vyrui, jau buvo gerai, o ji dar šampano butelį prasidarė. Policijos pareigūnams į alkotesterį įpūtė beveik tris promiles. Jis nieko neprisimena. Negali būti, kad įvykdė kažkokią nusikalstamą veiką nukentėjusios atžvilgiu. Jis buvo girtas, nukrito miegoti į lovą. Girtumas jam netrukdo prisiminti įvykio aplinkybių. Nieko nežiūrėjo, nestebėjo, ar yra sužalojimų ant I. M. veido, kitų kūno vietų, nes paprasčiausiai baliavojo ir viskas. I. M. vilkėjo kažkokį megztuką, timpas. Nematė, kad ji būtų buvusi sužalota. Matė I. M., kai atvyko policijos pareigūnai, bet sužalojimų ant jos veido, kitų kūno vietų nematė. Nieko nekalbėjo su I. M. prie policijos pareigūnų, kai jie atvyko, ji jam tik atnešė drabužius. Nežinojo, kad pareigūnai buvo atvykę su kamera. Jis su jais ginčijosi, kad niekur nevažiuos, kodėl jis turėjo kažkur važiuoti. Nesiklausė, ką I. M. pasakojo policijos pareigūnams. Negirdėjo, ką pasakojo nukentėjusioji. Ten vieno kambario butas. Visas pokalbis vyko viduje, kambaryje. Jam paprasčiausiai buvo neįdomu, ką jie ten šnekasi. Nematė, ar I. M. verkė, nes į ją net nežiūrėjo. Buvo išvartytos lėkštės, nes atėję draugai iš jo buto išsitempė V.. Kai tempė V., tai tos lėkštės ir susidaužė. Nežino, iš kur atsirado plaktukas. Tą pačią dieną virtuvėje kalė lentyną, nes, kai atėjo, jo paprašė, kad atlenktų, atlenkęs tą plaktuką numetė. Plaktuką numetė virtuvėje, daugiau nieko su juo nedarė. Pas juos yra tarakonų, tai aerozolis ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo padėtas pas juos ant baro. Tą flakonėlį tą pačią dieną parsinešė iš kaimynės, kad sunaikintų tarakonus savo namuose, ir padėjo ant baro. Aerozolio nepurškė. Nematė, bet, kol jis miegojo, gal ir galėjo jį purkšti kas nors kitas. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusioji skambino policijos pareigūnams. Pasakė, kad sumušė I., todėl policijos pareigūnai jį išsivežė, ir dėl to dabar yra sulaikytas. Byla po bylos, ir taip buvo nuteistas pusei metų, kam dar jam reikia kišti rankas. Ji kviečia ir kviečia pareigūnus. Jis prisiėmė kaltę tik už tą kartą, kai jai trenkė iš delno, nors nieko nepadarė, tiesiog jos neįleido į namus. Iš tų visų teistumų tris kartus yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Šį kartą gal ji pati kažkur buvo išėjusi, ar kažkas pas juos buvo atėjęs, neįsivaizduoja, kas ten namuose galėjo vykti, nes jis miegojo. Nuėjo miegoti be penkiolikos devynios, bet tiksliai nepasakys. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo tada, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. Jis pastoviai ateina pas kaimyną K. V.. Tuose namuose gyvena jis. Jei neįsileidžia jos į namus, tai ji skambina policijai, kad ją mušė. Ji neturi kur gyventi, yra registruota prie savivaldybės. Jis jai nuperka valgyti, nes ką ji uždirba, viską prageria. Jis prageria ne viską, nes nuperka valgyti, moka už internetą. Dirba nelegaliai, bet stengiasi, moka, kadangi tai jo ir jo žmonos butas. Bendru koridoriumi ėjo į tualetą, tai sutiko ir paprašė to aerozolio „(duomenys neskelbtini)“. Į I. jo nepurškė. Jei būtų purškęs, tai ji nieko nebūtų mačiusi akimis, nes tai tarakonų nuodai. Gal jai šampanas, burbuliukai taip suveikė, nežino, dėl ko ji sakė, kad jis purškė. Ji yra gulėjusi (duomenys neskelbtini) g. Pats jis yra sveikas. Jis išgeria savaitgaliais, bet eina į darbą, dirba. Kaip jis galėjo smurtauti, jei nesuprato, kaip ir kas vyksta. Jo atžvilgiu buvo nutrauktos dvi bylos, nes I. M. davė melagingus parodymus. Po vaizdo įrašo peržiūros paaiškino, kad jis įraše nemato savęs, gulinčio lovoje. Gal I. jį pažadino ir pasakė, kad atvažiuoja pareigūnai. Nemato savęs gulinčio, įraše jis su rūbais. Įvykio metu nemažai buvo išgėręs, ką tik atsikėlęs, tai taip greitai negalėjo susiorientuoti.

