Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-38-1170/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-23
Bylos Nr.
II-38-1170/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01795-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-38-1170/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01795-2024-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Smiltei Butkytei, Dominykai Švedkovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. S.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 10 - ANR_N-26699-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 10- ANR_N-26699-2024 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad S. S. 2024 m. gegužės 19 d., 12.45 val., Antano Tumėno g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį „ S. O.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), reikalavimus ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 222 punktus, bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Minėtu procesiniu sprendimu S. S. buvo paskirta galutinė subendrinta 1 150 Eur dydžio bauda (b. l. 11-14).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas S. S. skundas, kuriuo šis prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir bylą nutraukti. S. S. neginčija, kad jis 2024 m. gegužės 19 d., 12.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini).“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su Nutarime nurodytais, jo tariamai padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Jis neatsitrenkė ir neapgadino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat nepasišalino iš įvykio vietos. Nors minėtas automobilis buvo pastatytas taip, kad trukdė eismui, tačiau jam pavyko išvažiuoti nekliudžius šio automobilio. Jis judėjo lėtai ir atsargiai, įsitikindamas, kad niekam nekelia jokios žalos. Pravažiavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis iš greta buvusių asmenų negavo jokios pastabos dėl minėto automobilio kliudymo. Be to, jis pats nei girdėjo, nei pajuto kokį nors smūgį ar atsitrenkimą į kitą transporto priemonę. Kadangi jis jokio automobilio neapgadino, jis nesutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldamas eismo įvykį, padarydamas žalą ir pasišalindamas iš eismo įvykio. Pasak S. S., pagrindiniai įrodymai, kuriais yra grindžiama jo kaltė, yra liudytojo parodymai ir vaizdinė medžiaga. Tačiau šie įrodymai patvirtina tik tai, kad jo vairuojamas automobilis nustatytu laiku buvo Nutarime nurodytoje vietoje, tačiau ši aplinkybė, S. S. teigimu, savaime nereiškia, kad jis padarė Nutarime išvardintus pažeidimus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog būtent jo vairuojamas automobilis kliudė ir įlenkė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį. Skunde nurodyta, kad iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad pro „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį, be jo automobilio, pravažiavo ir kitos transporto priemonės. Todėl bet kuris iš šių automobilių galėjo įlenkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be kita ko, S. S., Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde išsakė abejones dėl liudytojo parodymų patikimumo. Nutarime nurodyta, kad liudytojas sėdėjo automobilyje, kuris nuo S. S. automobilio buvo nutolęs per 5-7 automobilius, tačiau nėra aišku kokioje konkrečioje vietoje buvo liudytojas, ir iš kokio atstumo jis ką matė. Tai reiškia, kad liudytojo pateikti teiginiai yra išimtinai pastarojo subjektyvi nuomonė, kurios nepatvirtina pastarojo padaryta S. S. įvykio metu vairuoto automobilio fotonuotrauka. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog pats neva apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos išvyko, kadangi buvo išnuomotas, ir jokia automobiliui padaryta žala nebuvo nustatyta. Todėl kyla pagrįstas klausimas kada ir kurioje vietoje minėtas automobilis buvo apgadintas. S. S. nuomone, Institucijos Nutarimas yra ydingas ir dėl to, kad jame nėra detalizuota kuo remiantis buvo nustatytas padarytos žalos dydis. Byloje pateikta tik draudimo bendrovės sąmata su įvairiais skaičiavimais, tačiau nėra aišku su kuo šie skaičiavimai yra susiję. S. S. teigimu, skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad Institucija nepateikė jokių jo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų, todėl, esant nepašalintoms abejonėms, skundžiamas Institucijos Nutarimas turi būti panaikintas, o administracine teisena pastarojo atžvilgiu nutraukta (b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka ir prašo palikti nepakeistą skundžiamą Institucijos Nutarimą. Institucijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina S. S. kaltę. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad tarp automobilių stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu atbuline eiga važiuojantis tamsios spalvos automobilis bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Vėliau šis automobilis atbuline eiga atsitrenkia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, sustoja, ir priešingai, nei nurodo S. S., jokių pašalinių asmenų, esančių šalia minėto automobilio nematyti. Praėjus tam tikram laiko tarpui, automobiliui pastovėjus, šis pavažiuoja į priekį, link automobilio pradeda eiti pašaliniai asmenys ir automobiliui pavyksta išvažiuoti. Pasak Institucijos, net ir po susidūrimo jokie pašaliniai asmenys S. S. nepadėjo išvažiuoti. Betarpiškai įvykį matęs liudytojas M. Š. nurodė, kad įvykio metu buvo savo automobilyje, kuris buvo netoli eismo įvykio vietos, ir matė, kaip automobilis „S. O.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bandydamas išvažiuoti, atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius, apsidairė ir išvažiavo. Be kita ko, atlikus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugretinimą, nustatyta, kad ant abiejų automobilių esančių apgadinimų lokalizacija, dydis bei aukštis neabejotinai patvirtina, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Institucijos atsiliepime atkreiptas dėmesys į S. S. teiginius, jog jis nejuto jokio atsitrenkimo į kitą automobilį. Pasak Institucijos, tokius S. S. parodymus paneigia vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, o būtent tai, kad S. S. po automobilių susidūrimo buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo automobilius, nustojo judėti ir kurį laiko tarpą buvo sustojęs. Be to, S. S. teiginius paneigia ir ant automobilių užfiksuoti, tarpusavyje sutampantys apgadinimai. Institucijos vertinimu, skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo (b. l. 118-119).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas S. S. paaiškino, kad neginčijo, jog buvo įvykio vietoje. Tą dieną vyko vaikščiojimo renginys, daug automobilių buvo susirinkę. Jis ėjo 10 km distanciją. Kai jis atvažiavo, jo automobilis buvo vienas iš pirmųjų. Ten buvo labai daug laisvės automobilio pastatymui, todėl gal ir be reikalo taip toli jį pastatė. Tuo metu, kai jis atvažiavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dar nebuvo. Jis planavo išvažiuoti iš aikštelės, apžiūrėjo tą teritoriją, ten pora automobilių buvo užblokavę kelią, todėl jis net porą nuotraukų dar yra pasidaręs, bet minėto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio jis nefotografavo. Tuo metu, kai jis pradėjo judėti, sucypė davikliai, tada jis sustojo. Jis negali atsiminti tiksliai kada tai buvo, bet tikėtina, kad jis tada ar žinutę rašė, ar skambino, kad vėluos nenumatytą laiką. Jis tuo metu galvojo, kad nežino ką ten daryti, bet priėjo žmogus ir pasakė, kad yra galimybė išvažiuoti. Tas žmogus sakė, jog gali padėti, todėl jis nuėjo parodyti kaip išvažiuoti, o jis (S. S.) pradėjo važiuoti. Tame vaizdo įraše matosi, kad tas žmogus eina padėti išvažiuoti ir pats automobilis kartu pajuda. Tas liudytojas (M. Š.) pasirodė su savo automobiliu tik tada, kai automobilis išvairavo, išvažinėjo. Pasak S. S., buvo net du asmenys, kurie jam padėjo išvairuoti. Vienas buvo baltu automobiliu, kitas - tamsiu. Žmonės atsirado tuo metu, kai jo automobilis stovėjo, priėjo. Jis pats galimai per langelį kalbėjo, bet jis (S. S.) nebuvo išlipęs. Liudytojas sakė, kad jis (S. S.) pats vaikščiojo, tačiau jam žmogus pasakė, kad: „pavažiuok, pastatyk vairą normaliai“. Ką ten sakė jis tiksliai nepasakys, bet kai tu nori išvažiuoti, tai kažkas priekyje rodo. Bet kaip tik tas rodymas buvo iš tos zonos, kur nesimato vaizdo įraše. Pagalbininkai atsirado būtent tuo metu, kai jis buvo sustojęs. Tada priėjo ir pasakė kaip išvažiuoti, nes prieš tai jie išvažiavo, ar kaip ten buvo. Labai keistas išvažiavimo būdas buvo ten, todėl jis (S. S.) ilgai užtruko išvažiuodamas. Iki to momento, kai atsirado asmenys, jis nebuvo atsitrenkęs, buvo sustojęs. Taip pat jis nebuvo atsitrenkęs, kai išvažinėjo su žmonių pagalba. Jis neatsimena, kad būtų pats išlipęs. Jam atrodo, jis kai kalba telefonu, nebūtina išlipti iš mašinos, todėl jis nebuvo išlipęs, bet 100 procentų pasakyti, kaip viskas vyko prieš tą pusę metų, jis nelabai gali. S. S. taip pat patvirtino, kad vyko automobilių sugretinimas, kuris įvyko praėjus galimai porai mėnesių po įvykių. Nuo įvykio iki sugretinimo ir po įvykio ten tokie nubyrėjimai, atsilupimai dažnų buvo. Kadangi jis dirba karjere, tai ta mašina irgi ten būna ir visokiausių gali būti įbrėžimų. Kai jis atvyko į automobilių sugretinimą, pamatė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jis nustebo, kadangi jo automobilyje nebuvo jokio išlenkimo. Jis negali pasakyti ar įvykio metu liudytojas buvo pasirodęs prie jo automobilio. S. S. taip pat paaiškino, kad pagal vaizdo įrašą, kai atėjo žmogus padėti išvažiuoti, jis pradėjo judėti ir dar nebuvo liudytojo. Tada ne pilna minutė praeina ir atvažiuoja automobilis, bet gal kažkur kitur jis buvo, jis nežino. Ten ties kraštu buvo. Gal kažkur jis (S. S.) išėjęs buvo. Pagal tai, ką jis matė iš vaizdo įrašo, tai iš to automobilio, kur privažiavo po nepilnos minutės, išlipa žmogus ir eina link to pėsčiųjų žygio. Tada jis pritūpė batą užsirišti ir jis (S. S.) tada padėkojo tam, kuris padėjo išvažiuoti vairuotojui, tik atsimena, kad jo sūnus ten M. buvo, tai jis (S. S.) sakė, kad: „turi gerą tėtį, kad jis padeda kitiems“. Bet tai neaktualu bylai, bet tik tiek, kad jis (S. S.) tada pamojavo ir liudytojas to nematė. Jam (M. Š.) atrodo, kad jis (S. S.) greitai paspruko iš įvykio vietos, tačiau jis iš įvykio vietos nebėgo. Jis liudytojo gyvai įvykio vietoje nematė. Nebent matė, nežinodamas, kad tai liudytojas. Ten du žmonės kai ėjo, vienas pritūpė, po to matosi vaizdo įraše, kad nufotografuoja išvažiuojančią mašiną, kuri yra nuo įvykio vietos virš 100 metrų. Tai tada gali bet kurią mašiną fotografuoti ir ji bus įvykio vietoje. Jo (S. S.) problema ta, kad jis kurį laiką buvo sustojęs, dėl to policija nusprendė, kad tada, kai jis buvo sustojęs, įvyko atsitrenkimas, o liudytojas galvoja, kad buvo atsitrenkimas, pagal tai, kai jis (S. S.) manevravo. Jis neginčija, kad jis buvo sustojęs prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Jis pabandė važiuoti, tada signalizacija suveikė, kad nereikia važiuoti, tada jis (S. S.) suprato, kad neišvažiuos, informavo šeimą. Tada atėjo žmogus, kuris netoli buvo, vaikščiojo, jis išvažiavęs buvo, sako: „padėsime išvažiuoti“. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, S. S. nurodė, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Po to momento, kai priėjo žmogus, jis išvažiavo iš aikštelės. Vaizdo įrašo 12.45.53 minutę tamsus automobilis yra jo. Jis matė, kad jo automobilis buvo fotografuojamas. Pats jis to fakto nematė, bet iš vaizdo įrašo matosi. Policijos pareigūnai sugretinimo metu minėjo, kad pagal atliktus matavimus nustatė, kad atitinka automobilio apgadinimai pagal lokaciją (b. l. 127-130, 131-132).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad tiesiog sėdėjo savo mašinoje, su draugu buvo viešajame renginyje, buvo atėję pavalgyti į mašiną. Vienu momentu tiesiog pamatė išvažinėjant mašiną. Buvo tikrai matoma, kad sunku išvažiuoti iš tos vietos. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis trukdė. Ir vienu momentu labai užkliuvo, kad, jie kažkaip žiūrėjo į tą vietą, ir mašina tiesiog sustojo ir jis pamatė kaip žmogus išlipo iš jos ir pažiūrėjo į galą. Jie kaip ir kažkaip atkreipė dėmesį, tada matė atėjo daugiau žmonių kažkaip padėti išvažiuoti ir tiesiog pamatė kaip ta mašina greitai išvažiuoja iš tos stovėjimo aikštelės. Jie nuėjo apžiūrėti automobilio – buvo įlenktos durys. Kas jam labai užkliuvo, kodėl jis taip paėmė ir parašė, nes jis matė, kaip mašina važiuodama galu, atsitrenkė į kitą automobilį. Nebuvo ten didelio smūgio į kitą mašiną, bet buvo atsitrenkimas padarytas. Jam labiausiai užkliuvo tas, kad žmogus išlipo ir dar pasižiūrėjo ar jo automobiliui nieko neatsitiko. Jis nežino ar tas asmuo, kažką trynė ar netrynė savo automobilyje, nes seniai buvo, bet pamatė, kad jis pasižiūrėjo į savo mašiną. Liudytojas detalizavo, kad tuo momentu, galimai ji nuo automobilio skyrė 6-7 automobiliai, gal virš 30 metrų atstumas. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo jam iš dešinės pusės. Jis (M. Š.) buvo arčiau gatvės. Vaizdą galėjo užstoti, bet jis vis tiek matė kaip važiuoja mašina. Vairuotoją jis vieną matė. Buvo kažkas atėjęs padėti išvažiuoti. Jis vieną ar du žmones matė, jie skėsčiojo rankomis, vienas sakė „važiuok“. Jis neprisimena ar tai buvo prieš ar po smūgio, seniai tas buvo. Jis matė, kaip atsitrenkė, o po to išvažiavo. Aišku, galėjo ten neliesti, bet ten neįmanoma neliesti. Mašina prie mašinos buvo. Žmogus išlipo, kiek atsimena. Pavažiavo į priekį. Atsirėmimas buvo kaire puse. Jam atrodo, kad jis (M. Š.) net sakė, kai jam skambino iš policijos, kaire puse apsisukinėjo. Kairiu ketvirčiu: lempa, bamperiu. Jis šiuo metu nepamena ar buvo žmonės. Arba prieš tai buvo keli žmonės priėję padėti išvažiuoti, arba po to. Automobilio vairuotojas išvyko greitai, bet iš aikštelės labai greitai išvažiavo lyg norėtų pabėgti. Nes tikrai greitis buvo didelis, gal ir vaizdo įraše matosi kaip išvažiuoja iš aikštelės greitai. Jis spėjo nufotografuoti. Nes jis (M. Š.) jau matė, išvažinėjo, po juos tiesiog pravažiavo. Tai spėjo, kiek galėjo nufotografuoti mašinos numerius. Kai asmuo išvažinėjo, jis jau buvo išlipęs iš automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje viduryje buvo durų įlenkimas. Tai buvo būtent toje vietoje, kur matė, kad automobilis palietė. Ta aikštelė buvo labai užgrūsta, nes buvo viešas renginys. Buvo mašinų pačioje aikštelėje. Aikštelė yra žvyrinė, buvo geras oras, dulkių nemažai buvo, o mašinų tai daug, nes ten renginys dar nebuvo pasibaigęs. Jis negali pasakyti ar kai atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, jau ten buvo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Bijo sumeluoti kiek laiko buvo, galėjau pusvalandį būti, valandą, nes jam pietų pertrauka buvo. Jis nežino su kuriuo automobiliu buvo tą dieną, nes turi kelias mašinas. Tikrai nuoširdžiai neatsimena (b. l. 127- 130).

S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal jo skundą dėl Institucijos Nutarimo. Jis nesutinka su Institucijos teiginiu, kad jis „atsitrenkia“. Tiksliau būtų - pavažiuoja ir sustoja. Smūgio jis nejuto. Parkavimo davikliams reaguojant intensyviau – jis sustojo. Tuomet, kaip pamena, sustojęs ir supratęs, kad išvažiuoti per tokį tarpą tikriausiai nepavyks, skubiai informavo namiškius, kad nenumatytai vėluosiu. Jis nesutinka su teiginiu „Priešingai nei teigia Pareiškėjas, net ir po susidūrimo, pašaliniai asmenys jam nebandė padėti išvažiuoti.“ Taip pat jis nesutinka su teiginiu, jog „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius, apsidairė ir išvažiavo iš įvykio vietos.“ Vaizdo įraše prie automobilio matomas žmogus - padėjęs išlaviruoti kitas vairuotojas. Jis nesutinka, kad M. Š., būdamas įvykio vietoje spėjo padaryti eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės nuotrauką“. Nuotrauka esanti byloje buvo padaryta beveik po trijų minučių po tamsaus auto pajudėjimo po sustojimo. Ji daryta ne buvusio sustojimo vietoje. Remiantis vaizdo įrašo duomenimis, manytina, kad teisine prasme tai ne įvykio vieta ir ne menamo įvykio laikas. Antraip galima neribotą laiką fotografuoti aikštelėje esančius automobilius ir „žvejoti“, kas galėtų užkibti. Vaizdo įraše matosi, kad M. Š. fotografuoja „(duomenys neskelbtini)“ automobilį gerą 100 metrų nuo buvusios „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo vietos. Kadangi menamo eismo įvykio vieta nebuvo nufotografuota, jis buvo kviečiamas į policiją sugretinimui. Jam sukėlė nuostabą „(duomenys neskelbtini)“ įlinkimas, kai tuo metu ant „(duomenys neskelbtini)“ automobilio buvo vienas kitas išsimėtęs dažų nubyrėjimas ar lengvas/i įbrėžimas/ai, kurie atsirado anksčiau nei įvyko nagrinėjamas įvykis (šiuo metu automobilis yra įveikęs virš 184 000 km ir ne kartą stovėjimo aikštelėje (net ir jam matant) yra gavęs į šoną durelėmis.). Jis nesutinka, kad „ant abiejų automobilių ... neabejotinai patvirtina, kad automobiliai kontaktavo“. Neabejotinai yra tik tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ turi įlinkimą ir kad kontaktavo su kitu panašaus aukščio automobiliu. Tačiau ant „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adekvataus kitam automobiliui įlinkimo nėra ir nebuvo. Kad kontaktas buvo būtent su šiuo automobiliu ir būtent tuomet „neabejotinai“ nepatvirtina. Jis nesutinka, kad „Pareiškėjas buvo išlipęs apžiūrėti automobilių...“. Kol jis buvo užsiėmęs, neturėjo poreikio išlipti, o per tą laiką priėjo kitas vairuotojas ir patarė, kaip per keletą manevrų galima išvairuoti. Jis padėjo iš priekio, tad jau buvo už vaizdo įrašo zonos. Išdėstytus teiginius patvirtina ir akivaizdi vaizdo įrašo chronologija: Vaizdas prasideda 12.30. Ar gelsvas automobilis jau turi vėliau deklaruotą įlinkimą šone ar ne - nustatyti negalima. Matosi, kad gelsvas automobilis pastatytas netinkamai. Tuomet ieškodamas išvažiavimo ir vaikščiodamas (daugiau ne vaizdo įrašo zonoje) netoliese automobilio kelias min po 12.30, jis pastebėjo dar mažiausiai du išvažiavimą blokuojančius automobilius. 12.30.01 val. vyksta eismas apie gelsvą automobilį. 12.40 val. prie gelsvo automobilio privažiuoja baltas automobilis. Pro gelsvą automobilį pravažiuoja/nuvažiuoja baltas auto. Pravairavimas užtrunka apie minutę. 12.41.50 val. link gelsvo auto pajuda tamsus automobilis (Jis planavo pabandyti išvairuoti). 12.42.20 val. tamsus automobilis sustoja prie gelsvo automobilio. Parkavimo signalizacija judėjimą stabdo. Vairuotojas neišlipa. 12.43.30 val. prie tamsaus automobilio ir gelsvo automobilio ateina žmogus. Jis pataria kaip išvairuoti ir nueina į priekį rodyti kelio 12.43.46 val. (Vaizdo įrašas jau nebeapima). 12.43.46 val. tamsus automobilis pajuda. Prieš nepilną minutę priėjęs išvažiavimo galimybės parodyti žmogus negali būti išlipęs vairuotojas, nes tą pat sekundę jam praėjus pro keleivio/šturmano pusę automobilis pajuda. 12.44.49 val. sustoja tikėtinai „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Jei tai tikrai tas pats automobilis, kuriame „(duomenys neskelbtini)“ sėdėdamas viduje mato ir „išlipusį“ vairuotoją ir „įvykio“ vietą, tai pastebėtina, kad pagal vaizdo įrašą jie akivaizdžiai jis supranta teisingai) „(duomenys neskelbtini)“ atvyksta virš minutės vėliau, kai juodas auto jau laviruoja padedamas kitu geranoriškų vairuotoju. 12.45.58 išvažiuoja tamsus automobilis. 12.46.03-12.46.11 val. tamsaus automobilio vairuotojas išvažiuodamas sustoja neišlipdamas padėkoti vienam iš padėjusių išlaviruoti vairuotojų šviesiame automobilyje. (Nepanašu į „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamą skubėjimą/“bėgimą iš įvykio vietos“. Tiesa, „(duomenys neskelbtini)“ to (kaip ir inkriminuojamo įvykio) nusisukęs nemato.). 12.46.12 „(duomenys neskelbtini)“ atsitupia/pritupia vidury išvažiavimo kelio, bet išgirdęs pajudėjusio automobilio garsą atsistoja. 12.46.30/32 val. „(duomenys neskelbtini)“ nufotografuoja išsukantį tamsų „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, galimai patrukdžiusį susitvarkyti bato raištelių. Fotografavimas ivvko ne įvykio vietoje, kaip teigiama atsiliepime. „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjimai yra subjektyvūs, o surinkti dokumentai bei vaizdo įrašas neįrodantys atsiliepime inkriminuojamo nusižengimo bei peršamo sąmoningo pasišalinimo iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, S. S. vertinimu, Institucijos atsiliepime į skundą pateikti argumentai yra nepagrįsti, todėl jis prašo skundą tenkinti (b. l. 122-126).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytus.

ANK 426 straipsnio 2 dalis yra taikoma už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis SEAKĮ 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad S. S. jo vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. gegužės 19 d., 12.45 val., Antano Tumėno gatvėje, Vilniuje, nekilo. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S., patvirtindamas, kad 2024 m. gegužės 19 d. dalyvavo žygeivių renginyje, todėl (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje stovėjimo aikštelėje paliko jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o vėliau iš šios stovėjimo aikštelės išvažiavo (b. l. 122-126, 127-130, 131-132). Be kita ko, aptariamą aplinkybę įrodo ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų vaizdo įrašų turinys, iš kurio akivaizdžiai matyti bylai aktualiu laiku buvęs S. S. priklausantis automobilis, taip pat ir liudytojo M. Š. įvykio metu daryta fotonuotrauka bei pastarojo pateikti paaiškinimai, kuriuose jis patvirtino, kad įvykio metu matė būtent S. S. priklausantį automobilį - „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 127-130). Kita vertus, S. S., tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek teismo posėdžių metu, kategoriškai neigė, kad jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilių stovėjimo aikštelėje buvusį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Antai, jis patyrė tam tikrų sunkumų išvažiuojant iš stovėjimo vietos, tačiau jokiu būdu automobilio nekliudė ir jo neapgadino, taip pat iš įvykio vietos nepasišalino.

Teismas, sugretinęs pirmiau aptartus S. S. pateiktus paaiškinimus su byloje esančiais liudytojo M. Š. paaiškinimais, vaizdinės medžiagos turiniu, taip pat ir abiejų įvykyje dalyvavusių automobilių sugretinimo rezultatais, neturi pagrindo pritarti S. S. faktinių aplinkybių vertinimui ir pripažinti, kad pastarasis vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nekliudė automobilių stovėjimo aikštelėje palikto „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio. Tokie S. S. viso proceso metu pateikti paaiškinimai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodyti argumentai vertintini išimtinai kaip gynybinė pozicija, paremta faktinių aplinkybių interpretacija.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek rašytinius paaiškinimus Institucijai pateikęs, tiek teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Š. nurodė, jog matė kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kartu (duomenys neskelbtini) detalizavo, jog įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis nebuvo didelis, kadangi automobilis turėjo mažai vietos manevrams ir bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tam akivaizdžiai kliudė. Pasak (duomenys neskelbtini), matėsi, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), negalėjo tinkamai išmanevruoti, o galiausiai ir palietė jam kelią užstojusį kitą automobilį - „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio metu taip pat buvo priėję pašaliniai žmonės, kurie rodė kokiu būdu reikėtų išvažiuoti. (duomenys neskelbtini), paklaustas ar jo matymo laukas automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo apribotas, nurodė, kad nors jis ir buvo tam tikru atstumu nutolęs nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nekliudomai matė visą šio manevravimą, įskaitant ir atsitrenkimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (b. l. 25, 127-130).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. teigė, kad liudytojo M. Š. parodymai yra laikytini nepatikimais, kadangi tai yra tik jo subjektyvi nuomonė, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu M. Š. parodymų vertinimu ir abejoti minėto liudytojo pateiktų parodymų patikimumu. Pastarasis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog matė, kaip S. S. vairuotas automobilis atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį. Be kita ko, šiam automobiliui išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, jį užfiksavo mobiliojo ryšio telefonu ir fotonuotrauką perdavė policijos pareigūnams (fotonuotrauka, esanti skaitmeninėje laikmenoje). Nepaneigtina, jog liudytojas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė platesnius paaiškinimus, nei teikdamas rašytinį paaiškinimą Institucijai, tačiau tai jokiu būdu nesąlygoja pastarojo pateiktų paaiškinimų nepatikimumo. Anaiptol, bylos nagrinėjimo teisme metu tiek teismas, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S., liudytojui M. Š. uždavė ne vieną patikslinantį klausimą, todėl akivaizdu, kad pastarojo paaiškinimų turinys išsiplėtė. Be kita ko, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų M. Š. siekį apkalbėti S. S.. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats liudytojas, jis S. S. nepažįsta, jokie tarpusavio santykiai jų nesieja, joks konfliktas įvykio metu tarp jų nekilo, o M. Š., būdamas įvykio vietoje, ir matydamas kaip yra apgadinamas svetimas automobilis, tiesiog nusprendė apie tai pranešti policijos pareigūnams (b. l. 25, 127-130). Sugretinus visus pirmiau aptartus liudytojo paaiškinimus su byloje esančiu vaizdo įrašu, teismui nekyla abejonių, jog liudytojas M. Š. įvykio vietoje buvo bylai aktualiu laiku, o ir jo buvimo vieta nuo minėtų automobilių nebuvo tiek nutolusi ar matomumas joje buvo apribotas, kad pastarasis neįžvelgtų jo akcentuojamo automobilių susidūrimo fakto.

Byloje pateiktame vaizdo įraše, kuris buvo užfiksuotas vaizdo kamera, esančia ant pastato (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, stogo, akivaizdžiai matyti, jog automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, toje pačioje automobilio judėjimo kryptyje yra du asmenys, iš kurių vienas nufotografuoja pravažiuojantį automobilį (vaizdo įraše 12.46 val.). Ką, kaip ir nurodė liudytojas M. Š., įvykio metu jis ir padarė. Būtent šie du asmenys anksčiau yra matomi išlipantys iš pilkos spalvos automobilio, kuris yra paliekamas itin arti stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir bandančio išmanevruoti S. S. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vaizdo įraše 12.44-12.45 val.). Be kita ko, minėtas pilkas automobilis, į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko ir buvo neženkliai nutolęs nuo S. S. vairuoto automobilio, būtent tuo metu, kai šis bandė išmanevruoti šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vaizdo įraše 12.42-12.43 val.). Kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra itin priartėjęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat atlieka neženklius manevravimo veiksmus (pajuda į priekį, vėliau atgal, neženkliai pajuda į šoną), pilkos spalvos automobilį, kuriuo atvyko vėliau fotonuotrauką padaręs asmuo, nuo įvykyje dalyvavusių automobilių skiria, kaip ir nurodė liudytojas M. Š., ne daugiau nei 5-7 automobiliai. Be kita ko, aptariamoje vaizdinėje medžiagoje aplinkybės, kurios būtų sąlygojusios matomumo nepakankamumą, nėra užfiksuotos – jokios kitos transporto priemonės šalia pilkos spalvos automobilio nepravažiavo, taip pat nebuvo matomi jokie kiti asmenys, užstoję vaizdą. Anaiptol, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), manevravimo metu pilkos spalvos automobilio priekinis stiklas buvo nukreiptas būtent į įvykio pusę, o jau minėtas ir paties M. Š. akcentuotas atstumas tarp automobilių, sąlygojo gerą ir netrukdomą matomumą. Taigi, aptartas vaizdo įrašo turinys neleidžia teismui abejoti, jog būtent M. Š., buvo tas asmuo, kuris bylai aktualiu laiku atvyko į įvykio vietą ir galėjo netrukdomai matyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimo pobūdį – greitį, kryptį, kelyje pasitaikančias kliūtis, įskaitant ir atsitrenkimo į „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį, faktą.

Svarbu ir tai, jog teismo išvadą dėl pagrįsto S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, taip pat liudytojo M. Š. parodymų patikimumo, pagrindžia ir byloje atlikto įvykio metu dalyvavusių automobilių sugretinimo rezultatai. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas M. Š. nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė galine kaire puse. Iš minėto automobilių sugretinimo fotonuotraukų, esančių skaitmeninėje laikmenoje, akivaizdžiai matyti, kad apgadinimų, padarytų automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lokacija, o būtent – priekinių dešinės pusės durų įlenkimas, identiškai atitinka „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio galinės kairės pusės detalių pobūdį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinių durelių įlenkimas yra tame pačiame aukštyje kaip ir pirmiau minėta „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio galinio bamperio kairės pusės dalis. Be kita ko, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įlenkimas yra būtent tokio dydžio, kaip minėtas S. S. priklausančio automobilio galinės kairės pusės dalies išsikišimas. Šių aplinkybių kontekste aktualu ir tai, jog būtent toje S. S. priklausančio automobilio vietoje, kuri atitinka automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo pobūdį, yra akivaizdžiai matomi dažų nubrozdinimai.

Galiausiai, atliktos liudytojo M. Š. paaiškinimų ir automobilių sugretinimo duomenų analizės kontekste, svarbu atkreipti dėmesį į jau dalinai aptarto ir įvykio vietoje užfiksuoto vaizdo įrašo turinį. Nepaneigtina, jog pati vaizdinė medžiaga dėl jos kokybės (vaizdo kameros itin nutolusios nuo įvykio vietos), tiesiogiai neparodo S. S. vairuoto automobilio atsitrenkimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, tačiau vaizdo įraše užfiksuotas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, judėjimo pobūdis, sugretintas su pirmiau aptartais ir tarpusavyje sutampančiais įrodymais, nesuteikia pagrindo abejoti dėl 2024 m. gegužės 19 d. įvykusio eismo įvykio ir jo metu apgadinto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Akcentuojamame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, automobilis, bando išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, o netrukdomam išvažiavimui kelią užstoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). S. S. priklausantis automobilis ne kartą keičia padėtį, pasitaiso, važinėja pirmyn – atgal, ir per tą laiką atsiduria itin arti kito automobilio. Kaip buvo minėta pirmiau, nors iš vaizdo įrašo, neįmanoma įžvelgti ar „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliečia kitą automobilį, tačiau matyti, kad šis prisiartina taip arti, jog net užstoja priekinę automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį. Aptariamu atveju ypač aktualu tai, jog S. S. automobilis prie kito automobilio labiausiai prisiartina automobilio galine kaire puse, ant kurios sugretinimo metu buvo matomi akivaizdūs nubrozdinimai, ir kuri pagal savo pobūdį (dydį, formą) identiškai atitiko „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje užfiksuotą priekinės dalies durelių apgadinimą. Be kita ko, šią automobilio dalį nurodė ir liudytojas M. Š., patvirtinęs, jog būtent galine kaire puse automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, palietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Taigi, sugretinus pirmiau aptartus, tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, jog būtent S. S. 2024 m. gegužės 19 d., apie 13.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šį apgadino, o vėliau ir pasišalino iš įvykio vietos. Šios teismo išvados nepaneigia ir tie S. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodyti argumentai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui apgadinimus galėjo padaryti ir kiti toje vietoje buvę automobiliai, o ir tie apgadinimai galėjo atsirasti ne byloje nurodytoje vietoje.

Minėtų S. S. argumentų aspektu nepaneigtina, jog teismo aptartame vaizdo įraše matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyko intensyvus eismas ir šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravažiavo ne vienas automobilis. Kita vertus, nei vienas iš bylai aktualiu laiku pravažiavusių automobilių nebuvo taip arti, kaip S. S. vairuotas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini)“, automobilis. Be kita ko, nei vienas iš minėtų automobilių tiek neužtruko, pravažiuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kiek tam sugaišo laiko S. S.. Be kita ko, nors S. S. apeliavo į tai, kad nėra aišku kada buvo padaryti apgadinimai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobiliui, tačiau sugretinus neženkliai nuo įvykio nutolusiu laiku (13.31 val., o įvykio laikas – 12.45 val.) padarytos aptariamo automobilio fotonuotraukos turinį su S. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių sugretinimo rezultatais, akivaizdu, kad šie apgadinimai sutampa, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio priekinių dešinės pusės durelės buvo apgadintos būtent dėl S. S. veiksmų.

Galiausiai, be visų pirmiau aptartų S. S. skundo argumentų, pastarasis, nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu apeliavo ir į tai, kad byloje nėra nurodyta kokio dydžio žala buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui.

Kartotinai teismas neturi pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. argumentais. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad byloje buvo nustatytas 2024 m. gegužės 19 d., 12.45 val. eismo įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turinės žalos dydis. ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 26 d. pateikė žalos sąmatą, iš kurios turinio matyti, kad dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo, o būtent – priekinių dešinės pusės durelių apgadinimo, buvo padaryta 912,46 Eur dydžio žala (b. l. 28-30). Minėtoje sąmatoje yra aptariamas išimtinai automobilio durelių apgadinimo faktas ir šiam apgadinimui sutvarkyti būtini darbai ir jų vertė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nustatytas žalos dydis neatitinka įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų ir nėra tiesiogiai susijęs su aptariamu įvykiu. Be to, sugretinus ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 26 d. sąmatoje nustatytą žalos dydį su ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, pripažintina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), todėl S. S. veiksmai Institucijos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Institucijos Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl naikinti šį procesinį sprendimą S. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. skundą atmesti.

Palikti galioti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 10- ANR_N-26699-2024.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė