Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnį galutine 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.

6. Kauno apygardos teisme 2019 m. spalio 2 d. buvo gautas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistasis A. J. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti, patenkinti Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimą bei skirti nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

8.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamos nutarties motyvai neatitinka socialinio tyrimo išvadų, byloje esančių duomenų. Nuteistasis A. J. skunde prašo atsižvelgti į jo elgesį, pasaulėžiūrą, pokyčius formuojant elgesį. Nurodo, kad nukentėjusiesiems žala buvo atlyginta, jis dėjo visas pastangas jai atlyginti, nuteistasis tvirtina bendraujantis su nukentėjusiaisiais, gavęs jų žodinį atleidimą, organizavęs susitikimą su jais. Nuteistasis prie skundo pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad dirbo, nurodė, kad įgyti specialybės neturėjo galimybės, nes tai galima tik nuteistiems terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taip pat nurodo užsiregistravęs elgesio korekcijos programai, susijusiai su žalingu alkoholio poveikiu, tačiau nežino kada ji bus vykdoma, tvirtina, kad elgesio korekcijos programose dalyvavo ir anksčiau, dėl ko dabar yra socialiai adekvatus, pakeitęs mąstyseną ir požiūrį į gyvenimą. Nuteistasis nurodo, kad dvidešimties metų bausmė padėjo jam suvokti nusikaltimo pasekmes, kad gailisi kiekvieną dieną.

8.2. Nuteistasis skunde taip pat prašo išsamiai susipažinti su jam paskirtomis nuobaudomis, atsižvelgti į tai, kad pataisos įstaigoje jam nesuteikiama galimybė dirbti bei įgyti išsilavinimą. Paskyrus terminuotą laisvės atėmimą, jis turėtų didesnes resocializacijos galimybes, galėtų dirbti, įgyti išsilavinimą, pasirūpinti mama, sukurti šeimą. Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime OASys metodikos vertinimas atliktas nebuvo, nurodo, kad labai stengiasi ir dabar jo nusikalstamo elgesio rizika turėtų būti vertinama kaip labai žema. Nuteistojo nuomone nebėra jokio teisėto pagrindo jo įkalinimui iki gyvos galvos, pažymi, kad laisvų rankų įrangą jam atnešė resocializacijos viršininkas kai nuteistasis paprašė ausinių televizoriaus žiūrėjimui.

8.3. Nuteistasis A. J. skunde taip pat prašo iškilus klausimams kviesti Alytaus pataisos namų atstovą bei resocializacijos psichologę, kurie galėtų teikti paaiškinimus, taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, išreikalauti 2019 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitą Nr. NKP-2019/1-1 dėl žmogaus teisių padėties Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat nurodo norintis save atstovauti pats, kadangi gynėjas, Alytaus pataisos namų atstovas neturėjo galimybės pasisakyti.

9. Teismo posėdyje nuteistasis A. J. atsakė į klausimus, prašė jo skundą tenkinti, jo gynėjas taip pat prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. skundas netenkinamas.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pataisos namų pateiktą medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo A. J. skundo argumentais, išklausiusi patį nuteistąjį, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl A. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai įvertino visas aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas netenkindamas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimo.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę.

12. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Tai įstatymo įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau bei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Sprendžiant pateiktą klausimą teisėjų kolegija įvertina visas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas kreipti savo mąstymą laikantis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. J. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. rugsėjo 7 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma neformaliai, atsakingai atsakyti į klausimą, ar šiandien A. J. nėra pavojingas visuomenei, ar jis savo elgesiu nekelia abejonių, teikia tvirtą pasitikėjimą juo.

14. A. J. padaryti nusikaltimai itin pavojingi. Jis veikdamas kartu su kitais asmenimis, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą 1999 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose, užpuolė merginą. A. J. pasivijo nukentėjusiąją spardė, stumdė, pargriovė, grasino medžiokliniu peiliu ir vedėsi link ežero. Prie ežero, palaužęs nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo (išžagino). Po ko nuvedė nukentėjusiąją į A. J. tėvams priklausantį namą ir toliau jis su bendrininku žagino merginą. Vėliau jis su bendrininkais vedė nukentėjusiąją prie (duomenys neskelbtini) ežero, pakeliui užvaldė jos turėtus Didžiojoje Britanijoje uždirbtus, prie savęs pinigus (470 didžiosios Britanijos svarų sterlingų). Bijodami, kad nukentėjusioji praneš policijai apie apiplėšimą ir išžaginimą, jie nukentėjusiąją toliau spardė, šokinėjo ant krūtinės, sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis murkdė į vandenį, taip tyčia nužudė merginą, po ko nunešė ir įmetė į kanalizacijos šulinį.

15. Nusikaltimų padarymo metu A. J. buvo jauno amžiaus (18 metų) Jis gimė (duomenys neskelbtini), o pastaruosius nusikaltimus įvykdė 1999 m. rugsėjo 1 d. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad iki šių nusikaltimų padarymo A. J. buvo teistas 6 kartus (vagystės, plėšimai).. Trakų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 8 d. jis su kitais asmenimis apiplėšė moterį, 1999 m. rugsėjo 2 d. sumušė ir apiplėšė vyriškį, minėtus nusikaltimus įvykdė nepraėjus nei mėnesiui, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos (baudžiamoji byla Nr. 1-182/2000, t. 4, b. l. 78-83). A. J. ne kartą buvo parodytas valstybės pasitikėjimas, jis buvo atleistas nuo bausmės lygtinai prieš terminą, du kartus jam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Tokie duomenys rodo, kad A. J. nuo jaunų dienų nelinkęs gyventi taip, kad nekenktų kitiems, anksti pradėjo vartoti alkoholį, linkęs smurtauti, negerbia kito žmogaus nuosavybės, sveikatos, gyvybės.

16. Nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką kolegija visų pirma remiasi 2019 m. rugsėjo 19 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys programą. Pagal ją nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 69 balų, kuri pagal nustatytą vertinimą yra vidutinė. Pirmą kartą atliekant tokį veretinimą 2019 m. balandžio 16 d. jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 77 balas. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką 39 balais viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Statinių kriminogeninių veiksnių suma -35 balai, kurių nuteistasis negali sumažinti. Likusią balų dalį (34) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl tai ir turi padaryti, nes tai priklauso išskirtinai nuo jo.

17. Nuteistojo A. J., 2006, 2007 metinėse charakteristikose (asmens bylos 2 tomas b. l. 20, 29, 44) yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių savybių: mandagus, vengiantis konfliktų, tačiau jis taip pat apibūdinamas kaip lengvai pasiduodantis neigiamai įtakai, vertinantis materialines vertybes, nejaučiantis atsakomybės už savo poelgius, nepalankiose situacijose galintis būti konfliktiškas, labai siaurų interesų, pavydus, mėgstantis gudrauti. 2010 m. charakteristikoje apie A. J. nurodyta, kad interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu, nesidomi visuomenėje vykstančiais procesais, vyrauja individualistiniai - egoistiniai polinkiai, nebedirba, kadangi dėl padaryto pažeidimo atleistas iš darbo (asmens bylos 2 tomas b. l. 116), kas neteikia pagrindo galvoti kaip apie brandžią asmenybę, pakeitusią savo mąstymą ir elgesį.

18. Kolegija teigiamai vertina nuteistojo reiškiamą norą dirbti, jam pareikštus 7 paskatinimus, tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi, ko šiuo metu negalima teigti esant vidutinei (69 balų) pakartotinio nusikalstamumo rizikai. Nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį nepakeistą.