- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-1553-743/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 27 d. raštą Nr. S-6047(4.43 Mr) „Dėl prašymo Nr. G-13684(26.8 K)“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 7 d. prašymą Nr.PE2)81B (registruotas 2025 m. kovo 12 d. Nr. G-13684 (26.8 K)) (toliau – ir Prašymas).
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2025 m. kovo 7 d. prašymu Nr. PE2)81B (registruotas 2025 m. kovo 12 d. Nr. G-13684 (26.8 K)) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydamas inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį kelio atkarpai bei atsiųsti teritorijų planavimo inicijavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Pasak pareiškėjo, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina atlikti veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini (toliau – ir ginčo žemės sklypas) yra išdavusi 2012 m. liepos 25 d. Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. duomenys neskelbtini (toliau – statybos leidimas). Minimas statybos leidimas išduotas pagal parengtą Techninį projektą, kurio pirmos dalies sudėtine dalimi yra žemės sklypo planas, kuris yra suderintas su atsakovės Žemėtvarkos skyriumi ir kuriame yra aiškiai nurodyta (nubrėžta) ir matoma kelio atkarpa, dėl kurios inžinerinės infrastruktūros vystymo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuris buvo atmestas.
Pareiškėjas pastebi, kad Techninio projekto pirmos dalies sudėtine dalimi yra Ūkininko sodybos vietos parinkimo schema, kuri suderinta ne tik su atsakovės Žemėtvarkos skyriumi, bet ir su atsakovės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriumi. Minimoje schemoje yra nurodytos ir aiškiai matomos dvi įvažiavimo į žemės sklypą vietos iš kelio atkarpos, dėl kurios inžinerinės infrastruktūros vystymo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuris buvo atmestas.
Dėl aptarto pareiškėjas teigia, jog atsakovė suderino sprendinius, kad palei pareiškėjo žemės sklypą, atsišakojant nuo privažiuojamojo kelio prie miško nuo kelio 101 Vilnius–Šumskas, būtų suformuota kelio atkarpa, dėl kurios inžinerinės infrastruktūros vystymo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Atsakovė suderino ir sutiko, kad įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą vietos būtų būtent iš aptariamos kelio atkarpos, dėl kurios inžinerinės infrastruktūros vystymo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą.
Pareiškėjas pastebi ir tai, kad Techninio projekto pirmos dalies sudėtine dalimi yra atsakovės Vietinio ūkio skyrius 2008 m. vasario 13 d. raštas Nr. Vū-176(2.1) „Dėl komunikacijų įrengimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad tikslinga suprojektuoti vietinius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. Atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, vadovaudamasis su atsakove suderintais žemės sklypo planu ir ūkininko sodybos vietos parinkimo schema, pareiškėjas nurodo suprojektavęs žemės sklypo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus taip, kad atstumai iki jų, būtų daugmaž vienodi iš visų pastatų, dėl ko, pagrindinis buitinių nuotekų įrenginys yra maždaug žemės sklypo viduryje. Akcentuoja, kad pagrindinis buitinių nuotekų įrenginys yra netoli įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą vietos, kuri yra gerokai nutolusi nuo privažiuojamojo kelio prie miško nuo kelio 101 Vilnius–Šumskas. Toks sprendinys, pasak pareiškėjo, yra pagrįstas ir racionalus, kadangi iš buitinių nuotekų įrenginio reguliariai reikia išsiurbinėti dumblą, todėl didelių gabaritų transportui turi būti patogu ne tik privažiuoti, bet ir pasiekti pagrindinį buitinių nuotekų įrenginį. Tuo tarpu atsakovė ginčijamu sprendimu nepagrįstai, neteisėtai ir neargumentuotai pareiškėjui apribojo galimybę įrengti racionaliai ir pagrįstai suprojektuotą buitinių nuotekų tinklą.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsniu, įtvirtinančiu nuosavybės neliečiamumą, pastebi, kad inžinerinės infrastruktūros vystymas yra laikomas viešojo administravimo veikla. Atsižvelgęs į tai, sprendžia, kad pagal šiuo metu galiojantį ir atsakovės patvirtintą statybos leidimą atsakovas neturi teisės atmesti pasiūlymą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo, kadangi toks atmetimas prieštarauja galiojančiam ir atsakovės patvirtintam statybos leidimui.
Dėl aptarto pareiškėjas sprendžia, kad ginčijamas sprendimas yra prieštaringas, nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, atsakovė įpareigotina jo prašymą išnagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovė, atsikirsdama į pareiškėjo skundą, apeliuoja į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nustatančią teisę fiziniams asmenys, juridiniams asmenims ar jų padaliniams, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams planavimo iniciatyvos teisę ir galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, o Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo.
Atsakovė pažymi, kad aptartos planavimo iniciatyvos teisės realizavimo tvarka detalizuojama Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 (toliau – Aprašas), kurio 2 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Aprašu, sudaro inicijavimo sutartį su fiziniais asmenimis, juridiniais asmenimis ar jų padaliniais, kitomis organizacijomis ar jų padaliniais, kai jų pasiūlymuose dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir inicijavimo sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Pasak atsakovės, Aprašo 9 punktas numato, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Taip pat numatyta, kad planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.
Remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.
Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, atsakovė pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjo 2025 m. kovo 7 d. prašymą nustatyta, kad kelio atkarpos, pažymėtos Prašymo priede Nr. 6, dalis yra suplanuota Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3- 571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas), kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – Bendrasis planas) sudedamoji dalis, bei yra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ (toliau ? Sąrašas).
Remdamasi Sąrašu, atsakovė nurodo nustačiusi, kad vakarinė pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo pusė ribojasi su IV v kategorijos keliu (Nr. VL0108), kuriam suteiktas pavadinimas „Privažiuojamasis kelias prie miško nuo kelio 101 Vilnius–Šumskas“ ir kuriam nustatyta 8 m pločio kelio juosta. Atsižvelgus į tai, konstatuoja, kad minėtas žemės sklypas turi tiesioginį patekimą iš vietinės reikšmės kelio.
Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Teritorijų planavimo įstatyme nurodytus poreikius, taip pat į tai, kad patekimas į minėtą žemės sklypą yra užtikrintas, prašyme nurodyta kelio atkarpa prižiūrima Vilniaus rajono savivaldybės ir yra įtraukta į Sąrašą, bei nenustačiusi konkrečios teritorijos planavimo tikslingumo, atsakovė nurodo padariusi išvadą, kad šio ginčo atveju teritorijų planavimas nėra reikalingas, todėl nusprendė prašyme pateiktą pareiškėjo pasiūlymą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo atmesti.
Pasak atsakovės, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymo) įtvirtintus reikalavimus administraciniam sprendimui, pareiškėjas pats skunde nenurodo jokių ginčijamo sprendimo trūkumų Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų kontekste.
Atsakovė pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.
Atsakovė pažymi, kad skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad įgyvendinus sprendinius, nurodytus pareiškėjo pateiktuose projektiniuose dokumentuose, jam, neva, būtų patogiau privažiuoti ar pasiekti tam tikrus objektus pareiškėjo žemės sklype, kurių, kaip galima spręsti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, net nėra natūroje (jie tik planuojami).
Šiame kontekste atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nuo 2012 m., turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, niekada neįgyvendino skunde minimų projekto sprendinių. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ginčijame sprendime padarytą išvadą, kad šiuo atveju teritorijų planavimas nėra reikalingas dėl jo netikslingumo.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad turi statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu jau buvo išspręsti privažiavimo (susisiekimo) sprendiniai, todėl atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, konstatuoja, kad nėra pagrindo ir tikslo inicijuoti naują teritorijų planavimo procesą.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės atsisakymo inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias ginčui reikšmingas aplinkybes.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir 11 800 kv. m ploto žemės sklypo planas M 1: 1000 patvirtina, kad pareiškėjui priklauso 1,1800 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, esantis duomenys neskelbtini (ginčo žemės sklypas).
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. liepos 25 d. išdavė leidimą Nr. duomenys neskelbtini naujo statinio statybai (gyvenamasis namas, pirtis, ūkio pastatas) žemės sklype duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini.
Vienbučio gyvenamojo namo (7.1), ūkinių pastatų (8.19), pirties (8.17.4), pritaikytų kaimo turizmui (iki 20 vietų) Vilniaus r. sav. Nemėžio sen. Akmenytės k. techninis projektas patvirtina šias aplinkybes: 11 800 kv. m ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. duomenys neskelbtini, privažiavimas numatytas iš žemės sklypo vakarinės pusės; prie techninio projekto pridėtas 2008 m. vasario 13 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus raštas Nr. VŪ-176(2.1), kuriame pateikta informacija, kad ginčo žemės sklype nenutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, todėl juos tikslinga suprojektuoti ir prisijungti prie jų; topografinis planas M 1 : 500 patvirtina sodybos sprendinius, t. y. pastatų buvimo vietas, privažiavimus, kurie numatyti du, pietinėje žemės sklypo pusėje: pirmasis – ties gyvenamuoju namu, antrasis – ties pirtimi ir ūkiniu pastatu.
2025 m. kovo 7 d. prašymu Nr. PE2)81B (registruotas 2025 m. kovo 12 d. Nr. G-13684 (26.8 K)) (tekste – ir Prašymas) pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašė inicijuoti inžinerinės infrastruktūros planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį kelio atkarpai, kurią pažymėjo pridėtoje schemoje. Nurodė, kad planavimo tikslas – gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros sistemų formavimas ir plėtojimas, suderinti visuomenės savivaldybė ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo, o uždaviniai – plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemas ir kitą visuomenės poreikiams reikalingą inžinerinę infrastruktūrą ir numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas. Iš pridėtos schemos matyti, kad pareiškėjas siekė, kad būtų inicijuotas kelio atkarpos, prasidedančio nuo Šumsko plento, einančio šalia pareiškėjo ginčo žemės sklypo iš vakarinės pusės, ties vakarų pusėje esančiu pietiniu žemės sklypo kampu (žemės sklypo plane taškas Nr. 8) sukančio pietine pareiškėjo žemės sklypo riba link rytų, iki antrojo įvažiavimo (ties pirtimi ir ūkiniu pastatu) (žemės sklypo plane tarp taškų Nr. 5–6).
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2025 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-6047(4.43 Mr) „Dėl prašymo Nr. G-13684(26.8 K)“ (ginčijamas sprendimas), atsižvelgusi į Teritorijų planavimo įstatyme, Apraše nustatytą teisinį reguliavimą, nurodė pareiškėjui, kad kelio atkarpos, pažymėtos jo pateiktame Prašymo priede Nr. 6, dalis yra suplanuota Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Specialiajame plane, kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės Bendrojo plano sudedamoji dalis, bei yra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių Sąrašą. Vadovaudamasi tuo, nurodė informuojanti, kad vakarinė ginčo žemės sklypo pusė ribojasi su IV v kategorijos keliu (Nr. VL0108), kuriam suteiktas pavadinimas „Privažiuojamasis kelias prie miško nuo kelio 101 Vilnius–Šumskas“ ir kuriam nustatyta 8 m pločio kelio juosta, todėl ginčo žemės sklypas turi tiesioginį patekimą iš vietinės reikšmės kelio.
Apibendrindama nurodė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 2 ir 9 punktais, įvertinus tai, kad užtikrintas patekimas į ginčo žemės sklypą, Prašyme nurodyta atkarpa prižiūrima Vilniaus rajono savivaldybės, numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas, todėl pasiūlymas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo yra atmetamas.
Ginčijamu sprendimu atsakovei atsisakius tenkinti pareiškėjo Prašymą, pareiškėjas dėl to pateikė skundą teismui.
III. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Kaip minėta, pareiškėjas siekia, kad atsakovė inicijuotų inžinerinės infrastruktūros planą šalia ginčo žemės sklypo (vakarinėje ir pietinėje jo dalyje) esančiai kelio atkarpai.
Inžinerinės infrastruktūros vystymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatomas inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų, gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis) (čia ir toliau – 2024 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XIV-2523 suvestinė redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d.).
Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys taip pat turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo.
Ginčijame sprendime atsakovė aptarė ginčui aktualias Teritorijų planavimo įstatymo bei Aprašo nuostatas, informavo, kad Prašyme nurodytos kelio atkarpos dalis suplanuota Specialiajame plane, kuris yra Bendrojo plano sudedamoji dalis, bei yra įtraukta į Sąrašą. Toliau, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, įtvirtinančiu, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, nurodė, kad pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo vakarinė pusė ribojasi su IV v kategorijos keliu Nr. VL0108, kuriam nustatyta 8 m pločio kelio juosta, todėl žemės sklypas turi tiesioginį patekimą iš vietinės reikšmės kelio, Prašyme nurodyta atkarpa prižiūrima Vilniaus rajono savivaldybės, numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas, todėl įvertinus Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus poreikius, pareiškėjo pasiūlymas dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo yra atmetamas, planavimo organizatorius nemato poreikio konkrečiu atveju naudotis iniciatyvos teise.
Kaip matyti iš aukščiau cituoto Aprašo 9 punkto nuostatų, planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovė pareiškėjo Prašymą atmetė, nes sprendė, kad jai nėra poreikio pareiškėjo nurodytu atveju naudotis iniciatyvos teise, tačiau atsakovė ginčijamame sprendime neišdėstė jokių faktinių aplinkybių, nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą pareiškėjo Prašymą atmesti, t. y. nenurodė, ar jos vertinimu, pareiškėjo pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, jeigu prieštarauja, tai kodėl, neargumentavo ir nepagrindė nurodytų Specialiojo ir Bendrojo plano sprendinių reikšmės pareiškėjo Prašymui atmesti Aprašo 9 punkto kontekste.
Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptarti įrodymai bei Sąraše nurodyti duomenys apie kelio ilgį (Sąrašo bendra eilutė Nr. 1791, ilgis 0,385 km) patvirtina, kad tik dalis pareiškėjo Prašyme nurodytos kelio atkarpos patenka į IV v kategorijos kelio Nr. VL0108 (privažiuojamasis kelias prie miško nuo kelio 101 Vilnius–Šumskas) ribas (atkarpa nuo kelio Nr. 101 Vilnius–Šumskas iki ginčo žemės sklypo plane pažymėto taško Nr. 8, vakarinėje žemės sklypo dalyje). Tuo tarpu likusi pareiškėjo Prašyme nurodyto kelio dalis (pietinė ginčo žemės sklypo dalis nuo žemės sklypo plane pažymėto taško Nr. 8 iki atrojo įvažiavimo į ginčo žemės sklypą tarp žemės sklypo plane pažymėtų taškų Nr. 5–6) nepatenka į kelio Nr. VL0108 ribas, tačiau dėl šios kelio atkarpos ginčijamame sprendime niekaip nepasisakyta.
Taigi, apibendrinant ginčijamame sprendime nurodytą informaciją, nėra aišku, kaip Specialiojo ir Bendrojo plano sprendiniai įtakoja pareiškėjo Prašymo (ne)pagrįstumą, ar jo pasiūlymas (ne)prieštarauja įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams, kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Nors atsakovė ginčijamame sprendime remiasi Aprašo 2 punktu, įtvirtinančiu draudimą sudaryti inicijavimo sutartį kai pasiūlymuose nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau nenurodė ir nepagrindė, ar pareiškėjo pasiūlyme toks prieštaravimas konstatuotas, jei taip, tai kuo konkrečiai jis pasireiškia ir kodėl jo pasiūlymas atmetamas ir sutartis neinicijuojama.
