- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- e2-4696-797/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03612-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovei K. V., jos atstovei advokatei E. G., atsakovui V. Š., jo atstovei advokato padėjėjai A. G., trečiajam asmeniui D. Š., institucijos atstovei A. S.,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui D. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinį palaiko, prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. V., panaikinti išlaikymą iš ieškovės K. V. pagal 2012-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1013-362/2012 m. vaikui E. Š. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove priteisti iš atsakovo V. Š. nepilnamečio vaiko E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui E. Š. išlaikymui priteistus pinigus iš atsakovo; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuokoje su atsakovu V. Š. 2009-04-17 gimė sūnus E. Š.. Nebegyvena su atsakovu nuo 2010 m. gruodžio mėn., nors santuoka buvo nutraukta tik 2012 m. vasario 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo sūnus Emilis liko gyventi su atsakovu, nes ji išvyko gyventi į Rusiją, kur 2012-04-28 pagimdė antrą sūnų, o 2013 m. sudarė antrą santuoką su G. V.. Nurodo, kad nutraukdami santuoką su atsakovu buvo sutarę, kad kol ji įsikurs Rusijoje, vaiko laikinoji gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, tačiau supratusi, kad teismo sprendimu sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu ne laikinai, o nuolatinai, apskundė šį sprendimą, po ko Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą panaikino. Atsakovo advokatas jai paaiškino, kad nors vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, tačiau ji bet kada galės be didesnių sunkumų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kreipdamasi į teismą. 2012-02-10 santuoka buvo nutraukta, o sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Kai įsikūrė Rusijoje, ketino pasiimti sūnų (duomenys neskelbtini) gyventi su ja, tačiau atsakovas nesutiko, neatsižvelgė į abiejų susitarimą, kad įsikūrusi Rusijoje pasiims vaiką gyventi su savimi, be to, neatsižvelgė į sūnaus (duomenys neskelbtini) norą gyventi su ja. Su sūnumi bendraudavo, juo rūpindavosi, mokydavo, auklėdavo, domėdavosi jo gyvenimu, sveikata. Dabartinės jos gyvenimo sąlygos yra geros, ji gyvena keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), namas yra 86 kv. m. S. E. skirtas vaikų kambarys, kuris yra 14 kv. m., apstatytas jam reikalingais baldais. Jam bus sudarytos normalios gyvenimo, auklėjimo bei vystymosi sąlygos. Su sutuoktiniu pasistatė namą, kurį šiuo metu įsirenginėja, name sūnui (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos bus sudarytos dar geresnės, nes namas naujas, šviesus, erdvus, sūnus (duomenys neskelbtini), gyvendamas su ieškove, galėtų bendrauti su broliu Semionu, kas yra labai svarbu vaikų vystymuisi. Ji yra pajėgi rūpintis sūnumi bei jį išlaikyti su sutuoktinio pagalba, nors materialinė tėvų padėtis nėra lemiamas faktorius nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tai neturi svarios įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiktų vaiko interesus, nes atsakovas yra užsiėmęs, dirba ir studijuoja, mažai laiko praleidžia su sūnumi. Be to, atsakovas nepakankamai rūpinasi vaiko sveikata, neleidžia sūnaus išsivežti atostogų mėnesiui, vaikas buvo pakrikštytas ieškovei nežinant. Nurodo, kad teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuoti savo pažiūras, todėl (duomenys neskelbtini) turi būti išklausytas.
