- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- eAS-823-442/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03526-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. M. teismui pateiktame skunde prašė priteisti jai iš valstybės biudžeto 45 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėja prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl galimai neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo baudžiamajame procese, priimant: 1) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą netenkinti 2018 m. rugpjūčio 12 d. skundo dėl ikiteisminio tyrimo institucijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 – 6.272)).
Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę su ieškiniu, atitinkančiu civilinio proceso nuostatas, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Generalinės prokuratūros nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui baudžiamojo proceso tvarka.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį.
Pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, teigia, kad skundu kelia reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, todėl atsisakymas priimti jos skundą yra nepagrįstas. Pažymi, kad skundą pateikė vadovaudamasi ne CK nuostatomis.
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtais veiksmais. Tokios žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjos keliamą ginčą, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.