Nukentėjusioji I. M. teisme parodė, kad lapkričio 28 dieną jie šventė, o paskui vakare liko dviese su M., bet ji daugiau nelabai prisimena, nes buvo labai išgėrusi. M. D. irgi buvo neblaivus. Prisimena, kad kvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnus ji kviečia pakankamai dažnai. Jai pačiai tada gal kažkaip susišvietė, kad reikia juos iškviesti. Kokią savaitę pagalvojusi, prisiminė, kad ji pati griuvinėjo, gal jai pasirodė, kad jis ją pastūmė. Jai skaudėjo kairę ausį. Ji galvoja, kad pati krito į tą tarpą nuo lovos, dėl to ausį jai ir skaudėjo. Kai kitą dieną ji pasižiūrėjo, jai buvo tik mėlyna, bet ten, kad labai spengtų ar būtų skausmas, tai to nebuvo. Apie nugarą nieko pasakyti negali, jokių mėlynių nepastebėjo, nes kitą dieną pažiūrėjo ir ten nieko nebuvo. Supranta, kad ką tik pasirašė priesaikos tekstą ir yra įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Ji yra neteista. Tikrai ne viską prisimena, ką pasakojo policijos pareigūnams, kai jie buvo namuose, galėjo ir pridėti. Jei ji neprisimena, tai pareigūnams galėjo pasakoti ir kažką išsigalvojusi. Net dabar iš veido nepasakytų, ar tie pareigūnai buvo, nes nemažai pripūtė. Namuose turi ne vieną plaktuką. Kiek atsimena, tą dieną, ar ryte, ar vakare buvo prašiusi M. D. sutvarkyti spintelę. Jis tik buvo parėjęs persirengti, pasiimti rūbų tuo adresu, kur tuo metu ji buvo. Sakė, kad jam buvo taikyta kardomoji priemonė. Jis ne vieną kartą buvo parėjęs persirengti. Jai atrodo, kad tą vakarą plaktukas buvo koridoriuje ar virtuvėje. Įrankiai pas juos turi vietą - tai koridoriuje esanti maža spintelė. Plaktukas buvo tarp spintelės, tokio tarpelio. Nepasakys, kaip jis ten atsirado, nes ne viską atsimena. Gal ir pati ten jį padėjo. Tą vakarą buvo sudaužyti indai. Buvo atėjęs jo draugas ir dar du draugai iš penkto aukšto. Tie draugai buvo atėję, kad išsivestų tą kitą draugą, čia viskas buvo dienos metu. Vienas iš tų draugų buvo labai girtas, tai gal ir galėjo sudaužyti tuos indus. Ji dabar jo pavardės tikrai nežino. Dėl žalos atlyginimo už indų sudaužymą niekur nesikreipė. Kas iš to, gali kreiptis, bet vis tiek nieko iš to nebus. Ji negali pasakyti, tiksliai kelintą valandą atėjo M. D., nes net negali pasakyti, kelintą valandą kvietė policiją. Jie išgėrė baltos, o ji daugiau gėrė šampano. Paprašė, o jis nuėjo ir nupirko gėrimų, tą vieną butelį atsinešė draugas. Paskui M. D. nuėjo atsigulti, ta reiškia, kad jis būtų pasilikęs. Jis gulėjo lovoje. Jai atrodo, kad M. D. nebuvo atsikėlęs, kai atvyko policijos pareigūnai, bet tiksliai nepasakys. Tą flakonėlį ,,(duomenys neskelbtini)“ ji pati dieną purškė nuo tarakonų. Flakonėlį gavo iš kaimynės. Tą flakonėlį anksčiau M. D. buvo parsinešęs iš kaimynės, nes su ja labiau bendrauja. Jos rūbai nebuvo apipurkšti ,,(duomenys neskelbtini)“. Gal ir galėjo pasakoti, kad ją apipurškė, bet jos su ,,(duomenys neskelbtini)“ neapipurškė. Gal jai taip pasirodė, todėl ir paprašė pareigūnės pauostyti jos rūbus, pasižiūrėti. Gal ji pati M. išprovokavo. Jie dažnai pykdavosi. Dažniausiai pykdavosi žodžiais. Smurtinių veiksmų buvo ir anksčiau. Lapkričio 28 d. smurtinių veiksmų nebuvo, nes ji pati galėjo griuvinėti, tiek virtuvėje, tiek tarp tos lovos ir fotelio. Visas įvykio aplinkybes dabar prisimena gerai. Kai pasakojo aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tai ne visas jas prisiminė. Tada trukdė prisiminti alkoholis. Jei atvirai, kai ėjo pas tyrėją į apklausą, iš po vakar dienos dar nebuvo labai blaivi. Gal ir gali būti lapkričio 28 d., nepasakys, bet žino, kad kitą dieną buvo sekmadienis, o ji pirmadienį turėjo važiuoti pas tyrėją į Purienas. Pas ją sekmadienį dar buvo atėjusi draugė. Tą vakarą buvo susišukavusi panašiai kaip dabar. M. D. anksčiau nebuvo nuteistas, buvo nuteistas tik dabar, prieš tris savaites jis gavo pusę metų. Ten smurtas buvo rugpjūčio 15 d. Negali pasakyti, nuo kada M. D. buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo jos. Ji su juo kartu negyveno, jis tik ateidavo pas kaimyną arba į namus rūbų. Jai atrodo, kad jis ją buvo sumušęs spalio 15 d. Ji negali pasakyti, bet jis nuo ryto iki vakaro negyvena. Lapkričio 28 d. jis buvo, kai tas draugas buvo atėjęs. Jis atėjo dieną, o paskui, kai atėjo tas jo draugas, tai jis buvo iki vakaro. Tas draugas atėjo dienos metu. Kai tas draugas atėjo, M. D. buvo. Kai kvietė policiją, to draugo nebuvo. Jau sakė, iš kur atsirado sužalojimai ant ausies, o ant nugaros, tai net negalvojo, kad ten yra sužalojimai, kol jų nepastebėjo daktarė. Net kai klausė tyrėja, sakė, kad tikrai nėra. Tikrai nepasakys, iš kur atsirado sužalojimai ant nugaros, o dėl ausies, tai ji pati kambaryje galėjo griuvinėti. Ekspertė jos neklausė, ji tik klausė, ar jai neskauda, nesisuka galva. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė po kelių dienų, o ne pirmadienį, kai po įvykio buvo apklausta pas tyrėją. Reikia tikėti dabar duodamais parodymais. Ji kaltinamojo nebijo, jei ji jo bijotų, tai nebūtų su juo gyvenusi 4 metus. Ji parodymų nekeičia. Ji viską atsimena, ką kalbėjo Purienose. Supranta, kad visais atvejais, kai buvo apklausta, buvo įspėta dėl atsakomybės. Teismas turi vadovautis jos dabartiniais parodymais. Neatsimena, kad specialistei nurodė, jog ją pervertė, ji taip sakyti negalėjo. Supranta, kad pasakoja skirtingai. Suvokia, kokios gali būti pasekmės, dėl to, kad vis kviečia ir kviečia policiją, nes tai jau jai aiškino viena tyrėja. Kas tik truputį ir ji iš karto kviečia policiją. Kartais iškviečia ir pati nustemba, kam ji taip padarė. Kitą kartą atvažiuoja pareigūnai ir nusistebi, kam ji čia juos kvietė. Jeigu ji gyvena su kaltinamuoju, tai reiškia, tokia situacija ją tenkina. Tą dieną iš M. D. smurto nepatyrė. Tikrai neatsimena, kad 2018 m. kovo mėnesį M. D. buvo nuteistas dėl smurto panaudojimo prieš ją. Nors pas daktarus ir nesikreipė, atminties problemos gali būti susijusios su tuo, kad buvo iškritusi iš ketvirto aukšto. Ji piktnaudžiauja alkoholiu, kai savaitę būna išvažiavusi, tada negeria, o kai grįžta, geria. Tam, kad kvietė policijos pareigūnus, įtakos labai turėjo alkoholis. Negertų ir nekviestų. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą, parodė, kad ji nebeturi žodžių. Atvykusiems policijos pareigūnams ir tyrėjai, kai pas ją buvo apklausta lapkričio 30 d., pasakojo teisybę. Teismas turi vadovautis jos šiandien duotais parodymais teisme. Jei įrašyta, kad sakė, jog ją spardė, tai, vadinasi, kažką tokio sakė. Šiandien atvykusi pasakoja teisybę, o policijos pareigūnams pasakojo netiesą. Kai kalbėjo su policijos pareigūnais, galėjo pridėti. Jei viską atsimintų taip gerai, tai galėtų papasakoti, ką pridėjo, bet daugiau vėl prisikalbės. Iš įrašo dabar girdėjo, jog M. sakė, kad nepadės jam nieko, bet šiai dienai tikrai negali pasakyti, ką ji tuo norėjo tada pasakyti. Dažniausiai būna, kai pergeria, alkoholis bėga, ir be muštynių jai taip būna, todėl ir verkė, kai atvyko policijos pareigūnai. Dabar tikrai nepasakys, ką reiškia tas sakinys, be reikalo neskambintų, nes dabar, būdama blaivi, mąsto visai kitaip, o išgėrusi dar ne tiek gali prišnekėti. Šita gyvenamoji patalpa priklauso M. D.. Butas priklauso jam ir jo dabartinei žmonai, nes jis neišsiskyrė. Ji savo turto neturi, kartu gyvena 4 metus. Šiai dienai iš kaltinamojo spaudimo nejaučia, joks spaudimas jai nedaromas. Šneka savo valia. Pas tyrėją buvo apklausta tik tą vieną dieną, o daugiau nei karto nebuvo apklausta. Po liudytojo apklausos priede pasirašiau pati. Pati pasirašiau: ,,iš mano žodžių surašyta teisingai, I. M.“, neatsimenu, ant kiek dokumentų rašiausi. Čia yra mano parašas po teisėmis ir pareigomis, bet aš pati jų neskaičiau, todėl, kad aš be akinių nematau, o jų nebuvau pasiėmusi ir man viską skaitė tyrėja. Kas čia surašyta pilnumoje tikrai neskaitė, bet buvo pasakyta trumpiau. Ji pati griuvinėjo. Kai ji atėjo pas tyrėją, tikrai buvo neblaivi, bet ne girta. Dėl šito įvykio jai pasakė važiuoti medicininei apžiūrai. Jai išaiškintą teisę prieš artimą žmogų, šiuo atveju kaltinamąjį, neduoti parodymų, ji suprato netinkamai. Lapkričio 30 d. jos, kaip liudytojos, apklausos protokolo sakinį: ,,sutinku duoti parodymus savo sugyventinio M. D. atžvilgiu“, gali paaiškinti taip, kad jos to klausta nebuvo. Kai jos pradėjo klausinėti, tikrai nebuvo paklausta, ar sutinka ar nesutinku. Ji tikrai pasakė tyrėjai, kad be akinių nemato, nes jų nepasiėmė. Tyrėja tikrai jai skaitė, o paskui, kai atspausdino, parodė, kur pasirašyti. Ji negirdėjo to sakinio, kad sutinka duoti parodymus prieš savo sugyventinį.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas ją kviečia liudytoja. Jiems atvykus, buto durys buvo atvirtos. Vos tik įėję, matė sudaužytas lėkštes, buvo nemažai šukių, plaktukas, aerozolis, ant fotelio sėdėjo I. M. ir M. D.. Abu akivaizdžiai buvo neblaivūs. Po to moteris pradėjo pasakoti, kas nutiko tą vakarą. Paaiškėjo, kad vyras prieš ją smurtavo, naudojo fizinę jėgą, mušė rankomis, kojomis, tampė už plaukų. Vyrui uždėjo antrankius, nes jis galėjo būti neprognozuojamas, kadangi jam buvo nustatytas girtumas virš trijų promilių. Moteriai taip pat buvo nustatytas stiprus neblaivumo laipsnis. Kai jiems moteris papasakojo visas aplinkybes, kaip kas įvyko, jie vyrą nusivedė į tarnybinį automobilį. Po to atvažiavo kitas ekipažas jo pasiimti ir pervežti į Šiaulių laikino sulaikymo patalpas. Tada grįžo atgal į jos butą padaryti nuotraukas. Tuomet moteris paaiškino, kodėl ant grindų mėtėsi plaktukas ir aerozolis. Ji teigė, kad vyras į ją metė plaktuką, bet ji nebuvo tikra, ar į ją pataikė, dėl to šito jie neminėjo. Tada dar sakė, jog į ją purškė aerozolį ,,(duomenys neskelbtini)“. Sakė, kad purškė iš dviejų flakonėlių, bet antro nerado. Ji pati, paėmusi savo marškinėlius, juos uostė ir pasakė, jog ant jų yra to aerozolio kvapas. Dar parodė savo ausį. Visa ausis buvo mėlyna, patinusi, taip pat skundėsi nugaros skausmais ir sakė, jog jai bent du kartus spyrė iš kojos. Vyriškis nieko negalėjo papasakoti, nes nesiorientavo aplinkoje dėl savo girtumo. Kol jis sėdėjo, sakė, kad kambaryje yra dar vienas asmuo, pasakė jo vardą ir kažką rodė į lovą, bet lovoje tikrai nieko nebuvo. Jis nieko negalėjo paaiškinti. Būtent kaltinamasis sėdėjo įvykio vietoje. Ten lovoje nebuvo miegančių žmonių, kuriuos reikėtų žadinti. Jie abu tiesiog sėdėjo. Moteris sakė, kad jį laiko, jog jis niekur neišeitų iš kambario. Sakė, kad kaltinamasis pradėjo daužyti, mėtyti lėkštes. Tiksliai negali atsakyti, ar lėkštes šiaip mėtė, ar jas metė į nukentėjusiąją. Prieš tai sakė, kad jie šventė kažkokio žmogaus grįžtuves iš užsienio, o kas tas žmogus, jie nežino. Nesakė, kad būtent šitie žmonės būtų daužę lėkštes. Jai nukentėjusioji sakė, kad daužė M. D.. Tarp lovos ir fotelio buvo tarpas, ji sakė, kad jis už plaukų ją nutempė į tą vietą ir ją ten daužė. Būtent su rankomis daužė ausį. Kiek suprato iš nukentėjusios, tai ji pati negalėjo paaiškinti, ar tuo plaktuku į ją pataikė, nes neatsiminė. Tos visos aplinkybės buvo išsakytos kaltinamajam girdint, kadangi jam būnant kambaryje, ji tai pasakojo prie jo ir prie jų. Negali atsakyti, ką jis sakė, nes jo žodžiai buvo nerišlūs. Kai jie parėjo atgal, nukentėjusioji galbūt pridėjo tik tai, jog į ją buvo mestas plaktukas bei ji buvo apipurkšta, nes pirmiau šito sakiusi nebuvo. Jos rūbų neuostė, o į kambarį atėjusi kvapo neužuodė, bet durys buvo atviros, todėl galėjo būti prasivėdinę. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda ausį ir nugarą, bet ji jai nerodė, kaip po rūbais atrodė jos nugara. Paklausus, kiek kartų jai spyrė į nugarą, ji atsakė, jog du kartus. Nukentėjusios plaukai buvo susivėlę. Jie jai siūlė iškviesti medikus, bet ji atsisakė. Kas keisčiausia, nors nukentėjusiajai buvo nustatytas dviejų su virš promilių girtumas, ji viską papasakojo ganėtinai rišliai. Ji buvo išsigandusi, vos neverkė, šiaip neatrodė, jog moteris meluotų. Jie daugiau nieko neapklausė, nes nieko daugiau nebuvo. Bendrose patalpose, koridoriuje kitų asmenų nematė. Jei ten buvo tas triukšmas, tai taip išeina, niekas į jį nesureagavo. Iškvietimas buvo dėl smurto artimoje aplinkoje. Dabar nepasakys, bet į iškvietimą sureagavo ganėtinai greitai. Vyko adresu (duomenys neskelbtini). Į iškvietimą reagavo kartu su kolega D. A.. Ji rašė tarnybinį pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, žymėjo vietas. Nebuvo tokių kalbų, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, ar kad galėjo ateiti ir ją sužaloti kažkokie kiti asmenys. Nukentėjusioji nuo pat pradžių tvirtino, kad ją sužalojo kaltinamasis. Dar buvo jos žodžiai, jog „kiek galima“, kaip suprato, tai ne pirmas kartas, kadangi sakė, jog buvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, dėl to kažkokių kitų įtariamųjų savo akiratyje neturėjo. Pirmiausiai į kambarį įėjo jos kolega, o ji ėjo iš paskos, galėjo praeiti daugiausiai pusė minutės, galbūt ji nematė, kad kaltinamasis iš lovos atsisėdo ant fotelio. Nepamena tokių aplinkybių, kad kaltinamasis būtų keliamas iš lovos. Ji jo iš lovos netraukė. Antrankius jam uždėjo sėdinčiam ant fotelio. Kaltinamasis buvo su rūbais. Kai atvyko, kaltinamąjį matė su rūbais. Tas visas bendravimas kambaryje vyko 15-20 min. Jie išklausė tą moterį, kas įvyko. Toliau dėdami antrankius klausėsi, ką nukentėjusioji pasakoja toliau, ir tada jie kaltinamąjį nuvedė į automobilį.