Ieškovė paaiškino, kad nutraukiant santuoką, ji pasirašė, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta laikinai būtų nustatyta su atsakovu, kol pasikeis jos gyvenimo sąlygos, t. y. kol ji įsikurs Rusijoje, nes buvo nėščia, skubėjo nutraukti santuoką, o atsakovas tuo pasinaudojo. Ji buvo apgauta, pasitikėjo atsakovo advokatu, kuris teigė, kad galės kreiptis į teismą ir pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, bet pasikonsultavus su advokate, jai tapo aišku, kad tai nebus lengva. Atsakovas nesutiko, kad sūnus (duomenys neskelbtini) gyventų su ja, todėl ji kreipėsi į teismą. Nurodo, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą reikia keisti, nes vaikas yra palaužtas, užguitas, stresuoja, jei kažko nesupranta. Pripažįsta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) labiau yra prisirišęs prie atsakovo, bet šią situaciją reikia keisti. Nors atsakovo sutuoktinė D. Š. yra rūpestinga, bet iš (duomenys neskelbtini) ji išgirsta, kad Diana jį bara be reikalo. Paaiškino, kad išlaikymo vaikui pinigais neteikė, nes su atsakovu taip buvo sutarę, kad kol jį įsidarbins, išlaikymo vaikui nemokės, o atsakovas tam neprieštaravo ir sutiko, tik vėliau paaiškėjo, jog kreipėsi į antstolius dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Nurodo, kad ji išlaikymą teikdavo drabužėliais, pramogomis, kai būdavo kartu, atostogų metu. Šiuo metu ji dirba mokykloje ir dar repetitore, todėl jai nebūtų sunku sūnaus išlaikyti, jei sūnus gyventų su ja, jį atsisakytų išlaikymo iš tėvo. Pripažino, kad (duomenys neskelbtini) po vieno susitikimo su ja pradėjo mikčioti, nes sūnus norėjo likti su ja, o ji turėjo išvažiuoti. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) ją vadina mama Klotilda. Paaiškino, jog gyvendamas su tėvu, (duomenys neskelbtini) netobulėja, o gyvenant Rusijoje jam būtų užtikrinta geresnė ateitis. Nurodo, jog ji yra sutarusi su savo tėvu, jog tam, kad (duomenys neskelbtini) lengviau adaptuotųsi ir apsiprastų pas ją namuose Rusijoje, padės (duomenys neskelbtini) senelis – jos tėvas, nes jis šiuo metu nedirba ir turi tokią galimybę.
Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti, nurodo, jog institucijos pateikta išvada yra šališka, kaip ir psichologo pateikta vertinimo išvada, nes atsakovo motina dirbo kartu su psichologe, negalima remtis ir atsakovo liudytojų parodymais, kurie yra tendencingi, nepatvirtina realios situacijos. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad 2010 metais kai sūnui (duomenys neskelbtini)buvo vos pusantrų metukų ieškovė pasakė, kad nori skirtis, vis mažiau pradėjo skirti laiko sūnui, ieškojo naujų pažinčių su kitais vyrais, nuolat vykdavo į skirtingas užsienio šalis su jais susitikti, nes vienu metu susitikinėjo tiek su dabartiniu savo vyru Maskvoje, tiek su kitu vaikinu iš Ispanijos. Visų šių ieškovės išvykų metu jam teko rūpintis sūnumi. 2011 metų balandžio mėnesį ieškovė išvyko gyventi į Maskvą, o su ieškove nutarė, jog sūnus (duomenys neskelbtini) ir toliau liks gyventi Lietuvoje su juo. Nuo tada sūnus ir gyvena su juo ir dabartine sutuoktine D. Š.. Nurodo, jog įstatymas numato, jog reikšti pakartotinį ieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo galima tik pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Ieškovė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę keisti vaiko gyvenamąją aplinką nenurodo. Sūnus gyvena su juo, vaikui tai yra įprasta, saugi aplinka, atitinkanti jo poreikius bei užtikrinanti tinkamas sąlygas tokio amžiaus vaiko vystymuisi bei tobulėjimui. Sūnus turi šviesų, erdvų, apstatytą naujais baldais kambarį, kuriame sukurta jo privati erdvė su visais tokio amžiaus vaikui reikalingais daiktais. Jis lanko vaikų darželį „Žiburėlis“, turi daug savo amžiaus draugų, čia gyvena jo seneliai, kurie nuolat su vaiku bendrauja, leidžia laisvalaikį, berniukas prie jų yra labai prisirišęs. Vaikas turi geriausią draugę pusseserę (duomenys neskelbtini), su kuria jie yra itin