Akcentuotina, kad teismas negali pats konkrečiai apibrėžti, ar pareiškėjo pateiktas pasiūlymas (ne)prieštarauja Aprašo 9 punkte nurodytiems teisės aktams dėl Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinto valdžių padalijimo principo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (taip pat kituose Konstitucijos straipsniuose, nustatančiuose valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus) įtvirtintas valdžių padalijimo principas reiškia, jog įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, pakankamai savarankiškos; tarp jų turi būti pusiausvyra; kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustačius tam tikros valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti kitai valstybės valdžios institucijai ar atsisakyti; tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą aiškino Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias turinio reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Šioje jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė, priešingai nei nurodoma atsiliepime, tinkamai neįvykdė Viešojo administravimo įstatyme jai nustatytos pareigos, susijusios su ginčijamo sprendimo priėmimu: pareiškėjui pateikus Prašymą inicijuoti inžinerinės infrastruktūros planą Teritorijų planavimo 6 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 9 punkte nustatyta tvarka jo neišnagrinėjo, nors priėmė sprendimą Prašymą atmesti, tačiau nenustatė ir nenurodė tokiam sprendimui būtinų, Aprašo 9 punkte nustatytų aplinkybių ir pagrindų, taigi, priėmė sprendimą, kurio nepagrindžia administracinio sprendimo priėmimo metu gauti įrodymai, dėl ko administraciniame sprendime nurodyti motyvai nepakankami, argumentuotai neatsakyta į pareiškėjo Prašyme pateiktą iniciatyvą. Atsižvelgus į tai, atsakovės priimtas ir pareiškėjo skundžiamas ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pakankamai ir adekvačiai motyvuotu bei pagrįstu, taigi ir teisėtu.
Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, priimtas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies, Aprašo 9 punkto nuostatas, tai pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4–5 punktuose nustatytus įstatymo viršenybės ir išsamumo principus.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Aptartame kontekste yra pagrindas spręsti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsakovė įpareigotina pareiškėjo 2025 m. kovo 7 d. prašymą Nr.PE2)81B prašymą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas skundą grindžia ir argumentais, susijusiais su atsakovės išduotu statybos leidimu, patvirtintais žemės sklypo plano sprendiniais, leidimu spręsti dėl buitinių nuotekų tinklo, o atsakovė ir argumentais, susijusiais su 2012 m. išduoto statybos leidimo realizavimo aplinkybėmis, tačiau ginčijamame sprendime atsakovei nenustačius esminės aplinkybės, teismas iš esmės negali pasisakyti dėl šių argumentų. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatavus aptartą ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą, atskirai nepasisakytina dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), nes jų vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės.
III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas, prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 27 d. raštą Nr. S-6047(4.43 Mr) „Dėl prašymo Nr. G-13684(26.8 K)“ ir įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 7 d. prašymą Nr.PE2)81B.
Aukščiau aptarti įrodymai ir argumentai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas pripažintas neteisėtu, dėl ko naikintinas, atsakovė įpareigotina pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, taigi pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. prašymu Nr. DOK-23026 prašo priteisti 672,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 22,50 Eur žyminis mokestis (2025 m. balandžio 18 d. pervedimas Nr. 764986933, skundo priedas Nr. 10) bei 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2025 m. balandžio 18 sąskaita Nr. IX-JB už skundo parengimą bei 2025 m. balandžio 18 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1121498).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas parengtas 2025 m. balandžio 21 d. (2025 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis atitinkamai siekė – 2 335,90 Eur.
Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 papunktis).
Atsižvelgus į tai, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5), pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos, yra žymiai mažesnės, todėl teismas neturi pagrindo jų nepriteisti ar mažinti. Patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingos, realiai patirtos, todėl turi būti priteistos iš atsakovo.
Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl taip pat priteistinos iš atsakovo (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgus į tai, pareiškėjas turi teisę į 672,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (650 Eur + 22,50 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. O. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 27 d. raštą Nr. S-6047(4.43 Mr) „Dėl prašymo Nr. G-13684 (26.8 K)“.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 7 d. prašymą Nr.PE2)81B (registruotas 2025 m. kovo 12 d. Nr. G-13684 (26.8 K)).
Priteisti pareiškėjui M. O. 672,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.