Liudytojas D. A. teisme parodė, kad lapkričio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), greičiausiai buvo įvykęs smurtas artimoje aplinkoje. Kiek pamena, pareigūnus kvietė moteris, kad ją draugas ar sugyventinis muša. Jiems atvažiavus, abu kartu sėdėjo ant fotelio, abu buvo išgėrę. Moteris nurodė, kad sugyventinis ją mušė. Vyriškį sulaikė, perdavė kitam ekipažui, kuris jį išsivežė. Toliau užfiksavo, kaip moteris nurodė, kad galimai purškė su ,,(duomenys neskelbtini)“, metė iš plaktuko. Jei gerai atsimena, matėsi, kad moters kairė ausis sutinusi. Buvo surinkta medžiaga, moteriai įteiktas šaukimas, siuntimas atlikti medicininę apžiūrą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji sėdėjo kartu ant foteliuko, vienas šalia kito. Nebuvo tokios situacijos, kad kažką reikėtų žadinti, kelti iš lovos. Nukentėjusioji tiksliai nesakė, kaip buvo sužalota ausis, bet nurodė, kad ją sugyventinis mušė rankomis, bet kiek tiksliai smūgių buvo suduota, pasakyti negali. Nebuvo kalbos, kad ji pati būtų nukritusi ar kažkur susižalojusi. Nukentėjusioji keletą kartų patvirtino tas aplinkybes, apie kurias dabar kalba. Abu asmenys buvo neblaivūs. Kiek turėjo įtakos girtumas nukentėjusiajai, tai tiesiog buvo užduodami konkretūs, aiškūs klausimai. Ji suvokė, ko jos klausė. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, bet, jei gerai pamena, jie girtumo nenustatinėjo. Jis kvietė kažkokį draugą, kuris neva miegojo lovoje, bet lovoje jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kiek atsimena, moteris pasakė, kad į ją sugyventinis purškė, ar norėjo nupurkšti, ar apipurškė, ji pasakyti negalėjo. Kai jie atvažiavo, ,,(duomenys neskelbtini)“ kvapo nesijautė. Tiesiog ,,(duomenys neskelbtini)“ ir plaktukas mėtėsi ant žemės prieangyje, iš karto atidarius duris, koridoriuje. Buvo nepanašu, kad tai vieta, kur šie daiktai laikomi. Ji nurodė, kad jis į ją metė plaktuką, bet tiksliai negalėjo nurodyti, kad būtų į ją pataikęs. Jei gerai atsimena, tai ant grindų buvo pridaužyta indų, nukentėjusioji nurodė, kad mėtė iš indų. Kaip suprato, tuos indus mėtė į ją. Apie svetimus asmenis, kurie galimai sudaužė indus, kalbos nebuvo. Galimai buvo draugas, su kuriuo jie kartu vartojo alkoholį, tačiau kad kaimynai, draugai ar dar kažkas daužytų indus, kalbos nebuvo. Jis neatsimena, jog ji būtų susivėlusi ir tai kristų į akis. Gali būti, kad nukentėjusioji nurodė, kad ją tempė už plaukų, kai ją mušė. Jei gerai atsimena, nukentėjusioji nurodė, kad tempė už plaukų, mušė rankomis ir kojomis prie sienos tarp foteliuko ir lovos. Daugiau koridoriuje mėtėsi iš daiktų ir purškė „(duomenys neskelbtini)“. Jei gerai atsimena, sakė, kad skauda šoną, turbūt kairį. Ji sakė, jog ją mušė sugyventinis. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, bet negali pasakyti, ar ji verkė. Buvo nepanašu, kad ji išsigalvotų visas tas aplinkybes, nes prie įėjimo mėtėsi plaktukas, ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo pridaužyta kažkokių daiktų. Kaltinamasis turbūt buvo pasipiktinęs. Jie jį iš karto sulaikė. Kaip suprato, šitas įvykis jam turės neigiamos įtakos dėl kažkokių ankstesnių įvykių, dar ir dėl girtumo. Nukentėjusioji galėjo nurodyti, kad tokie įvykiai vyksta ne pirmą kartą, bet jis tiksliai nepamena. Įvykio vietoje buvo filmuota. Kameros buvo pas jį ir pas kolegę. Šiaip jungė abi kameras. Jei nėra įrašo, kolegė, kaip naujai atėjusi, galėjo pilnai nepaspausti mygtuko ir neįjungti, bet šiaip kameras įsijungia. Visą laiką filmavo bendravimą su nukentėjusiąja įvykio vietoje. Kadangi įvykio vietoje yra tam tikrų procesinių veiksmų, kuriuos privalo atlikti, o M. D. buvo agresyvokas, galėjo jiems trukdyti atlikti darbą, tai jie, pasitikslinę pirmines aplinkybes, ar buvo suduota, sukeltas fizinis skausmas, jį sulaikė, nusivedė į apačią ir išsikvietė kitą ekipažą, kad jį išvežtų į sulaikymo patalpas. Tada įvykio aplinkybes aiškinosi su nukentėjusiąja be M. D.. Kai jie atvažiavo, M. D. su rūbais sėdėjo ant fotelio. Jei gerai atsimena, jis apsimovė batus, bet tiksliai negali pasakyti, ar pats apsivilko striukę, ar jie jam padavė. Jis buvo su rūbais. Moters ausis buvo ištinusi, tai matyti buvo galimybė neatliekant apžiūros. Ji parodė ausį ir pasiskundė, kad ausį skauda. Nukentėjusioji nenurodė, kad ji griuvinėjo, virto ir taip susižalojo ausį, šoną. Kai jie, nuvedę sulaikytą kaltinamąjį į ekipažą, grįžo, nukentėjusioji analogiškai pasakojo visas aplinkybes apie įvykį, kiek sugebėjo dėl girtumo. Nebuvo taip, kad, kai jie grįžo antrą kartą, ji pasakotų visai kitokias aplinkybes. Kai jie atvyko, lyg to kambario, kur viskas vyko, durys buvo atidarytos. Buvo ramu, nevyko joks konfliktas, jiems įeinant į tą kambarį, triukšmo nebuvo. Bendravimas su nukentėjusiąja buvo šiek tiek apsunkintas.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas ją kviečia būti liudytoja. Jai salėje esanti moteris matyta iš bylos dėl smurto. Nukentėjusios apklausa buvo vykdoma jos kabinete. Kiek pamena, moteris buvo apklausiama gana greitai po įvykio. Ji gana nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes. Kiek pamena, po to pareiškė įtarimą įtariamajam, jis nepripažino, todėl areštinėje buvo daroma akistata. Akistatoje nukentėjusioji, pamačiusi vyrą, pradėjo keisti parodymus. Tiksliai nepasakys, ką ji sakė. Matėsi, kad pasikeitė moters elgesys, jai būnant akistatoje. Ji moters klausė, ar ji blogai jaučiasi būdama šalia vyro, bet prie vyro ji sakė, kad jaučiasi gerai. Vėliau, išėjus iš areštinės, moteris sakė, kad jį myli ir nenori, kad jis būtų uždarytas, bet tikslių frazių nepasakys. Moteris nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, nebent ji kai kurias aplinkybes tik patikslindavo. Ji klausė, ar dėl purškalo ,,(duomenys neskelbtini)“ moteris jautė fizinį skausmą ar griaužė akis, kai papūtė, o ji atsakė, kad tuo metu fizinio skausmo nejautė. Uždavė tik tikslinamuosius klausimus. I. M. išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus, įvertinusi jos santykius su įtariamuoju. Ji buvo įspėta ir dėl melagingų parodymų davimo. Moteriai davė pasirašyti blanką. Mano, ji suprato, kad turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Nebuvo panašu, kad moteris meluotų. Apklausos metu ji labai nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes. Jai buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos. Moteriai davė pasirašyti blanką dėl parodymų davimo prieš savo sugyventinį, ji jį perskaitė ir pasirašė. Mano, kad ji suprato procesinio veiksmo esmę, kad turi teisę atsisakyti duoti parodymus, nes ji perskaitė. Nebuvo panašu, kad moteris meluotų, nurodytų neteisingas aplinkybes. Apklausos metu ji labai nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, tik jai pasidarė keista, kad po akistatos pasikeitė jos elgesys, moteris atrodė pasimetusi. Kiek pamena, akistatos metu ji pradėjo keisti parodymus. Akistatos metu, kai nukentėjusioji pradėdavo kažką sakyti, įsiterpdavo kaltinamasis. Jis pradėdavo sakyti tokias frazes, kurių ji dabar tiksliai nepasakys. Žmogus buvo įspėtas, kad negali daryti poveikio nukentėjusiajai. Sakė, kad sustabdys akistatą, surašys tarnybinį. Tikslių frazių nepasakys. Jis vis įsiterpdavo, kai nukentėjusioji pradėdavo ką nors pasakoti. Tikslių jo frazių nepasakys, jai atrodo, jog akistatoje kažką pažymėjo, ką jis ten sakė. Galėjo būti, kad viskas vyko tą pačią dieną, tai yra, tą pačią dieną vyko apklausa ir buvo daryta akistata. Jei gerai pamena, antra nukentėjusios apklausa galėjo būti daryta po akistatos. Tiksliai nepamena, kodėl galėjo būti daryta antra apklausa, bet gal ji ją apklausinėjo dėl specialisto išvados. Nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusios, neturi asmeninių santykių nei su vienu iš jų, nėra suinteresuota bylos baigtimi. Iš nukentėjusios I. M. apklausos jai įsiminė ta aplinkybė apie ,,(duomenys neskelbtini)“, kad su plaktuku jai trenkė į ausį. Klausė apie ,,(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ ir apžiūros protokole nurodė, kad ant jos matėsi, jog neseniai buvo purkšta. Neprisimins, negali atsakyti, ar apklausos metu pas moterį ant kūno matėsi kažkokie sužalojimai, ar ji juos rodė. Kiek pamena, nukentėjusios nurodytos aplinkybės sutapo su pirminiais bylos duomenimis. Kiek pamena, nebuvo kalbos apie tai, kad nukentėjusioji įvykio metu pati griuvinėjo. Mano, jei nugriuvo, tai tik po smūgio, bet kad pati būtų griuvinėjusi, tokių aplinkybių neprisimena. Ji nukentėjusiajai įteikė užduotį eiti pas specialistą ir tirtis sveikatos būklę. Kiek pamena, nukentėjusiąją pavežė pareigūnai, nes ji gal neturėjo su kuo vykti pas specialistą. Jei asmuo į apklausą būtų atvykęs neblaivus, tai būtų jį vedusi, kad patikrinti blaivumą. Nebuvo požymių, kad moteris galėtų būti neblaivi. Ji aiškiai dėstė aplinkybes, todėl nekilo abejonių, atrodė blaivi. Ji tikrai supažindino su dokumentais, davė moteriai juos pasirašyti. Ji visada prieš apklausą supažindina su teisėmis ir pareigomis. Dar klausė, ar yra klausimų, jei kažko nepasakė, jei kažkas neaišku. Surašiusi apklausą, nukentėjusiajai leido ją paskaityti, moteris skaitė pati. Moteris klausė, kodėl vyksta apklausa, ji jai nurodė, kad ji kreipėsi į policiją, yra pirminiai duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, todėl tokiu pagrindu jai reikia atvykti į policiją ir jiems išsiaiškinti, kas įvyko. Prieš apklausą nukentėjusioji buvo supažindinta su teisėmis ir pareigomis, dar davė pasirašyti. Protokolo prieduose žmogus pats rašo tokius žodžius: ,,iš mano žodžių surašyta teisingai“. To tikrai neprisimena, kad nukentėjusioji būtų nurodžiusi, jog negali perskaityti, nes neturi akinių, jei taip nutiktų, tai ji tikrai perskaitytų. Jei žmogus dėl kažkokių kliūčių negalėtų, tai tikrai perskaitytų. Kiek pamena, šiuo atveju nebuvo tokios situacijos, kad asmuo pats negalėjo perskaityti. Visada, kai atspausdina protokolą, pasako, kad dar prieš pasirašydamas pats pasiskaitytų. Kai surašė pačią pirmą apklausą lapkričio 30 d., klausė, ar yra kažkokių pastabų. Visada atspausdina neužtvirtintą versiją, duoda paskaityti ir paklausia, jei kažkas yra ne taip, tada pataiso. Kiek pamena, šiuo atveju pastabos nebuvo išsakytos. Ji, atspausdinusi apklausos protokolą, tikrai jai davė jį skaityti, bet per kiek laiko ji jį perskaitė, tikrai dabar nepasakys. Jei būtų buvę kažkokių pastabų, tada tai būtų įrašyta specialiame priede arba, jei jau būtų pasirašiusi šitą protokolą, būtų atliekama papildoma apklausa. Ji labai aiškiai viską susakė ir nebuvo poreikio iškart tikslinti apklausą. Kai kuriems žmonėms jie suteikia pagalbą, nes jie nežino, nei kur atliekama ekspertizė, arba neturi, kaip į ją nuvykti. Ten yra ekspertizių laikas, iš karto nepriima, reikia laukti, todėl ji liepė laukti. Nukentėjusioji jai atrodė akivaizdžiai blaivi, todėl blaivumas nukentėjusiajai nebuvo tikrinamas. Ji ramino kaltinamąjį, kad nedarytų įtakos nukentėjusiajai, nes norėjo įsiterpti. Kaltinamajam buvo užduodami klausimai, ar prisipažįsta ar ne, kaltinamasis nepripažino.