artimi, neišskiriami nuo pat kūdikystės, kartu pramogauja, keliauja, netgi lanko tą pačią darželio grupę. Sūnaus toks amžius, kai formuojasi jo emocinis prisirišimas prie žmonių, jo identitetas, supančios aplinkos suvokimas. Vaiką supanti socialinė aplinka, žmonės su kuriais jis bendrauja, berniukui pažįstama nuo gimimo, ji jam yra artima, reiškianti saugumo, pastovumą jausmą. Todėl ši vaiko gyvenamoji aplinka neabejotinai atitinka jo interesus, o jos staigus pakeitimas gali padaryti vaikui nepataisomos žalos, sutrikdyti jo emocinį bei dvasinį vystymąsi, pakenkti normaliai jo psichologinei raidai, kas gali sąlygoti vėlesnius bendravimo, adaptacijos, emocijų sutrikimus. Ieškovė siekia jį atskirti nuo jam artimos aplinkos, vaiką nuo pat kūdikystės supančių jam artimų žmonių, draugų, suardyti jo emocinius ryšius su jam įprasta, saugia aplinka bei išsivežti į vaikui visišką svetimą užsienio šalį, su jam svetima kalba, visiškai skirtinga kultūra bei neįprastu ir svetimu nacionaliniu identitetu, kur jis neturėtų galimybės bendrauti savo gimtąją kalba, puoselėti lietuviškas tradicijas. Tai padarytų jam didžiulę psichologinę traumą bei prieštarautų jo interesams. Nuo pat kūdikystės besirūpindamas sūnumi, puikiai jį pažįstu, žinau jo nuotaikas, pomėgius, poreikius bei kaip visu tuo pasirūpinti, kad berniukas gerai jaustųsi. Ieškovė visą tą laikotarpį nuo savo išvykimo, lankė epizodiškai, grįždavo dažniausiai kas tris mėnesius ir pabūdavo nuo savaitės iki trijų savaičių, tačiau net ir tų trumpų apsilankymų Lietuvoje metu, su sūnumi praleisdavo ne itin daug laiko, aiškindama, jog neturi laiko, kad grįžusi turi susitvarkyti daugybę įvairių reikalų. Grįžęs iš mamos vaikas dažnai būdavo suirzęs, dirglus, grubus, supykęs ant visų, nevalgus, o vieną kartą grįžo mikčiodamas. Po kelių dienų namų aplinkoje vaiko elgesys susitvarko, išnyko mikčiojimas. Pastebėjo, kad apsilankymų pas mamą metu vaikas yra bandomas nuteikti prieš atsakovo šeimą. Vaikas iš mamos negauna jokių dovanų nei gimtadienio, nei švenčių proga. Kartais grįžusi pasidomi, ko trūksta vaikui, bet nieko nenuperka. Ieškovė nevykdo pareigos išlaikyti sūnų, nes nuo 2012 m. sausio mėn. ieškovės išlaikymo įsiskolinimas sūnui (duomenys neskelbtini) sudaro 11 776 Lt, dėl ko kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Nurodo, kad ieškovės ieškinys dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo yra nulemtas siekio išvengti išlaikymo pareigos vykdymo. Tarp jo sūnaus yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Berniukas nuo pirmos pažinties dienos puikiai sutaria su atsakovo sutuoktine D. Š., kuri vaiką labai myli. Atsakovui gimė dukra, kurią (duomenys neskelbtini) su dideliu brolišku rūpesčiu padeda ja rūpintis, šnekina pravirkus, glosto. Atsakovas nurodo, kad domisi sūnaus sveikata, todėl ieškovė teigia priešingai visiškai nepagrįstai.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra prisirišęs prie jo, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas sūnui padarytų jam neigiamą įtaką, nes jis jautrus vaikas, turi draugų, su kuriais bendrauja. Nurodo, jog tokio susitarimo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma laikinai, tarp šalių nebuvo. Jis nebūtų sutikęs, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes nuo mažens jis sūnų prižiūrėjo, juo rūpinosi, ieškovė leido laiką ne namuose, todėl ir buvo sutarta, jog sūnus lieka gyventi su atsakovu. Nurodo, jog išlaikymo suma po 400 Lt yra pakankama sūnui išlaikyti ir tokį išlaikymą galėtų mokėti. Nurodo, jog atsakovė po santuokos nutraukimo nemokėjo sūnui išlaikymo, yra didžiulis įsiskolinimas, ieškovė sako netiesą, kad buvo sutarimas, jog nemokės, kol įsidarbins. Nurodo, jog jo šeima šiuo metu gyvena ne pas tėvus, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kas būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo D. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsiliepime nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir atsakovas.
