- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- I-1199-643/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02697-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. D. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 100000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 ir nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. lapkričio mėn. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje– kalėjime (toliau – ir Lukiškių TIK), kuriame laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas buvo 7 m², o asmenų buvo laikoma 4-7. Nurodo, jog tokiu būdu buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis (pelės, tarakonai pelėsis, drėgmė kamerose), pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” 6.15 punktą, pagal kurį vienam asmeniui esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 m² ploto. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., 250 str. nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos žmogaus teisių teismo praktika, ir prašo teismo jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepimu į skundą (b. l. 12-16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad R. D. Lukiškių TIK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2005-01-12 iki 2005-02-14 ir nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24. Taip pat nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai"), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą - ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui. Nurodė, kad Lukiškių TIK administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad esant būtinumui pareiškėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, tinkamas gydymas, skiriami vaistai. Pabrėžė, kad remontas Lukiškių TIK atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TIK yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat pažymėjo, kad LTI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, todėl žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Pagal CK 6.271 str. deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant R. D. pagrįstumo klausimą, atsakovas nurodo, jog nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto, todėl konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovas taip pat prašo teismo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005-01-12 iki 2005-02-14 taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b.l.8-11) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pažymi, jog sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar Lukiškių TIK pareigūnai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo ir tai tiesiogiai nesusiję su Kalėjimų departamento veiksmais. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Taip pat atkreipė dėmesį ir į Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuri yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo Lukiškių TIK sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Prašė taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmą kartą R. D. į Lukiškių TIK atvyko 2005-01-12, išvyko – 2005-02-14 (b.l.19-20). Antrą kartą R. D. į Lukiškių TIK atvyko 2010-07-08, išvyko – 2010-11-24 (b.l.17-18). Skundą dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TIK sąlygų teismui išsiuntė paštu 2012-10-22 (b.l.4).
2005-01-12 atvykęs į Lukiškių TIK, R. D. buvo patalpintas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m², joje vakare buvo - 1 asmuo kameroje; 2005-01-13 perkeltas į kamerą Nr. 143, plotas - 7,94 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-14 kamera Nr. 143 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2005-01-15 - 2005-01-16 kamera Nr. 143 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2005-01-17 kamera Nr. 143 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-18 - 2005-01-25 kamera Nr. 143 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-26 perkeltas į kamerą Nr. 139, plotas - 7,82 m² (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-27 - 2005-01-30 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-31 - 2005-02-01 kamera Nr. 139 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2005-02-02 kamera Nr. 139 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-02-03 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-02-04 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-05 - 2005-02-06 kamera Nr. 139 (ryte - 5, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-07 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-08 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-09 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-10 kamera Nr. 139 (ryte - 5, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-11 kamera Nr. 139 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje); 2005-02-12 - 2005-02-13 kamera Nr. 139 (ryte - 6, vakare - 6 asmenys kameroje); 2005-02-14 išvyko iš Lukiškių TIK, ekstradicija į Vokietijos Federacinę Respubliką (b.l.12-13).