Ekspertė K. Š. teisme paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą. Nustatyti sužalojimai tikrai nebūdingi vienkartiniam griuvimui, nes skirtingi paviršiai ir lokalizacijos. Nebuvo būdingas kontaktas su lygiu paviršiumi, kaip grindys, stalas. Nebent, neatmetama tokia galimybė, kad sužalojimai atsirado griuvinėjant, atsitrenkiant ar pastūmus į kietą buką daiktą. Tie sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Čia buvo du trauminiai poveikiai į skirtingas kūno vietas. Apžiūros metu nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad užduotyje nurodytų aplinkybių metu buvo parversta ant fotelio, sąmonės praradusi nebuvo, nepykino, papildomų skundų neišsakė ir į gydymosi įstaigą nesikreipė. Apie įvykio aplinkybes su nukentėjusiąja bendravo. Ji visą laiką nukentėjusiajam perskaito, kas yra parašyta, bet neatsimena, kaip tiksliai buvo šiuo atveju. Užduotyje buvo nurodyta, kad nukentėjusiajai kelis kartus rankos kumščiu buvo suduota į galvą, kairę ausį ir du kartus spirta į nugaros dešinės pusės sritį, buvo tampyta už plaukų. Jos papildymas ir buvo, kad ji to įvykio metu buvo paversta ant fotelio, nes visą laiką klausė, ar griuvo. Jei nukentėjusioji būtų pasakiusi, kad griuvo, tai būtų įrašiusi. Nukentėjusioji pasakė, kad buvo parversta ant fotelio. Jei nukentėjusioji būtų neigusi užduotyje nurodytas aplinkybes, tai būtų užsirašiusi, nes kartais būna, jog nukentėjusiesiems skiriasi pusės, tai jie papildo. Jei sužalojimai būtų buvę būdingi griuvimui, tai būtų nurodžiusi ne tik bukus daiktus, bet ir paviršius. Jie griuvimą laiko ant plokštumos. Šiuo atveju nekonstatavo, kad būtų kontaktas su paviršiais. Būtų įrašiusi, jei nukentėjusioji būtų nurodžiusi, kad susižalojo pati. Tiksliai nepamena, bet, jei būtų nurodžiusi tokias aplinkybes, jog susižalojo pati, tai būtų jas įrašiusi specialisto išvadoje. Tiesiog, ką papildomai papasakoja apie sužalojimą, tą jie ir įrašo. Ji tikrai nukentėjusiosios klausė, ar įvykio metu buvo nugriuvusi, ar nebuvo praradusi sąmonės. Ji dabar tiksliai negali pasakyti, kaip būna kiekvieno konkretaus žmogaus atveju, bet dažniausiai būna taip, kad arba dalinai perskaito sužalojimo sritis, arba klausia apie griuvimą, ar nebuvo pastumta, ar nebuvo praradusi sąmonės, klausia dėl pykinimo arba vėmimo, dėl galvos neurologinės simptomatikos, ar turi kažkokius skundus, kur skauda. Tai priklauso nuo situacijos. Jei paklausia, ir kažką atsako, tai įrašo į specialisto išvadą. Kietas bukas daiktas gali būti ir stalas. Tyrėja jai buvo įrašiusi, kad trenkė kumščiu į galvą. O tai reiškia, kad buvo kietas ir bukas daiktas. Trauminius poveikius jie skaičiuoja pagal rastus sužalojimus. Šiuo atveju buvo kraujosruva kairėje ausyje ir dešinio peties sąnario srityje. Kartais nuo trauminio poveikio vizualiai matomų sužalojimų nelieka. Tas trauminis poveikis galėjo būti, bet jis galėjo nepalikti išorinių sužalojimų vaizdo. Fiksuoja tai, kas tuo metu akivaizdžiai būna matoma. Tų trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, bet ji skaičiavo pagal tai, ką objektyviai matė apžiūros metu. Pagal išorinį vaizdą, pagal kraujosruvos spalvą, tai yra vieno laikotarpio sužalojimai, tiek ausis, tiek petys. O apie vidinius sužalojimus, kažkokias operacijas ji nieko nežino, nes nieko nebuvo pateikta. Bet išoriškai, pagal mėlynę, tai buvo to paties laikotarpio sužalojimai. Peties sąnario užpakaliniame paviršiuje matė melsvai violetinės spalvos, žalsvėjančiais kraštais poodinę kraujosruvą. Tokios pačios spalvos mėlynė buvo ant kairės pusės ausies kaušelio. Jos apžiūros metu nustatyti sužalojimai atitinka įvykio laiką. Išoriškai tos kraujosruvos atitiko lapkričio 28 d. įvykio laiką. Abu sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais. Juos galėjo padaryti plaktukas, kumštis ar kažkoks kitas bukas daiktas. Spyris koja, apauta batu, kulnas yra kaip kieti buki daiktai pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę. Tai atitinka įvykio aplinkybes. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti ir griūnant vienu smūgiu į kietą buką daiktą. Tik atmeta griuvimą ant lygaus, plataus paviršiaus, tai turėjo būti ribotas daiktas.