Trečiasis asmuo paaiškino, kad rūpinasi (duomenys neskelbtini), kaip motina, abu sutaria gerai, nuo pat pirmų gyvenimo kartu dienų prisideda prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo, ko negali pasakyti apie ieškovę. (duomenys neskelbtini) supanti aplinka yra saugi, nėra pasikeitusių aplinkybių, kas būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.
Institucijos atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš visų byloje esančių įrodymų, vaiko apklausos matyti, jog vaikas išsako nuomonę, su kuo nori gyventi, kad savo šeima jis laiko atsakovo šeimą ir nori gyventi Šiauliuose, kad pas atsakovą yra saugi aplinka, kad atsakovas tinkamai prižiūri sūnų, lankosi pas gydytojus, ko negalėtų pasakyti apie ieškovę, kuri pati tai patvirtino, kad nesikreipė pas gydytojus dėl sūnaus sveikatos patikrinimo. Nurodo, kad vaikui stabilumas yra svarbu, todėl laiko, kad vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas jam įprastoje aplinkoje pas atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovė nurodo, jog nutraukdamos santuoką šalys buvo sutarusios, jog laikinai sūnus E. Š. gyvens su atsakovu, kol ji įsikurs Rusijoje, tačiau atsakovas tokio susitarimo nesilaiko ir jai įsikūrus jos gyvenamojoje vietoje, nesutinka keisti vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovas atsikerta, jog tokio susitarimo nebuvo, nes ieškovė pati net du kartus pasirašė tą pačią sutarties sąlygą, kad vaikas liks gyventi su juo, nėra pasikeitusių aplinkybių, kurios leistų keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes vaikas prisirišęs prie šios šeimos, jį supančios aplinkos.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, jog E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės K. V. ir atsakovo V. Š. sūnus (13 b. l. t.1). Tarp šalių teisme buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla net du kartus. 2011-07-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje viena iš sąlygų buvo, kad sūnaus E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su V. Š., tačiau ieškovė teismo sprendimą apskundė ir prašė vaiko Emilio gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes, ieškovės teigimu, buvo sutarta, jog Emilio gyvenamoji vieta su atsakovu nustatoma tik laikinai, o vėliau paaiškėjo, jog atsakovas neketina jai atiduoti sūnaus. Šiaulių apygardos teismo nutartimi teismo sprendimas buvo panaikintas ir pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtu (18-20 b. l. t. 1). Šalys 2012 m. vėl kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 p. numatė, kad šalys vėl susitarė, jog jų nepilnamečio sūnaus E. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su tėčiu V. Š. (21-22 b. l. t. 1). 2012-02-10 teismo sprendimas įsiteisėjęs. Po santuokos nutraukimo su V. Š., ieškovė 2012-04-28 pagimdė sūnų S. V., kurio tėvas yra G. V., su kuriuo ieškovė susituokė 2013-02-05 (14-17 b. l. t. 1).
Ieškovė buvo pareiškusi prašymą skirti vaiko psichologinę ekspertizę, bet vėliau jos atsisakė (126-127, 139, 140, 144 b. l. t. 1).
Ieškovė nurodo, jog pasikeitė aplinkybės, nes ji turi gyvenamąjį būstą, pradėjo dirbti, gali pasiimti sūnų (duomenys neskelbtini) su savimi, ko anksčiau negalėjo padaryti, o atsakovas pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi, ji laukėsi kito kūdikio, todėl norėjo, kad gimusio vaiko tėvu būtų įrašomas jos draugas. Ieškinį grindžia buitinių sąlygų ištyrimo aktu, pažyma apie fizinio asmens, sutuoktinio pajamas, valstybinės teisės registracijos liudijimu, nuotraukomis, charakteristika, darbo sutartimi, vizomis, elektroniniais laiškais (26, 30, 34, 39-55, 160, 166-204 b. l. t. 1). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės keturių asmenų šeima gyvena 86 kv. m. 4 kambarių bute, kuris yra su patogumais ir tvarkingas, vaiko kambario plotas yra 14 kv. m., įrengimas naujas, vaikiško stiliaus, yra vieta miegui, žaidimui, mokymuisi dviem vaikams. Yra išvystyta ir gyvenvietės infrastruktūra, yra vaikų darželis-progimnazija, kultūros namai, sporto kompleksas, biblioteka, vaikų žaidimo aikštelės, maisto prekių parduotuvės, ambulatorija. Nurodo, jog šeimos narių santykiai dvasiniai, harmoningi, bendraujama šeimoje literatūros ir meno kūrinių, muzikos suvokimo kontekste, kuriamos sąlygos intelektualiam šeimos narių augimui (26 b. l. t. 1). Pateikti įrodymai, jog ieškovės sutuoktinis dirba ir jam priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir k. Taip pat pateikti dokumentai, charakterizuojantys ieškovę, kurie patvirtina, kad ji dirba progimnazijoje nuo 2014-09-01, dirba gerai ne tik įprastinėse, bet ir stresinėse situacijose, optimistiška, santūri, darbo drausmės pažeidimų neužfiksuota, neturi žalingų įpročių (160 b. l. t. 1).
Atsakovas atsikirtimus grindžia pažyma iš antstolės apie ieškovės išlaikymo 11 776 Lt įsiskolinimą, sprendimais dėl išmokos iš vaikų fondo mokėjimo E. Š. nuo 2012-04-24, santuokos liudijimu, iš kurio matyti, jog atsakovas yra sudaręs santuoką su D. Š., vaiko gimimo liudijimu, iš kurio matyti, jog atsakovas turi dukrą U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), charakteristika apie E. Š., kurioje nurodyta, jog vaiku rūpinasi tėvas, jo sutuoktinė, senelė, teta, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra geros, vaikas atvedamas į darželį tvarkingas, švarus. Taip pat pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, jog gimus (duomenys neskelbtini), nustatyta įgimta kairiojo inksto hidronefrozė, patologija vaikui augant mažėja, vaiku stropiai rūpinasi tėvas, vykdo gydytojų paskyrimus ir gydymą, o gydytoja (duomenys neskelbtini) mamos nematė nuo 2011 m. pradžios, ji nuo to laiko nesidomėjo vaiko sveikata, vaiku rūpinosi tik pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Pateiktos charakteristikos, kuriose nurodoma, jog V. Š. darbą atlieka gerai, nuobaudų neturi, o trečiasis asmuo D. Š. apibūdinama kaip atsakinga darbuotoja, kruopšti ir darbšti (68-76 b. l. t. 1). Atsakovas taip pat pateikė ir susirašinėjimą elektroniniais laiškais, pažymas apie gaunamas pajamas, psichologo vertinimo išvadą (7-32 b. l. t. 2). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas įrodo, kad atsakovo ir jo sutuoktinės vardu nuosavybės teise yra valdomas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (129-130 b. l. t. 1).
Pateikti įrodymai patvirtina, jog abu vaiko E. Š. tėvai charakterizuojami teigiamai, yra atsakingi, dirba, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi pas abu, tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl jau nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kai šalys nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Civilinio kodekso 3.169 str. nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Įstatymas numato, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str.).
Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nors jau yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su atsakovu. Šiuo atveju turi būti svarstomas klausimas jau dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir šalis turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kas būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Ta aplinkybe ieškovė nurodo tai, kad šiuo metu jau yra susiradusi darbą, turi gyvenamąją vietą, registraciją, todėl gali pasirūpinti sūnumi, kuriam, ieškovės teigimu, gyvenant su atsakovu Lietuvoje nėra sudarytos sąlygos tobulėti ir vystytis, jam nėra skaitomos knygutės, nemokoma gero elgesio, sūnus auga jautrus, neturintis tikro vyriško pavyzdžio.
Buvo apklausti ieškovės kviesti liudytojai G. U., G. U., kurie yra ieškovės tėvai. G. U. patvirtino, kad atsakovas nenoriai leidžia bendrauti su vaikaičiu (duomenys neskelbtini), vaikas verkia, kai reikia jį vežti pas tėvą, (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad atsakovas barėsi su žmona, tada (duomenys neskelbtini) verkė, kad (duomenys neskelbtini) davė valgyti, o jis nevalgė, (duomenys neskelbtini) supyko, todėl (duomenys neskelbtini) geriau gyventi su motina, tačiau atsakovas yra įtakojamas savo moterų, yra sakęs, kad jį išmes iš namų, jei jis atsisakys išlaikymo sūnui, nurodo, kad atsakovas neduoda (duomenys neskelbtini) ieškovei iš keršto, nes jis labai mylėjo (duomenys neskelbtini), net metė mokslus. Pripažino, kad su ieškove kalbėjo tada, kai ji ruošėsi išvykti į Rusiją pas naują draugą, kad vaikas yra svarbiau, o draugas pats galėtų atvykti pas ją į Lietuvą, bet jos nepaklausė (2014-11-06 garso įrašas 43.09 iki 1.09.21).
Liudytojas G. U. patvirtino, jog ieškovė, gyvendama su atsakovu santuokoje, laikė visus keturis kampus namuose, todėl kai ji skyrėsi, palaikė dukrą dėl tokio jos sprendimo, žinojo, kad dukra turi kitą vyrą Grigorijų, kuris žymiai geresnis, labiau nusipelnęs jo dukros. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) neturi gero pavyzdžio, gero tėvo, labai pažeidžiamas, įbaugintas, morališkai suluošintas, jei kas, tuojau pradeda verkti. Liudytojui graudu žiūrėti, kai ieškovė atvažiuoja į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) negali nuo jos atsitraukti. Padėtų (duomenys neskelbtini) adaptuotis Rusijoje, iki vasaros galėtų persikelti gyventi į Maskvą (2014-11-06 garso įrašas 1.59.24 iki 2.22.51).
Liudytoja apklausta E. Š. darželio auklėtoja G. V. patvirtino, kad 2013 m. pavasarį bendravo su ieškove, ją labai nuliūdino, kad ieškovė pasidomėjo, ar vaikas atvedamas tvarkingas, tačiau nepasidomėjo vaiko pasiekimais, nepaklausė, kaip sekasi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rūpinasi atsakovas tinkamai, vaiko drabužėliai tvarkingi, atsakovui padeda jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), kuri yra rūpestingas žmogus. Patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) gražiai kalba apie (duomenys neskelbtini), myli ir mamą (duomenys neskelbtini) (ieškovę), kad po bendravimo su motina, (duomenys neskelbtini) grįžo į grupę mikčiodamas, tai truko apie 1,5 mėn., kad (duomenys neskelbtini) yra uždaras vaikas, kad skaudus jam išsiskyrimas būtų su artimaisiais, su draugais (2014-11-06 garso įrašas 1.10.44 iki 1.31.35). .
Liudytoja J. N., kuri yra D. Š. darbdavė, patvirtino, kad į darbą atėjo ieškovės motina ir apšmeižė atsakovo sutuoktinę D. Š., kad yra netvarkinga, neprižiūri (duomenys neskelbtini), kad V. geria, tačiau D. gali apibūdinti kaip atsakingą, rūpestingą darbuotoją ir nieko blogo apie šeimą negali pasakyti (2014-11-06 garso įrašas 1.32.40 iki 1.38.51).
Liudytoja J. J. (atsakovo sesuo) patvirtino, kad atsakovas yra geras tėtis, gražiai sutaria su Diana, kad E. liko gyventi su tėčiu, vaikas yra pripratęs prie šeimos, vaikų, draugų (2014-11-06 garso įrašas 2.24.02 iki 2.36.50).
L. R. J. patvirtino, jog atsakovas yra jos marčios brolis, nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 m. rugpjūčio buvo kaimynai, nėra mačiusi išgėrusio atsakovo, E. rūpinasi tinkamai (2014-11-06 garso įrašas 2.37.50 iki 2.40.40).
Liudytoja A. Š. patvirtino, kad yra atsakovo šeimos draugė, taip pat yra pažįstama ir su ieškove. Patvirtino, jog atsakovas yra atsakingas, rūpestingas tėvas, E. yra prižiūrėtas, kultūringas, auklėjamas tinkamai, kad su D. E. sutaria, vadina ją vardu, kad E. myli tėvą ir jo pasiilgsta (2014-11-06 garso įrašas 35.43 iki 41.30).
Iš liudytojų apklausos matyti, kad E. reikalingi abu tėvai, bet labiau emociškai yra prisirišęs prie įprastos aplinkos, atsakovo, kuris juo tinkamai rūpinasi (CPK 185 str.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės priimami sprendimai nėra nuoseklūs, tai patvirtina pačios ieškovės veiksmai dėl santuokos nutraukimo, kad net du kartus teismai nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą ir jos pozicija dėl E. gyvenamosios vietos nustatymo abiejose bylose buvo ta pati, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu. Suprantama, kad vieną kartą galima suklysti ar nesuprasti pasekmių, tačiau antroje sutartyje ji vėl savo parašu patvirtino apie šalių susitarimą, kad vaikas lieka su atsakovu, kas paneigia jos teiginį, kad tarp šalių buvo susitarimas tik dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kita svarbi aplinkybė, teisiškai reikšminga byloje, yra ta, kad ieškovė nevykdė ir nevykdo pareigos teikti išlaikymą savo sūnui, kuriam išlaikymo įsiskolinimas siekia 11 776 Lt (69 b. l. t. 1), kas leidžia teismui spręsti apie netinkamą rūpinimąsi vaiku, motinos pareigų neatlikimą. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad ji nemokės išlaikymo sūnui, kol ras darbą, nepanaikina jos pareigos išlaikyti sūnų. Iš pateikto šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, jog dar 2012 m. atsakovas prašo ieškovės nors po 200 Lt mokėti išlaikymą, tačiau jis nebuvo mokamas, dėl ko atsakovas kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą (70-71 b. l. t.2, 169-184 b. l. t. 1).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.). Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (LAT 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-411/2008).
Byloje nustatyta, kad E. Š. jau treji metai gyvena su atsakovu Lietuvoje, o ieškovė epizodiškai sūnų lanko, kai atvyksta į Lietuvą. Kaip jau minėta, pas abu tėvus yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, abu tėvai siekia sūnaus tobulėjimo, tinkamo vystymosi. Byloje nėra nustatyta, kad sūnaus gyvenimas pas tėvą prieštarautų vaiko interesams. Teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad šiuo metu šalių sūnus pas atsakovą gyvena jau gana ilgą laiką ir jo gyvenimo aplinka yra nusistovėjusi (CPK 185 str.).
Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas.
Civilinio kodekso 3.177 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Teisme dalyvaujant psichologei, buvo apklaustas E. Š., kuris išreiškė nuomonę, ką jis laiko savo šeima, kad tai yra tėtis, Diana, sesutė ir kad nori gyventi Šiauliuose, nors Diana kartais jį ir bara, teigė, kad jam liūdna būna skirtis ir su tėčiu ir su mama Klotilda.
Atsakovas pateikė psichologinio vertinimo išvadą, kurią ieškovė laiko šališka, teigia, kad psichologė dirbo kartu su atsakovo motina, tačiau dėl to įrodymų nepateikia, kaip ir nepateikia kitos psichologinio vertinimo išvados, nesinaudodama rungimosi principu tik deklaratyviai teigia (CPK 12, 178 str.). Kita vertus, ši atsakovo pateikta išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris pagrindžia kitais byloje esančiais įrodymais patvirtintas aplinkybes apie vaiko prisirišimą prie tėvo, jo šeimą, vaiko norą gyventi su tėčiu, jau susiformavusią aplinką, vaiką supančius žmones, ir kurių visuma suteikia vaikui saugumą bei emocinį stabilumą. Iš psichologinio vertinimo išvados matyti, jog E. visiškai pasitiki tėvu, tarp jų yra glaudus, emociškai saugus bei stiprus ryšys, tėvui rūpi sūnaus nuomonė, jį dominantys klausimai. Tiriant vaiko emocinę bei psichologinę aplinką, galima daryti išvadą, kad ji yra emociškai saugi bei psichologiškai šilta, atitinkanti vaiko interesus dabar ir žiūrint į perspektyvą. Yra geras ryšys su abiem vaiko močiutėm, įvardina ir mamą Klotildą, kalba apie ją faktais, be emocijų. Taip pat išvadoje nurodoma, kad vaikas gerai jaučiasi tada kai jo gyvenime esama šiek tiek nepertraukiamos rutinos ir tvarkos, dėl vaiko jautrumo nerekomenduojama kardinaliai keisti gyvenimo sąlygų (22 b. l. t. 2). Pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad šiuo metu E. labiau prisirišęs prie atsakovo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp E. reikia ir mamos ir tėčio, kad ieškovė yra dėmesinga sūnui, mylinti mama, pakankamai dažnai lankosi Lietuvoje ir susitinka su Emiliu, tačiau iš vaiko apklausos matyti, jog savo šeima jis įvardina tėčio šeimą, kurioje jis auga virš 3 metų, nori su ja gyventi, o E. nurodyta aplinkybė, kad D. Š. jį kartais bara, neįrodo nesaugios gyvenimo aplinkos, kas būtų esminė aplinkybė keisti vaiko gyvenamąją vietą. Nenustatyta nei vieno iš tėvų spaudimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos pasirinkimo.
Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nepateisina ir nepatvirtina būtinumo būtent šiuo metu keisti sūnaus gyvenamosios vietos, o įrodymų visuma patvirtina, kad sūnaus gyvenimas pas tėvą atitinka jo poreikius, užtikrina emocinį saugumą, nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, o pats vaikas išsako norą gyventi su tėvu, todėl ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Atmetus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), atmestini ir reikalavimai dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo po 400 Lt ir išlaikymo panaikinimo iš ieškovės K. V. pagal 2012-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-1013-362/2012 m. vaikui E. Š. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, dėl uzufrukto nustatymo (CPK 185 str.).
Išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Kadangi ieškinys atmestinas, todėl 1000 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 93 str.), o valstybei iš ieškovės priteistinos 21,34 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (88, 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. V. atsakovui V. Š. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės K. V. valstybei 21,34 Lt (dvidešimt vieno lito, 34 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.