- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-956-166/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01179-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Š. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir skirta 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas su automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. nutraukta nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Išaiškinta automobilio ,,VW Golf“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei V. Š., kad tuo atveju, jeigu ji dėl M. Š. neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą automobilį, patirs turtinių nuostolių,- ji turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nubaustas už tai, kad būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 4 d., pakartotinai 2014 m. birželio 17 d., apie 16.42 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės mstl., Švenčionių g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,72 promilių), vairavo V. Š. vardu registruotą automobilį ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.
Apeliaciniu skundu pažeidėjas M. Š. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-08 nutarimu paskirtą 30 parų administracinį areštą į piniginę baudą; nutarimo dalį, kuria konfiskuotas V. Š. asmeninis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- panaikinti. Apeliantas teismo nutarimu nesutinka, nes jo manymu, svetimo automobilio konfiskavimas negali būti teisėtas. Apeliantas nurodo, jog savo kaltę pripažino pilnai, nurodė visas buvusios sugyventinės asmeninio automobilio nuvarymo aplinkybes, todėl teismas skirdamas nuobaudą neturėjo taikyti be savininko žinios savavališkai paimto automobilio konfiskavimo, be to turėjo atsižvelgti į valstybės, o kartu ir mano vaikų interesus. Pažymima, kad apeliantas su savo sutuoktine kartu negyvena, tačiau materialiai padeda auginti du nepilnamečius vaikus, be to, turi nuolatinį darbą UAB „duomenys neskelbtini", iš kurio išlaiko save ir vaikus. Pasak apelianto, paskyrus mėnesiui areštą, jis prarastu darbą ir tokiu būdu nukentės nepilnametės dukros, nes apeliantas neturės lėšų teikti joms išlaikymą.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo V. Š. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.6.-1455-927/2014 dalį, kuria konfiskuotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Vilniaus rajono VPK grąžinti minėtą automobilį. V. Š. nurodo, jog su teismo nutarimu dalyje dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo nesutinka, nes šis automobilis buvo įgytas už jos asmenines lėšas, jos asmeninėms reikmėms tenkinti ir iš automobilio stovėjimo vietos Nemenčinėje prie jos darbovietės 2014-06-17 M. Š. automobilį ėmė be jos leidimo,- prieš jos valią. Skunde nurodoma, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas administracinę bylą nagrinėjo paskubomis ir paviršutiniškai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl automobilio konfiskavimo. Pastebima, jog teismas be jokių motyvų atmetė prašymą apklausti liudytoju kaimyną R. P., kadangi šis liudytojas 2014-06-17 ryte V. Š. automobiliu ją atvežė į darbą Nemenčinėje ir paliko automobilio raktus salone. Taip pat skunde nurodoma, jog liudytojas R. P. gyvena V. Š. name ir jam yra žinoma, kad ji jokių santykių su M. Š. nuo 2014 m. kovo mėnesio nepalaiko. Pasak V. Š. teismas šioje dalyje nebetiki nei jos, nei M. Š. parodymais, nors pažeidėjas savo kaltę pripažino pilnai ir teismui nurodė, jog jos automobilį nuvarė iš pavydo ir keršto. Taip pat skunde nurodoma, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo išvada, jog V. Š. neinformavo policijos, kad jos automobilį buvęs sugyventinis pasiėmė savavališkai,- neatitinka tikrovės, prieštarauja jos parodymams,-nes ji, iš karto pasigedusi automobilio, buvo informuota, jog automobilį nuvarė girtas buvęs sugyventinis, kurį policija jau sulaikė. Pasak V. Š. ji kreipėsi į policiją dėl automobilio nuvarymo, tačiau Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Nusikaltimų tyrimų skyriaus I-ojo poskyrio tyrėjas 2014-06-27 nutarimu Nr. 57-At-00599-14 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Atsikirtimo į apeliacinius skundus negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotos, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai padarė išvadą, kad M. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje bei paskyrė teisingą nuobaudą - 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Skunde M. Š. iš esmės neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda. Suinteresuotas asmuo V. Š. taipogi nesutinka su skundžiamu nutarimu dalyje dėl konfiskuotino jai nuosavybes teise priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad abu apeliaciniai skundai, nors ir surašyti atskirai, tačiau savo turiniu iš esmės panašūs, juose ginčijamos iš esmės tapačios aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėstis bendrai.
ATPK 130² straipsnyje numatytas pažeidimas užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Skundžiamu nutarimu M. Š. paskirta maksimali nuobauda – 30 parų areštas, apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis jau buvo baustas administracine tvarka vairavimą neblaiviam, vėl padarė administracinį teisės pažeidimą, vairavo esant sunkiam neblaivumo laipsniui (2.72 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti, todėl darytina išvada, kad apeliantui paskirta pagrindinė nuobauda – administracinis areštas 30 parų, nagrinėjamu atveju, nėra aiškiai per griežta. Nors apeliantas prašo paskirtą 30 parų administracinį areštą pakeisti į piniginę baudą, nurodo, jog paskyrus mėnesiui areštą, jis prarastų darbą ir tokiu būdu nukentėtų nepilnametės dukros, nes apeliantas neturės lėšų teikti joms išlaikymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą pagrįstai atsižvelgė į M. Š. asmenybę, į tai, kad praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Tikėtina, kad šiuo atveju paskyrus piniginę baudą, administracinės nuobaudos tikslai liktų nepasiekti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. Š. pagrįstai skyrė griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi švelnesnių administracinių nuobaudų pagalba nepasiekiami LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje pats nurodė, jog darbe gauna minimumą, kad moka baudą dalimis ir neturės iš ko gyventi. Tiesa, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas tik su visuma tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininko naudai nėra pagrindo.
Įvertinus šios bylos duomenis daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis eilę kartų baustas administracine tvarka, baustas ir už pažeidimus transporte, tame tarpe ir vairavimą esant neblaiviam, todėl nėra pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Būtina pažymėti tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Šiuo atveju apeliantas M. Š. iš ankstenių baustumų teigiamų išvadų nepadarė, yra nelinkęs keisti gyvenimo būdo ir laikytis visuomėneje priimtų normų reikalavimų, dėl ko pirmosiosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuobaudą – 30 parų areštą. Apeliacinės instancijos teismas keisti ar švelninti paskirtos nuobaudos nemato pagrindo.
Tiek apeliantas M. Š., tiek suinteresuotas asmuo V. Š. taip pat ginčija nutarimą dalyje, dėl konfiskuotino automobilio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavimo automobilį.
Kaip matyti, ATPK ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų bylose konfiskuojami ne tik daiktai, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, kurie nėra pažeidėjo nuosavybė.
Nors automobilis ,,VW Golf“, Valst.Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š., tai yra panaudotas automobilis nėra M. Š. nuosavybė, tačiau, kaip minėta, ATPK 26 str. 1 d. yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Automobilio savininkė V. Š. nurodė, kad automobilį davė naudotis tik savo kaimynui, kuris ją vežė į darbą, kad M. Š. ji neleido naudotis automobiliu, raktelių jam nedavė. Be to V. Š. parodė, kad kol gyveno su M. Š., jis naudodavosi jos automobiliu bei tai, kad jei M. Š. būtų blaivas ir su vairuotoju, ji automobilį jam būtų davusi. Tuo tarpu apeliantas parodė, kad prie V. Š. darbovietės pamatė jos automobilį, raktelius gulinčius ant sėdynės ir nusprendė automobilį pastatyti į kitą vietą. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Š., kaip automobilio savininkė, pakankamai nepasirūpino automobiliu ir neužtikrino, kad jos automobiliu kiti asmenys nedarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone V. Š. priklausančio automobilio ,,VW Golf“, Valst.Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė M. Š., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis tik ta aplinkybė, jog transport priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas pažeidimo padarymo įrankio nekonfiskuoti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju M. Š., įvykdžiusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nenusveria pirmosios instancijos teismo nutartime padarytų išvadų.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl M. Š. ir V. Š. apeliaciniai skundai netenkinami. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė turi teisę kreiptis į teisės pažeidimą padariusį asmenį dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka,V. Š. teisės pažeistos nebuvo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. Š. ir V. Š. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.