Motyvuojamoji dalis

Be teisme duotų liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų M. D. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad su M. D. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4 metus. Gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-11-28 dienos metu kartu su M. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė dviese. Kiek pamena, be jokios priežasties, neįvykus net jokiam konfliktui, apie 21.00 val. M. D. pradėjo mėtyti ir daužyti lėkštės. Jai sėdint ant fotelio, suėmė ranka už jos plaukų ir nutempė ją ant žemės. Po to jau jai gulint ant žemės, įspyrė du kartus į nugaros sritį, vidurinę nugaros dalį bei pradėjo daužyti, t. y. kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą bei kitas kūno vietas. Kur tiksliai pataikė, nepasakys. Po suduotų smūgių kumščiu M. D. pasiėmė metalinį plaktuką, kuriuo vieną kartą jai sudavė į kairę ausį. Dar iš kažkur pasiėmė pesticidą (chemikalą) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo purkšti jai į veidą. Viskas vyko vienu metu, mano, kad jis tuos daiktus turėjo šalia savęs, bet tiksliai negali pasakyti, iš kur juos pasiėmė, nes buvo išsigandusi. Kai papurškė su ta „(duomenys neskelbtini)“, purkšdamas pataikė kažkur jai į veidą, į akis jai nepataikė, nieko jai negraužė, odos nesudirgino. Dėl papurškimo fizinio skausmo jai nesukėlė, ji nieko nejuto. Fizinis skausmas buvo sukeltas tik tuomet, kai įspyrė du kartus į nugaros sritį bei daužė kumščiais. Kai sudavė plaktuku į kairę ausį, ji taip pat juto fizinį skausmą. Kai už plaukų nuvertė ją ant žemės, ji niekur neatsitrenkė, nes nuvertė šalia fotelio, ant kurio prieš tai sėdėjo. Kai M. D. ją mušė, ji jo prašė, kad baigtų, nustotų mušti, bet jis neklausė, atrodė supykęs, tik nežino dėl ko, o sustojo tik tada, kai jai pavyko atsistoti nuo žemės ir pasiimti savo telefoną nuo stalo ir pradėti skambinti policijai. Skambindama į pagalbos centrą, ji šaukė, verkė, prašė, kad jai padėtų. Už kokių 10 minučių į namus atvyko pareigūnai, o M. D., išgirdęs, kad ji kviečia policiją, nuėjo į lovą atsigulti, nieko daugiau jai nebedarė. Atvykusiems pareigūnams ji sakė, kad M. D. ją sumušė, pareigūnai ją apžiūrėjo, matė, kad jos kairė ausis yra mėlyna. Prieš įvykį ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Kai papasakojo pareigūnams, ką padarė M. D., pareigūnai jį išvedė iš buto. M. D. sakė, kad ji jo bute daugiau nebegyvens, pareigūnai jį labai greitai išvedė iš buto. Pareigūnai siūlė iškviesti medikus, bet medikų pagalbos ji atsisakė, nes sužalojimai nėra dideli. M. D. smurtą jos atžvilgiu naudojo jau ne pirmą kartą. Kiek kartų buvo kviesta policija, net nepasakys, bet po jo panaudoto smurto ji visada kreipiasi į pareigūnus. Paskutinį kartą smurtas buvo prieš kelias savaites, kiek žino, teismas jam paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios jis dar nespėjo atlikti. Po to karto jis buvo aprimęs, buvo kaip ir viskas gerai iki 2020-11-28 dienos, kuomet vėl ją sumušė. Ji pretenzijų neturi, tegul jis atsako pagal įstatymus ir viskas. Įvykio metu jie abu buvo neblaivūs, tačiau, kiek pamena, prieš ją sumušant, ji jam nieko nesakė, nekonfliktavo, kodėl jis eilinį kartą ją sumušė, ji nežino. Civilinio ieškinio nereiškia. Konflikto metu namuose pašalinių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 47-50).

2020-11-28 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog gautas I. M. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje I. M. paaiškino, jog 2020-11-28 apie 21.10 val. geriant alkoholinius gėrimus su sugyventiniu M. D., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio, sugyventinis pradėjo daužyti lėkštes, į ją metė iš plaktuko, tačiau nepataikė, apipurškė ją aerozoliu „(duomenys neskelbtini)“, nusitempė už plaukų prie lovos, nugriovęs ant žemės, keletą kartų ranka sudavė jai į galvą, kairę ausį, kiek kartų sudavė, tiksliai pasakyti negali, spyrė mažiausiai du kartus į nugaros dešinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Ant nukentėjusiosios kūno rasti sužalojimai – patinimas ir kraujosruva (mėlynė). I. M. nustatytas 2,82 promilės girtumas, M. D. nustatytas 2,84 promilės girtumas (1 t., b. l. 10-14).

Policijos ataskaitų žiūryklėje BIRT (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2020-11-28 21.13 val. buvo gautas I. M. pranešimas, jog sugyventinis daužo indus, smurtauja (1 t., b. l. 15-18).

2020-11-30 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus, darytus įvykio vietoje, juose užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, I. M. teigia, jog sugyventinis viską sudaužė, jai skauda, nes ją spardė, teigia M., jog jam nepadės, čia paskutinis atvejis, nurodo, kad jie sugyventiniai, gyvena keturis metus. Moteris galimai verkia, jos plaukai atrodo netvarkingai. Ji aiškina, kad ją į kampą pervertė, rodo kūno vietą, kurią jai skauda (kairę ausį), nurodo, kad parvertęs ją, daužė ir spardė kojomis kokius du kartus, po to už plaukų ištraukė, už plaukų laikydamas pasodino, kad sėdėtų, po ko ji iškvietė pareigūnus. I. M. teigia, jog buvo suduota į nugarą. M. D. neigia smurtavęs, aiškinasi santykius su I. M. (1 t., b. l. 20-23).

2020-11-28 apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuota, kad ant grindų matomos lėkščių šukės, plaktukas, aerozolis „(duomenys neskelbtini)“, matoma galimai su plaktuku apgadinta siena. Įvykio vietoje fotografuota (1 t., b. l. 24-30).

2020-12-01 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos apžiūros metu paimtų plaktuko ir aerozolio apžiūra, nurodyti jų požymiai. Pažymėta, kad apžiūrint aerozolio flakoną, matosi, jog purškiklis galimai neseniai buvo naudotas, nes matosi chemikalų likučiai (skystis ant purškiklio) (1 t., b. l. 31-41).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog I. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelio ir dešinio peties sąnario srityse. I. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. I. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68).

2020-11-30 akistatos protokole nurodyta, jog atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios I. M. ir M. D., nukentėjusioji I. M. pakeitė parodymus, teigdama, kad atsisako duoti parodymus, nori susitaikyti, teigė, jog gali būti baudžiama už melagingus parodymus, jei pavyks, kad M. D. išleistų. Ausį susižalojo pati, kai griuvo. Teigė, jog tyrėjai pasakojo kitaip, nes jo nematė, bet, kai pamatė M. D., teigia, kad per daug jį myli, atleidžia, pretenzijų neturi. Policiją kvietė iš įpročio. I. M. klausia, ar nenori jos M. D. bent atsiprašyti (1 t., b. l. 110-113).

Asmens blaivumo teste nurodyta, jog 2020-11-28 22.00 val. M. D. nustatytas 2,84 promilės girtumas (1 t., b. l. 153).

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjant bylą teisme, M. D. savo kaltės dėl veikos pagal LR BK 140 str. 2 d. nepripažino ir aiškino, kad 2020-11-28 jis I. M. nesumušė, neįsivaizduoja, ar ji galėjo būti kažkur išėjusi, ar kas nors galėjo ateiti, nes jis nusirengė drabužius ir nuėjo miegoti, nežino, ką ji toliau darė, po to atėjo pareigūnai, jį pažadino ir išvežė į policijos komisariatą, nes sumušė I. M.. Taip pat tvirtino, jog jis matė I. M., kai atvyko policijos pareigūnai, bet sužalojimų ant jos veido, kitų kūno vietų nematė, taip pat nematė, ar I. M. verkė, nes į ją net nežiūrėjo, nežino, iš kur atsirado plaktukas, tą pačią dieną virtuvėje kalė lentyną, nes, kai atėjo pas I. M., ši jo paprašė, kad atlenktų, atlenkęs tą plaktuką numetė, plaktuką numetė virtuvėje, daugiau nieko su juo nedarė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Iš bylos duomenų, t. y. policijos ataskaitų žiūryklės BIRT (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad 2020-11-28 21.10 val. buvo gautas I. M. pranešimas telefonu, jog sugyventinis daužo indus, smurtauja, greitosios medicinos pagalbos atsisako, laukia namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-18). Po gauto skambučio iš karto (21.14 val.) į įvykio vietą buvo išsiųstos policijos pareigūnų pajėgos. Kaip rodo bylos medžiaga, į iškvietimą nedelsiant sureagavo ir 21.19 val. į įvykio vietą atvyko du policijos pareigūnai - D. A. ir A. V.. Teisme kaip liudytoja apklausta A. V. tvirtino, jog vos tik įėję, matė sudaužytas lėkštes, buvo nemažai šukių, plaktukas, aerozolis, ant fotelio sėdėjo I. M. ir M. D., abu akivaizdžiai buvo neblaivūs, po to moteris pradėjo pasakoti, kas nutiko tą vakarą, paaiškėjo, kad kaltinamasis pradėjo daužyti, mėtyti lėkštes, vyras prieš ją smurtavo, naudojo fizinę jėgą, mušė rankomis, kojomis, tampė už plaukų, teigė, kad vyras į ją metė plaktuką, parodė savo ausį, visa ausis buvo mėlyna, patinusi, taip pat skundėsi nugaros skausmais ir sakė, jog jai bent du kartus spyrė iš kojos, tarp lovos ir fotelio buvo tarpas, ji sakė, kad jis už plaukų ją nutempė į tą vietą ir ją ten daužė, tada dar sakė, jog į ją purškė aerozolį ,,(duomenys neskelbtini)“, paėmusi savo marškinėlius, juos uostė ir sakė, jog ant jų yra to aerozolio kvapas. Liudytoja taip pat tvirtino, kad nukentėjusioji teigė, jog jai skauda ausį ir nugarą, be to, jos plaukai buvo susivėlę. Kas tik patvirtina kaltinime įvardintą aplinkybę apie nukentėjusiosios tampymą už plaukų. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais, nes A. V. davė parodymus būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. įvykio aplinkybes analogiškai aiškino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Dar daugiau, liudytojos A. V. duoti parodymai sutampa ir su teisme liudytoju apklausto D. A. parodymais. Pastarasis taip pat teismui patvirtino, jog buvo įvykęs smurtas artimoje aplinkoje, pareigūnus kvietė moteris, kad ją draugas ar sugyventinis muša, jiems atvažiavus, ant grindų buvo pridaužyta indų, abu asmenys buvo išgėrę ir sėdėjo ant fotelio, nukentėjusioji nurodė, kad M. D. mėtė iš indų, kaip suprato, tuos indus mėtė į ją, moteris nurodė, kad sugyventinis ją tampė už plaukų, mušė rankomis ir kojomis prie sienos, tarp foteliuko ir lovos, bet kiek tiksliai smūgių buvo suduota, pasakyti negali, matėsi, kad moters kairė ausis sutinusi, taip pat pasakė, kad į ją sugyventinis purškė su ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir plaktukas mėtėsi ant žemės prieangyje, iš karto atidarius duris, koridoriuje. Liudytojas taip pat teigė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, pasiskundė, kad jai skauda šoną, ausį, moters ausis buvo ištinusi, tai buvo galimybė matyti ir neatliekant asmens apžiūros. Teismas remiasi taip pat ir paminėtais liudytojo D. A. parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šiuo atveju paminėtina, jog liudytojas teisme buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra nustatytas šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti M. D. nusikaltimo įvykdymu. Dar daugiau, liudytojo D. A. parodymai sutampa ir su kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teisme apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis 2020-11-30 kitų objektų apžiūros protokolas. Vaizdo įrašuose, darytuose įvykio vietoje, užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, I. M. teigia, jog sugyventinis viską sudaužė, jai skauda, nes ją spardė, aiškina, kad ją pervertė į kampą, rodo kūno vietą, kurią jai skauda (kairę ausį), nurodo, kad parvertęs ją, daužė ir spardė kojomis kokius du kartus, buvo suduota į nugarą, po to už plaukų ištraukė, už plaukų laikydamas pasodino, kad sėdėtų, moteris galimai verkia, jos plaukai atrodo netvarkingai. 2020-11-28 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo taip pat nurodyta, jog gautas I. M. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietoje I. M. paaiškino, kad 2020-11-28 apie 21.10 val. geriant alkoholinius gėrimus su sugyventiniu M. D., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio, sugyventinis pradėjo daužyti lėkštes, į ją metė iš plaktuko, tačiau nepataikė, apipurškė ją aerozoliu „(duomenys neskelbtini)“, nusitempė už plaukų prie lovos, nugriovęs ant žemės, keletą kartų ranka sudavė jai į galvą, kairę ausį, kiek kartų sudavė, tiksliai pasakyti negali, spyrė mažiausiai du kartus į nugaros dešinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ant nukentėjusiosios kūno rasti sužalojimai – patinimas ir kraujosruva (mėlynė). Dar daugiau, policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys apžiūros protokolai, t. y. 2020-11-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad ant grindų matomos lėkščių šukės, plaktukas, aerozolis „(duomenys neskelbtini)“, matoma galimai su plaktuku apgadinta siena, o 2020-12-01 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrint aerozolio flakoną, matosi, jog purškiklis galimai neseniai buvo naudotas, nes matosi chemikalų likučiai (skystis ant purškiklio).

Žemesnės instancijos teismas

Aukščiau aptartas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji I. M., apklausta 2020-11-30. Apklausta pas pareigūnę nukentėjusioji smulkiai papasakojo visas smurto panaudojimo aplinkybes, tvirtino, kad neįvykus net jokiam konfliktui, apie 21.00 val. M. D. pradėjo mėtyti ir daužyti lėkštes, jai sėdint ant fotelio, suėmė ranka už jos plaukų ir nutempė ją ant žemės, po to jau jai gulint ant žemės, įspyrė du kartus į nugaros sritį, vidurinę nugaros dalį bei pradėjo daužyti, t. y. kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą bei kitas kūno vietas, kur tiksliai pataikė, nepasakys, po suduotų smūgių kumščiu M. D. pasiėmė metalinį plaktuką, kuriuo vieną kartą jai sudavė į kairę ausį, dar iš kažkur pasiėmė pesticidą (chemikalą) „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo purkšti jai į veidą, fizinis skausmas buvo sukeltas tik tuomet, kai įspyrė du kartus į nugaros sritį, daužė kumščiais bei kai sudavė plaktuku į kairę ausį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad skambindama į pagalbos centrą, ji šaukė, verkė, prašė, kad jai padėtų, už kokių 10 minučių į namus atvyko pareigūnai, atvykusiems pareigūnams ji sakė, jog M. D. ją sumušė, pareigūnai ją apžiūrėjo, matė, kad jos kairė ausis yra mėlyna, tuo tarpu prieš įvykį ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir būtent šiuos parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, atkreipdamas dėmesį, kad 2020-11-30 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nukentėjusioji nuosekliai papasakojo visas įvykio aplinkybes, šios apklausos metu nurodytos aplinkybės visiškai sutapo su aplinkybėmis, kurias ji įvardijo iš karto po įvykio, t. y. tiek skambindama bendruoju pagalbos numeriu ir kviesdama policijos pareigūnus, tiek pasakodama apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams. Kaip minėta, tai užfiksuota ir vaizdo įraše, darytame įvykio vietoje, tai patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai A. V. bei D. A.. Šiuo atveju atkreipiant dėmesį ir į liudytojų A. V. bei D. A. nurodytą aplinkybę, kad įvykio vietoje I. M. apie įvykį pasakojo net du kartus, t. y. tiek iš karto jiems atvykus į įvykio vietą, tiek ir vėliau, kai grįžo pas nukentėjusiąją atgal į butą, po to, kai nuvedė kaltinamąjį ir perdavė jį kitam atvykusiam ekipažui, tačiau abiem atvejais I. M. tapačiai aiškino aplinkybes, kaip jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, ir tvirtino, kad smurtavo būtent M. D..

