Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. N. (K. N., toliau – K. N.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 3 d., 18.27 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 33.50 kilometre, vairuodamas automobilį Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,11 promilių girtumas, važiuodamas link Alytaus miesto užmigo, išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir atsitrenkė į automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais K. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus.Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą K. N. buvo paskirtas 15 (penkiolikos) parų administracinis areštas be automobilio Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Apeliaciniu skundu K. N. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą, pakeičiant jam paskirtą 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą į viešuosius darbus.Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas neatsižvelgiant į jo ligą – serga cukriniu diabetu, dėl kurios jam nuolat reikalingi vaistai, kurių, atlikdamas jam paskirtą administracinį areštą, vartoti jis neturės galimybės. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į K. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. N. apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. N. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Ginčo dėl šio pažeidimo bei jo kvalifikavimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl K. N. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik K. N. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, prašant ją sušvelninti (jam paskirtą administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais), apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (ATPK 302¹¹ straipsnis).Kaip numato ATPK 127 straipsnio 3 dalis, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą <...>, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą, gali būti baudžiamas viena iš komentuojamo straipsnio sankcijoje įtvirtintų alternatyvių administracinių nuobaudų – bauda (su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo) arba administraciniu areštu (su transporto priemonės konfiskavimu), tuo tarpu galimybė už šį pažeidimą skirti viešuosius darbus, minėtos teisės normos sankcijoje nenumatyta. ATPK 21 str. 4 d., 313 str. 4 d. numato galimybę tik skiriant baudą, ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau apylinkės teismas apeliantui paskyrė areštą. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tai išskirtinė organo (šiuo atveju teismo), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija. Tačiau net ir tokiu atveju, teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos rūšies bei jos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas K. N. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, įvertino, kad analizuojamu atveju buvo įvykdytas vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, keliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgė į apelianto asmenybę, konstatuodamas, kad K. N. praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo ne kartą baustas administracine tvarka, net tris kartus baustas ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 19-25), įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šių duomenų visumoje apylinkės teismas K. N. paskyrė griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą, atitinkančią ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinto administracinio arešto vidurkį, t. y. 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla. Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo K. N. motyvams pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos teisėje įtvirtintu teisingumo principu, administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu privalo atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, kas neabejotinai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, remiantis kuria, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.Šių duomenų kontekste sprendžiant K. N. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už ką jam buvo paskirta ir švelnesnio pobūdžio administracinė nuobauda – piniginė bauda, tačiau akivaizdu, kad ši jo atžvilgiu taikyta administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturėjo, apeliantas ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytos elgesio tvarkos, pažeidinėjo įstatymus, keldamas grėsmę ne tik savo paties, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį apeliantui parinko tinkamai. Kita vertus, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Sutinkamai su komentuojamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sprendžiant K. N. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo pagal ANK klausimą, svarbu paminėti, kad analizuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu K. N. buvo nustatytas 2,11 promilių girtumas. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), padaryto neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, padarymą yra įtvirtinta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau, sutinkamai su komentuojamo straipsnio dispozicija, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio straipsnio nuostatas tik tokiu atveju, kai jam nustatomas lengvas girtumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Kitais atvejais, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas sunkintų K. N. teisinę padėtį, jo veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o jo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis ATPK nuostatomis.Nors apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti jame nurodytais pagrindais, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 straipsnio 2 dalimi, asmenys, kuriems už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtas administracinis areštas, paleidžiami iš arešto atlikimo vietos ANK įsigaliojimo dieną, o neatlikta nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, vieną administracinio arešto dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, nepaisant teisėtai ir pagrįstai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu K. N. paskirtos administracinės nuobaudos, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimas keistinas, K. N. paskirtą 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą pakeičiant į 45 (keturiasdešimt penkias) viešųjų darbų valandas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsniu, 5 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalį dėl K. N. (K. N.) paskirtos administracinės nuobaudos: K. N. (K. N.) už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtą 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą pakeisti į 45 (keturiasdešimt penkias) viešųjų darbų valandas.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.