- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- e1-1684-496/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40662-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Kaltinamasis
- S. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-40662-24, kurioje
S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį terminuota 1 metų laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 straipsnio 2 dalį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2023-03-28 dienos nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2024-05-10, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. L. 2024 m. spalio 16 d. apie 19.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė į abi kojas savo mamai Z. L., tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. L. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. L. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena, priklauso jo draugei G. V.. Jo tėvai Z. L. ir V. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Pas tėvus tame name negyvena, pats finansiškai išsilaiko. Gali pasakyti, kad su tėvais sutaria gana neblogai, tačiau, kai būna pavartojęs alkoholio, jis su jais konfliktuoja. Pats pripažįsta, kad dėl alkoholio vartojimo turi problemą. 2024 m. spalio 16 d. maždaug nuo 16.00 val. pas draugą, kurio neminės, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio išgėrė daug, jautėsi jau stipriai apsvaigęs. Alkoholiui pasibaigus, maždaug po 3 valandų, kai buvo pradėjęs jį vartoti, jis iš draugo namų išvyko į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jį į tėvų namus automobiliu parvežė jo draugas, kurio jis neminės. Į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), nevyko, kadangi jau buvo gana vėlu, o kaimas, kuriame gyvena, yra 30 km. už (duomenys neskelbtini), dėl to ir nusprendė grįžti į tėvų namus. Grįžus pas juos į namus, namuose rado tėtį V. ir mamą Z., kurie kambaryje žiūrėjo televizorių. Jis nuėjo į kambarį, kur jie buvo, ir bandė pakalbėti su savo mama, kadangi jautėsi blogai, nes vartoja per daug alkoholio ir jam reikia pagalbos. Jo mama Z. jį visiškai ignoravo ir, rankose laikydama mobiliojo ryšio telefoną, kažką darė. Tuo metu ji sėdėjo ant sofos, o jis ant šalia pastatyto fotelio. Tėtis taip pat buvo tame kambaryje. Kai mama jį ignoravo, jis supyko ir dešine koja vieną kartą mamai spyrė į kojas. Mano, kad tuo metu pataikė jai į abi kojas, kadangi jos, mano, buvo suglaustos. Po šio jo veiksmo mama iškart iškvietė pareigūnus, kurie atvykę jį sulaikė. Jo mamai galėjo skaudėti dėl jo spyrio, kadangi viena koja jai buvo operuota. Dėl to, kad įspyrė mamai Z. L. į kojas, jis labai gailisi. Dėl to jos atsiprašys. Jau yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo tėvams. Kai yra blaivus, niekuomet su tėvais nekonfliktuoja, tik pavartojęs alkoholio. Šiuo metu pagyvens pas savo draugę G. adresu (duomenys neskelbtini), pas tėvus į namus nevyks (b. l. 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. L. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji Z. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su vyru V. L. ir sūnumi S. L.. Ji išlaiko savo pilnametį sūnų, kuris piktnaudžiauja alkoholiu. 2024 m. spalio 16 d., 19.10 val. ji namuose, svetainėje žiūrėjo televizorių, sėdėjo ant sofos, šalia jos ant fotelio sėdėjo jos sūnus S. L., toliau ant lovos sėdėjo jos vyras V. L.. Ji, sėdėdama ant sofos, rankose laikė mobilaus ryšio telefoną ir rašė žinutę. Jos neblaivus sūnus žodžiais prie jos kibo, reikalavo, kad jį išgydytų nuo alkoholizmo, kad su juo šnekėtų. Ji su juo girtu nešnekėjo. Tada jos sūnus supyko ir sėdėdamas tyčia vieną kartą spyrė jai į kojas, dėl to jai skaudėjo. Patirtą fizinį skausmą vertintų trimis balais iš dešimties. Po jo spyrio pranešė pagalbos telefonu apie tai, kad sūnus smurtauja prieš ją. Po to gėrė vaistus nuo skausmo ir susileido leidžiamus vaistus nuo skausmo. Jai yra išoperuotas dešinio kelio meniskas bei venos, todėl bijojo, kad jo spyris jos nesužalotų ir vėl nereiktų operuoti koją. Visa tai matė jos vyras, bet po to, kai sūnus jai įspyrė, jis atsikėlė ir išvedė šunį pavedžioti, nes bijojo, kad sūnus gali smurtauti ir prieš jį. Sūnus linkęs į agresiją, yra anksčiau smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš tėvą. Bijo, kad sūnus grįžęs neblaivus gali smurtauti prieš ją ir prieš vyrą. Civilinio ieškinio nereikš, pati jį išlaiko (b. l. 5-10).
Nukentėjusioji Z. L. papildomai nurodė, kad turi sūnų S. L., kuris gyvena jų namuose. S. L. po įvykio į jų namus grįžęs nebuvo. Su S. L. sutaria nelabai gerai, kadangi jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o kai būna neblaivus, dažnai būna ir agresyvus. Kai S. L. alkoholio nevartoja yra labai geras, paslaugus, padeda buityje. Ne pirmą kartą S. L. prieš ją ir savo tėtį panaudoja fizinį smurtą, ir ankščiau buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Ji sūnaus S. bijo, kai jis yra neblaivus, kadangi tada jis būna neprognozuojamas. 2024 m. spalio 16 d., 19.10 val., kaip ir minėjo, jai, jos vyrui V. L. ir S. L. būnant svetainėje, žiūrėjo televizorių. Sūnus S. tuo metu buvo neblaivus, nežino kur jis prieš tai vartojo alkoholį. Kaip ir buvo minėjusi, ji tuo metu sėdėjo ant sofos, šalia jos ant fotelio sėdėjo jos sūnus S. L.. Sūnus žodžiais prie jos kabinėjosi, norėjo, kad jam padėtų dėl alkoholizmo, tačiau matė, kad jis buvo agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu, todėl ji į jį stengėsi nekreipti dėmesio ir žiūrėjo į savo mobiliojo ryšio telefoną. Vienu metu S. L. neapsikentęs, kad į jį nekreipia dėmesio, dešine koja spyrė jai į kojas. Vienu spyriu pataikė jai į abi kojas, į kelius, kur ji abiejų kojų keliuose pajuto skausmą, kurį kaip jau nurodė vertina 3 balais iš 10. Skausmą juto iki kol susileido vaistus nuo skausmo bei išgėrė vaistus. Po spyrio iškvietė policiją, nes bijojo, kad S. L. dar kažko nepadarytų. Šiuo metu jai ant abiejų kojų yra atsiradusios nežymios kraujosruvos. Medikų pagalba jai po įvykio nebuvo reikalinga. Pas medicinos ekspertus ji nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Ji nenori, kad S. L. grįžtų į jų namus (b. l. 47-48).
Liudytojas V. L. nurodė, kad 2024 m. spalio 16 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. savo namuose sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Jam žiūrint televizorių, prie jo priėjo ir šalia atsisėdo jo sūnus S. L., ir teigė, kad nori pasikalbėti svarbia tema. Sūnus pradėjo sakyti, kad turi problemą su alkoholiu ir nori jų pagalbos, kad padėtų jam išblaivėti. Bet, kaip jie jau žino iš ankščiau, sūnus, kai būna išgėręs, kalba apie užsikodavimą nuo alkoholio ne pirmą kartą, tačiau realios pagalbos nepriima. Kai būna blaivus užsikoduoti nebenori. Į tai, ką sako sūnus, jis nekreipė dėmesio. Jis sūnui nieko neatsakė, kad nesukeltų konflikto. Tame pačiame kambaryje ant kitos sofos sėdėjo jo žmona Z. L.. Kai jis nieko neatsakė sūnui, šis pradėjo kalbinti Z. L.. Ji tuo metu rankose laikė mobilųjį telefoną. Išgirdo kaip S. L. pakeltu tonu pasakė, padėti telefoną. Atsisukęs į Z. L., jis pamatė kaip sūnus S. L. spyrė Z. L. į kojas. Po spyrio žmonai gestais parodė, kad skambintų pagalbos numeriu ir iškviestų pagalbą, nes kai sūnus girtas jis tampa neprognozuojamas. Z. L. pasiėmusi telefoną išėjo į lauką ir paskambino pagalbos numeriu 112 (b. l. 54-57).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2024 m. spalio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus Z. L. kūną sužalojimų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 21-23).
PRĮR suvestinėje nurodyta: „SMURTAS. SULAIKYTAS. Namuose sūnus neblaivus konflikto metu prieš kelias minutes spyrė pranešėjai į koją. GMP atsisakė. Mažamečių nėra. Laukia vietoje.“ (b. l. 16-20).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. L., tyčia vieną kartą spyrė į abi kojas savo mamai Z. L., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. L. fizinį skausmą, todėl ši S. L. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo S. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui ir šią veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamasis S. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 131-136).
Kaltinamasis S. L. teistas už analogiškus nusikaltimus, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį terminuota 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 92-102), baustas administracine tvarka (b. l. 118-126). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. L. prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą. Įvertinus visumą nusikalstamos veikos padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, jam skiriama prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė.
Nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto bausmės vykdymą, nes ankstesniu 2022-12-20 nuosprendžiu jam paskyrus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šis buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2024 m. spalio 16 d., 19.30 val. iki 2024 m. spalio 17 d., 11.16 val. (b. l. 71-78), t. y. 1 dienos laikinas sulaikymas prilyginamas 1 arešto parai.
Kadangi kaltinamasis kaltę pripažįsta, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam paliktina, ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 88-91).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsni 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 16 d., 19.30 val. iki 2024 m. spalio 17 d., 11.16 val., t. y. vieną dieną, ir laikyti, kad S. L. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą
Išaiškinti kaltinamajam, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.
Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti S. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.