Tuo tarpu teisme nukentėjusioji I. M. įvykio aplinkybes aiškino priešingai, keldama versiją, kad ji tą dieną iš M. D. smurto nepatyrė, kokią savaitę pagalvojusi, prisiminė, kad ji pati griuvinėjo, gal jai pasirodė, kad jis ją pastūmė, jai skaudėjo kairę ausį, ji galvoja, kad pati krito į tą tarpą nuo lovos, dėl to ausį jai ir skaudėjo, kai kitą dieną ji pasižiūrėjo, jai buvo tik mėlyna, bet ten, kad labai spengtų ar būtų skausmas, tai to nebuvo, apie nugarą nieko pasakyti negali, jokių mėlynių nepastebėjo, nes kitą dieną pažiūrėjo ir ten nieko nebuvo, net negalvojo, kad ten yra sužalojimai, kol jų nepastebėjo daktarė, tikrai nepasakys, iš kur atsirado sužalojimai ant nugaros, o dėl ausies, tai ji pati kambaryje galėjo griuvinėti. Tačiau teismas tokius teisme duotus nukentėjusiosios parodymus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip siekį padėti sugyventiniui M. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti, teismo posėdžio metu nukentėjusioji kėlė versiją, kad neva ji pati griuvinėjo. Šiuo atveju paminėtina, kad ši versija iš esmės buvo iškelta tik teisme, taip pat buvo užsiminta ir 2020-11-30 vykusios akistatos tarp I. M. ir M. D. metu, kai nukentėjusioji pakeitė savo duotus parodymus, nurodydama, kad ji nukrito, užsigavo ir išsikvietė policiją. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji nei iš karto po įvykio kviesdama policijos pareigūnus, nei atvykusiems policijos pareigūnams, nei apklausta 2020-11-30 pas tyrėją nenurodė jokios aplinkybės apie tai, kad ji pati būtų kritusi ir susižalojusi, ji aiškiai, detaliai ir nuosekliai nupasakojo visas smurto panaudojimo aplinkybes, aiškiai įvardijo, kad ją sužalojo būtent M. D.. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. V. bei D. A. teismui nurodė, kad nebuvo jokių kalbų, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, ar kad galėjo ateiti ir ją sužaloti kažkokie kiti asmenys, nukentėjusioji nuo pat pradžių tvirtino, kad ją sužalojo būtent kaltinamasis, detaliai papasakojo, kaip tai padarė. Be to, D. A. teismui teigė, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, buvo nepanašu, kad ji išsigalvotų visas tas aplinkybes, A. V. patvirtino, jog I. M. buvo išsigandusi, vos neverkė, neatrodė, jog moteris meluotų. Teisme kaip liudytoja apklausta I. G., kuri ikiteisminio tyrimo metu atliko nukentėjusiosios apklausą, taip pat patvirtino, jog nebuvo panašu, kad moteris meluotų, apklausos metu I. M. labai nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, kiek pamena, nukentėjusios nurodytos aplinkybės sutapo su pirminiais bylos duomenimis, be to, nebuvo kalbos apie tai, kad nukentėjusioji įvykio metu pati griuvinėjo. Dar daugiau, aiškinantis įvykio aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo apklausta ir specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusi K. Š.. Teisme ji paaiškino, kad tvirtina specialisto išvadą, o nustatyti sužalojimai tikrai nebūdingi vienkartiniam griuvimui, nes skirtingi paviršiai ir lokalizacijos, nekonstatavo, kad būtų kontaktas su paviršiais, šiuo atveju buvo du trauminiai poveikiai į skirtingas kūno vietas, tų trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, bet ji skaičiavo pagal tai, ką objektyviai matė apžiūros metu, pagal išorinį vaizdą, pagal kraujosruvos spalvą, tai buvo vieno laikotarpio sužalojimai, tiek ausis, tiek petys, peties sąnario užpakaliniame paviršiuje matė melsvai violetinės spalvos, žalsvėjančiais kraštais poodinę kraujosruvą, tokios pačios spalvos mėlynė buvo ir ant kairės pusės ausies kaušelio, jos apžiūros metu nustatyti sužalojimai atitinka įvykio laiką (2020 m. lapkričio 28 d.). Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu specialistė paaiškino, kad apžiūros metu apie įvykio aplinkybes ji bendravo su nukentėjusiąja, nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad užduotyje nurodytų aplinkybių metu buvo parversta ant fotelio, sąmonės praradusi nebuvo, nepykino, papildomų skundų neišsakė ir į gydymosi įstaigą nesikreipė. K. Š. teigė ir tai, kad ji klausė nukentėjusiosios, ar ji griuvo, jei nukentėjusioji būtų pasakiusi, kad griuvo, tai būtų įrašiusi į specialisto išvadą, nukentėjusioji pasakė, kad buvo parversta ant fotelio, jei nukentėjusioji būtų neigusi užduotyje nurodytas aplinkybes, tai būtų užsirašiusi, jei sužalojimai būtų buvę būdingi griuvimui, tai taip pat būtų nurodžiusi ne tik bukus daiktus, bet ir paviršius, nes jie griuvimą laiko ant plokštumos, be to, būtų įrašiusi, jei nukentėjusioji būtų nurodžiusi, kad susižalojo pati. Teismas pažymi, kad nors I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad apžiūros metu ji specialistei sakyti, jog ją pervertė, negalėjo, nes jos ji nieko neklausė, tačiau bylos medžiaga leidžia teismui daryti priešingą išvadą. Kaip matyti, K. Š. tokias aplinkybes nurodė ne tik teismui, bet tai užfiksuota ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kad nukentėjusioji apžiūros metu papildomai paaiškino, jog užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku buvo parversta ant fotelio, sąmonės praradusi nebuvo, nepykino, nevėmė. Netikėti specialisto išvada ar teisme duotais specialistės paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertė, turinti reikiamų žinių, 5 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, ši ekspertė specialisto išvadą teikė ir teisme paaiškinimus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ekspertė galėtų būti šališka ar kitaip suinteresuota bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus ekspertės kompetenciją, tai, kad nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados, ekspertės paaiškinimų ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymų bei ikiteisminio tyrimo metu duotų pačios nukentėjusiosios parodymų, teismas remiasi specialisto išvada ir teiktais paaiškinimais visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. teigė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu ji aplinkybes nurodė neteisingai, nes apklausos metu buvo neblaivi. Teismo posėdžio metu siekiant išsiaiškinti tokias aplinkybes, buvo iškviesta ikiteisminio tyrimo metu I. M. apklausą vykdžiusi ir apklausos protokolą surašiusi pareigūnė I. G.. Liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismui patvirtino, kad nebuvo požymių, jog I. M. galėtų būti neblaivi, ji aiškiai dėstė aplinkybes, todėl dėl neblaivumo nekilo jokių abejonių, nukentėjusioji jai atrodė akivaizdžiai blaivi, todėl blaivumas nukentėjusiajai nebuvo tikrinamas, jei asmuo į apklausą būtų atvykęs neblaivus, tai būtų jį vedusi, kad patikrinti blaivumą, tačiau šiuo atveju to nereikėjo. Dar daugiau, teismo posėdžio metu liudytoja I. G. teigė, jog I. M. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, ji pasirašė visus dokumentus, apklausa vyko laisvo pasakojimo forma, ji nuosekliai pasakojo visas įvykio aplinkybes, buvo užduoti tik tikslinamieji klausimai. Dar daugiau, kaip teigė liudytoja, surašiusi apklausos protokolą, jį padavė perskaityti nukentėjusiajai, nukentėjusioji jį skaitė, perskaičiusi pasirašė, pati parašė žodžius: ,,iš mano žodžių surašyta teisingai“, jokių pastabų nenurodė. Paminėtina ir tai, kad teisme I. M. patvirtino, jog rankraštiniai įrašai ir parašai, esantys ant proceso veiksmo protokolo specialių priedų, yra rašyti jos. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad liudytoja I. G. teisme parodymus davė būdama prisiekusi, nenustatytas šios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar pagrindas meluoti, remiasi tokiais jos parodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad po nukentėjusiosios apklausos, vykusios 2020-11-30 ikiteisminio tyrimo metu, I. M. ir M. D. buvo suvesti į akistatą (1 t., b. l. 110-113). Vykusios akistatos metu nukentėjusioji I. M. pakeitė savo parodymus, teigdama, kad atsisako duoti parodymus, nori susitaikyti, teigė, jog gali būti baudžiama už melagingus parodymus, jei pavyks, kad M. D. išleistų, ausį susižalojo pati, kai griuvo, teigė, jog tyrėjai pasakojo kitaip, nes jo nematė, bet, kai pamatė M. D., teigia, kad per daug jį myli, atleidžia, pretenzijų neturi, policiją kvietė iš įpročio. Iš šio protokolo taip pat matyti, jog I. M. klausia, ar nenori jos M. D. bent atsiprašyti. Akistatos protokole užfiksuotos aplinkybės liudija, kokios priežastys lėmė I. M. parodymų pasikeitimą. Teismo posėdžio metu liudytoja I. G. taip pat patvirtino, jog akistatoje nukentėjusioji, pamačiusi vyrą, pradėjo keisti parodymus, matėsi, kad pasikeitė moters elgesys, jai būnant akistatoje, ji I. M. klausė, ar ji blogai jaučiasi būdama šalia vyro, bet prie vyro ji sakė, kad jaučiasi gerai, vėliau, išėjus iš areštinės, moteris sakė, kad jį myli ir nenori, kad jis būtų uždarytas. Paminėtina ir tai, kad, kaip teisme nurodė liudytoja apklausta pareigūnė, vykdžiusi kaltinamojo ir nukentėjusiosios akistatą, M. D. akistatos metu ne kartą buvo įspėtas, kad negali daryti poveikio nukentėjusiajai, sakė, kad sustabdys akistatą, surašys tarnybinį, akistatos metu jis vis įsiterpdavo, kai nukentėjusioji pradėdavo ką nors pasakoti, akistatos metu moters elgesys pasikeitė, ji atrodė pasimetusi. Tai, kad I. M. parodymų pasikeitimas įvyko siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, patvirtina ir po akistatos 2020-11-30 įvykusi nukentėjusiosios apklausa. Iš nukentėjusiosios papildomos apklausos protokolo matyti, kad I. M. atsisako duoti parodymus prieš sugyventinį M. D., nes jį myli, nori su juo būti (1 t., b. l. 51-52).

Teismas, pasisakydamas dėl teisme duotų nukentėjusiosios parodymų, taip pat atkreipia dėmesį į jų nenuoseklumą. Kaip minėta, teisme vykusios apklausos metu nukentėjusioji kėlė versiją, jog ji pati susižalojo, bet ne M. D., tačiau vėliau apklausos metu ji teigė, kad gal ji pati M. D. išprovokavo, nes jie dažnai pykdavosi, smurtinių veiksmų buvo ir anksčiau. Be to, peržiūrėjusi vaizdo medžiagą iš įvykio vietos, I. M. parodė, kad ji nebeturi žodžių, teigė, kad tvirtina, jog atvykusiems policijos pareigūnams ir tyrėjai, kai pas ją buvo apklausta lapkričio 30 d., pasakojo teisybę. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji negalėjo teismui paaiškinti vaizdo ir garso įraše užfiksuotų jos žodžių, jog M. nepadės, kad tai paskutinis atvejis, kad be reikalo pareigūnams ji neskambintų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad I. M. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie neprieštarauja kitų liudytojų parodymams, specialisto paaiškinimams, rašytinei bylos medžiagai, kuri buvo ištirta teisme, teismas I. M. parodymus, duotus teisme, vertina kritiškai ir remiasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 47-49).

Tokių aplinkybių, t. y. liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų detalių parodymų, analizė, jų sutapimas su ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta rašytine bylos medžiaga – tarnybiniais pranešimais, ataskaitų žiūryklės duomenimis, objektų apžiūros protokolais, kurie patvirtina I. M. nurodytas aplinkybes apie smurto jos atžvilgiu panaudojimą, t. y. įvykio vietoje ant grindų rastos lėkščių šukės, plaktukas, aerozolis „(duomenys neskelbtini)“, bei specialisto išvadoje fiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie atitiko pačios I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, leidžia teismui neginčijamai teigti, kad būtent kaltinamasis M. D. 2020-11-28 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei I. M.. Todėl M. D. nusikaltimas tinkamai kvalifikuotas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, taip pat tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Skirdamas kaltinamajam M. D. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

M. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas LR BK 27 straipsnio prasme yra pripažįstama nusikaltimų recidyvu (1 t., b. l. 169-198; 2 t., b. l. 1-12), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 158-168), nedirbantis (1 t., b. l. 156), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 157). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jog kalinamasis praeityje ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, jau ne kartą fizinį smurtą naudojo ir tos pačios nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu, be to, nagrinėtinu atveju fizinis smurtas I. M. atžvilgiu buvo panaudotas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai M. D. buvo nuteistas 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) taip pat dėl fizinio smurto panaudojimo I. M. atžvilgiu, kas rodo, jog savo elgesio kritiškai nevertina, teismas M. D. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kas padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-11-28 21.45 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2021-01-29 (1 t., b. l. 89, 137-140; 2 t., b. l. 88-90).

Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. D. buvo skirtas gynėjas advokatas E. J.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-01-06 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 288,18 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad gynėją skyrė pareigūnas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktiniai įrodymai – plaktukas ir aerozolis „(duomenys neskelbtini)“, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2020-12-01 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktinis įrodymas – vokas, kuriame yra DVD diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie pirmo tomo bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-11-20 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę M. D. paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021-01-29.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020-11-28 21.45 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2021-01-29.

Kaltinamajam M. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktinius įrodymus – plaktuką ir aerozolį „(duomenys neskelbtini)“, kurie saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2020-12-01 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – voką, kuriame yra DVD diskas su vaizdo įrašais, prisegtą prie pirmo tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė