Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė pilnai ir prašė juos tenkinti bei nurodė, kad atsakovas V. J. savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2025-10-01 susidarė 115,30 Eur skola, t. y. 114,48 Eur už komunalines paslaugas bei 0,82 Eur paskaičiuoti delspinigiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 12, 14, 24, 27 punktai nustato: „Pastoviosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir panašiai) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos, kitos sąnaudos). Kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (pavyzdžiui, kintamosios atitinkamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos materialinės ir joms prilygintos sąnaudos: kurui ir tepalams, sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, inventorius ir kitos sąnaudos; kintamosios sąnaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms pirkti ir kitos sąnaudos). Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. Kintamąją rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas. Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų mokestis yra paskaičiuotas vadovaujantis 2020 m. gegužės 28 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-98 ir 2023 m. gruodžio 21 d. Nr.1TS-211 patvirtintomis kainomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 punktu, atsakovui buvo pasiūlyta sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį 2022 m. balandžio 5 d. išsiunčiant pranešimą, tačiau į ši pasiūlymą atsakovas nereagavo. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsakovui nesiėmus veiksmų sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, automatiškai įsigaliojo Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas. Atsakovui buvo skaičiuojama tik pastovioji dalis, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objekto savininkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje kilo ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. spalio 1 d., pagrįstumo.

6. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

7. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

8. Civilinės bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad Jonavos r. savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 nustatytas įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis (dvinarė įmoka), kuri pradėta taikyti nuo 2017-01-01. Dvinarė įmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų dalių. Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų mokestis yra paskaičiuotas vadovaujantis 2020 m. gegužės 28 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-98 ir 2023 m. gruodžio 21 d. Nr.1TS-211 patvirtintomis kainomis.

9. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytais principais ir Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 nauja redakcija buvo išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kurių 17 punktas numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Taisyklių 22 punktas numato, kad komunalinių atliekų tvarkymui taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 punktas). Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų / darbuotojų skaičius (25 punktas). Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 25 punkte nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją (26 punktas). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 punktas). Taisyklių 30 punktas numato, kad kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba Administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (žiūrint, kaip nustatyta savivaldybės). Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, savivaldybių nustatyta tvarka taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys pateikia savivaldybių nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba Administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja kintamosios įmokos dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, savivaldybė ar Administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tūris (dydis); naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis; atiduodamų komunalinių atliekų svoris; atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma) (31 punktas). Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 31 punkte nurodytą kintamąją įmokos dedamąją (31 punktas).

10. Bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai ir reikalavimai atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams yra reglamentuojami Atliekų tvarkymo įstatyme. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi ieškovės pasiūlymo pateikimo atsakovui metu 2022 m. balandžio 5 d.) nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą, arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. balandžio 13 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu atsakovas V. J. įsigijo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamąjį namą) adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintu Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos tiekimo sutartį, rūšių sąrašu, ji privalo mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, juridiniu asmeniu, savivaldybės pavedimu atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimą.

12. Šių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu.

14. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį 2022 m. balandžio 5 d. išsiuntė atsakovui siūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Taigi atsakovui per 45 dienas nuo šio pasiūlymo išsiuntimo nesudarius, laikoma, kad jis yra sudaręs sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsakovas, būdamas gyvenamojo namo savininku, pagal šios sutarties sąlygas ir privalo atsiskaityti su ieškove.

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto savininku, net ir nesudaręs rašytinės sutarties pagal jam pateiktą siūlymą, visgi laikomas sudariusiu sutartį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalį.

17. Atsakovas V. J. savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2025-10-01 susidarė 114,48 Eur skola už komunalines paslaugas.

19. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija, kadangi, kaip nustatyta šio sprendimo 10 punkte, atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ pagrindu privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį (CPK 185 straipsnis). Be to, ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto objekto savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą (šio sprendimo 9 punktas). Taigi, iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog nekilnojamojo turto objekto savininkas, nepaisant to, ar turi komunalinių atliekų, privalo mokėti nustatytą rinkliavą, t. y. prievolė mokėti rinkliavą siejama ne su atliekų turėjimu, o su nuosavybės teise.

21. Iš byloje pateiktų atsakovo paaiškinimų galima suprasti, kad jis nesutinka su ieškovės reikalavimu, tačiau nesutikimo nepagrindžia jokiais įrodymais ir tai nepakeičia fakto, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos sprendimuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdytą/valdomą nekilnojamą turtą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė nei iki teismo posėdžio, nei teismo posėdžio metu, atitinkamų duomenų ar įrodymų, kad jam būtų suteikta lengvata ir jis neprivalėjo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą jis būtų sumokėjęs. Teismas pažymi, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu/ naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad atsakovo aptartos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

22. Atsakovo pareiga mokėti rinkliavą ginčo laikotarpiu bylos duomenimis nėra paneigta. Teismas pažymi, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis 2020 m. gegužės 28 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-98 ir 2023 m. gruodžio 21 d. Nr.1TS-211 patvirtintomis kainomis ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo turimą nekilnojamą turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas visą įsiskolinimą būtų sumokėjęs, todėl ieškovės ieškinys laikomas pagrįstu.

23. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

24. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, surinktais rašytiniais įrodymais bei vadovaudamasis sprendime išdėstytais teisės aktais, teismas vertina, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas pilna apimtimi.

25. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius, atsakovui skaičiavo delspinigius. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 0,82 Eur delspinigių.

26. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkinamas.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas tenkinamas pilna apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos pastarosios byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J. 114,48 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2025-10-01, 0,82 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 115,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.