2010-07-08 atvykęs į Lukiškių TIK, R. D. buvo patalpintas į kamerą į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 m², joje vakare buvo - 6 asmenys; 2010-07-09 perkeltas į kamerą Nr. 281, plotas - 7,87 m² (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-10 - 2010-07-14 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-15 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-16 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-17 - 2010-07-26 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-27 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-28 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-29 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-30 - 2010-08-16 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-17 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-18 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-19 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-20 - 2010-08-23 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-24 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-25 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-26 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-27 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-28 - 2010-08-30 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-31 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-09-01 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-02 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-09-03 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-04 - 2010-09-07 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-08 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-09 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-10 - 2010-09-12 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-13 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-14 - 2010-09-15 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-09-16 kamera Nr. 281 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-17 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-18 - 2010-09-22 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-23 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-24 - 2010-09-27 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-28 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-29 - 2010-10-07 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-08 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-09 - 2010-10-13 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-14 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - perkeltas į kamerą Nr. 253, plotas - 34,43 m², joje vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-10-15-2010-10-21 kamera Nr. 253 (ryte - 11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-10-22 kamera Nr. 253 (ryte -11, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-23 - 2010-10-25 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-26 kamera Nr. 253 (ryte - 7, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-27 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-10-28 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-29 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-30 - 2010-11-01 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-02 - 2010-11-03 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-04 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 8 asmenys kameroje); 2010-11-05 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-06 - 2010-11-07 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-08 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-09 - 2010-11-10 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-11 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 8 asmenys kameroje); 2010-11-12 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-13 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-11-14-2010-11-15 kamera Nr. 253 (ryte - 11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-11-16 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-17 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-18 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-19 - 2010-11-22 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-23 kamera Nr. 253 (ryte - 7, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-24 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - išvyko į Pravieniškių pataisos namus -atvirąją koloniją 2-ąją valdybą) (b.l.13-14).
Lukiškių TIK nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b.l.21-30).
2010-07-09 pareiškėjui atvykus į LTI-K, buvo atlikta pirminė sveikatos apžiūra bei padaryti reikiami tyrimai. Jokių rimtų sveikatos sutrikimų nenustatyta (b.l.52-59). 2010-10-18 pareiškėjui pasiskundus nemiga, gydytojas diagnozavo miego sutrikimą ir paskyrė vaistų (b.l.61).2011-11-29 profilaktinio patikrinimo metu gydytojų išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo sveikatos būklė gera, diagnozė: somatiškai sveikas (b.l.60,62). 2010-12-23, 2011-04-18 pareiškėjas skundėsi peršalimu, ryklės skausmu, sinusitu, abiem atvejais buvo paskirti vaistai gydymui, 2011-04-20 dėl to paguldytas į ligoninę (b.l.63-65, 67-70). Pareiškėjas nuo 2012-03-22 iki 2012-03-28 vykdė bado akciją, gydytojams patikrinus pareiškėjo savijautą nustatyta, kad yra jis jaučiasi gerai (b.l.66).
Iš 2012-11-07 Lukiškių TIK pažymos nustatyta, kad pareiškėjas R. D. per laikotarpį nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24, būdamas Lukiškių TIK, jokių žodinių, rašytinių skundų ar pareiškimų dėl laikymo sąlygų administracijai nepateikė (b.l.31).
Iš 2013-01-07 Lukiškių TIK pažymos nustatyta, kad izoliatoriuje įrengta kirpykla, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 36 ir 37 punkto reikalavimus. Kamerose Nr.221 ir Nr. 253 yra įrengti sanitariniai mazgai su unitazais. Atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos kamerose nėra. Laikotarpyje nuo 2010-07-09 iki 2010-11-24 kamerose Nr. 221 ir Nr. 253 natūralaus ir/ar dirbtinio apšvietimo atitikimas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimams tikrintas nebuvo. Kameroje Nr. 253 remontas atliktas 2012 m. balandį (b.l.99-103).
Byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 ir nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. lapkričio mėn. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su 4-7 asmenimis 7-8 m² ploto kamerose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d., teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 str. taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TIK atsiliepime, o taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas Dainius Jasas teismo posėdyje, pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 išaiškino, jog „ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes“.
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti senaties terminą (b.l. 50-51), nurodo, kad negalėjo laiku kreiptis į teismą dėl to, kad 2005 m. vasario 14 d. buvo ekstradicijos pagrindu išvežtas į Vokietijos Federacinę Respubliką ir parvyko į Lietuvą tik 2010 m. liepos 8 d. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir atidus asmuo, jau kalinimo pradžios metu, konkrečiai nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14, turėjo žinoti ir suvokti, kad jo imperatyviai įsakymu įtvirtinta teisė į ne mažesnį nei 5 kv. m. plotą kameroje yra pažeidžiama. O pareiškėjo nurodytos aplinkybės (ekstradicijos pagrindu išvežtas į Vokietiją), teismo vertinimu, nelaikytinomis svarbiomis priežastimis atnaujinti senaties terminą, nes nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, apribojusių pareiškėjo teisę būnant Vokietijoje kreiptis į Lietuvos teismus dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi į teismą su skundu pareiškėjas R. D. kreipėsi tik 2012-10-22 (skundas išsiųstas paštu, b.l. 4), darytina išvada, kad už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 jis praleido CK 1.125 str. 8 p. įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kas yra objektyvi kliūtis patenkinti teismui pateiktą skundą šioje dalyje. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TIK, ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai tenkintini ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14, taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį, atmestina kaip nepagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo buvimo Lukiškių TIK laikotarpiai tik paskutiniai treji metai, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi į teismą dienos, šiuo atveju konkretus laikotarpis nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24 (b. l. 13-14).
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 13-14,17-19), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24 Lukiškių TIK kalėjo 141 dieną. Laikotarpiais 2010-09-16 ryte, 2010-10-26 ryte, 2010-10-27 vakare, 2010-10-28 ryte, 2010-10-29 ryte, nuo 2010-11-02 iki 2010-11-07, 2010-11-08 ryte, nuo 2010-11-09 iki 2010-11-11, 2010-11-12 ryte, 2010-11-17 ryte, 2010-11-18 ryte, nuo 2010-11-19 iki 2010-11-25, 2010-11-26 ryte – pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytą reikalavimą - ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Šie įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TIK administracija tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti R. D. arba iš jo kameros kalinius į kitas laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Be to, tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad kalinamųjų skaičius Lukiškių TIK nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau atkreipė dėmesį, kad visuomet stengiamasi pagal esamas galimybes perkelti kalinius į laisvesnes kameras.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant R. D. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TIK pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Nors pareiškėjas prašo teismo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, tačiau teismui nepateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindžiančių įrodymų. Savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto neįrodė ir nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis (CK 6.250 str.). Tai, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu, būdamas Lukiškių TIK, sirgo peršalimo ligomis, gerklės uždegimu ar sinusitu, neįrodo, buvus priežastiniam ryšiui tarp mažo kamerų ploto ir kilusių pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjas tokiomis ligomis galėjo susirgti ir būdamas laisvėje. Kiti pareiškėjo teiginiai bei argumentai (patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo dirglus) yra abstraktūs, teismo laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais pareiškėjo reikalavimo. Be to, iš visos R. D. asmens sveikatos istorijos matyti, kad nemažai šių ligų jis persirgo jau išvykęs iš Lukiškių TIK (b.l.62-63). Todėl pareiškėjo nurodomi patirti nepatogumai Lukiškių TIK dėl kalinimo sąlygų laikotarpyje nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24 nelaikytini tokio lygio, jog būtų galima daryti išvadą, kad buvo padaryta neturtinė žala.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kalėdamas Lukiškių TIK, nei žodžiu nei raštu nesiskundė administracijai dėl prastų kalinimo sąlygų (b.l.31). Priešingai, skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2012 m. spalio 22 d., t.y. praėjus beveik dvejiems metams po to, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TIK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime Nr. A-146-1527/2012 yra nurodęs, kad: „Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme)“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo bendro pobūdžio nusiskundimai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti.
Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A520-2275/2012 ir Nr. A 525-2017/2012)
Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TIK (per mažo ploto kamerose) į administraciją nesikreipė, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo imperatyviai teisės aktuose įtvirtinta teisė į minimalų 3,6 kv. m. kameros plotą buvo pažeista, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiškėjui sukelti fiziniai ir psichologiniai nepatogumai buvo esminiai. Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad netinkamos kalinimo kameroje sąlygos, būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą ar apriboję jo galimybę bendrauti, spręstina, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjo R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.
Pareiškėjo R. D. reikalavimą dėl 100000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.