Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Teramax“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė UAB „Teramax“ atsiliepimo į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „Masari LT“ buveinės adresas – Vilniaus m. sav. Procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovės veiklos adresais, t. y. (duomenys neskelbtini) (2019-11-22) ir M. V. g. 1A, Vilnius (2019-11-20). Tačiau siųsti procesiniai dokumentai (pareiškimas su priedais) teismui buvo grąžinti su žymomis „neatsiėmė pašte“ ir „netikslus adresas“. 2019-11-22 procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti atsakovės veiklos adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės direktorius – V. T.. 2019-11-20 procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu Gerovės g. 55-4, Vilnius. Tačiau siųsti procesiniai dokumentai (pareiškimas su priedais) teismui buvo grąžinti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Taigi laikoma, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (CPK 117-123, 175-1 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras.

5. Įmonės kreditoriai - tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis) - gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: a) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas), b) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnio 5 punktas).

6. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Teramax“ kreipėsi kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, kadangi skolininkė nuo 2019 m. I ketvirčio nemoka įmokų į valstybės biudžetą. 2019 m. gegužės 3 d. įmonei buvo siųstas raginimas Nr. (8.1)3-31210 sumokėti skolą fondo biudžetui, tačiau skola nebuvo sumokėta.

7. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

8. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018). Taigi, klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

9. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota įmonės vadovo pareiga teismui pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, t. y. įmonės vadovas privalo teismui pateikti visus duomenis, reikšmingus sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą.

10. Nustatyta, kad UAB ,,Teramax“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-13. Įmonės vadovas nuo 2013-06-18 V. T.. Nagrinėjamu atveju atsakovė ar atsakovės vadovas nepateikė teismui įmonės finansinės atskaitomybės, bei kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykio, bei bankroto bylos UAB ,,Teramax“ iškėlimo sprendžiamas pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir viešai prieinamus viešųjų registrų duomenis.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes.

12. Atsakovė yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skolininkė. Atsakovės UAB „Teramax“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019-10-01 duomenimis yra 2882,34 EUR iš jų: 2748,36 EUR VSD įmokų. Ieškovė, siekdama išieškoti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau jie buvo nerezultatyvūs.

13. Atsakovė yra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 metus. Vertinant atsakovės balansą už 2015 metus matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 96 824 EUR, iš kurių 95 953 EUR balanse apskaityta kaip trumpalaikis turtas, kurį sudaro atsargos – 2 707 EUR; per vienerius metus gautinos sumos – 21 220 EUR; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1673 EUR; kitas trumpalaikis turtas – 70 353 EUR.

14. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Vadinasi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2015 metais jau siekė net 74 805 EUR (iš jų – po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 0 EUR; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 74 805 EUR). Taigi iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog jau 2015 metais UAB ,,Teramax“ įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

15. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad atsakovė turi 1 635,52 EUR mokestinę nepriemoką VMI. Atsakovė UAB ,,Teramax“ neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teismas, remdamasis viešaisiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nenustatė, jog UAB ,,Teramax“ turėtų kokio nors kito turto. Iš viešų duomenų, be kita ko, nustatyta, kad įmonės darbuotojų skaičius nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2019 m. liepos 19 d. sumažėjo nuo 9 iki 0.? Šių duomenų pagrindu spręstina, jog atsakovė šiuo metu neturi realaus turto, veiklos nevykdo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstoliai R.Vižainiškis, D.Šidlauskas, I.Gaidelis ir M.Dabkus vykdomosiose bylose Nr. 0128/19/01938, Nr. 0178/19/01765, Nr. 0008/19/01000 ir Nr. 0028/19/00738 atlieka priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmus iš atsakovės turto. Turto arešto aktų registrų duomenimis atsakovės turtui yra taikytas areštas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas ar turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose jau yra išnagrinėtos ir kitos bylos, kuriose reiškiami reikalavimai atsakovei (CPK 179 str. 3 d.).

17. Minėta, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Teramax“ nepateikė atsiliepimo ir duomenų, pagrindžiančių įmonės mokumą, bei galėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

18. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pagal byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsakovė turi mokestinių nepriemokų ir skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Skolų faktą patvirtina ir antstolių vykdomi išieškojimai. Iš byloje esančių duomenų įvertinus atsakovės finansinę padėtį teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai yra ženkliai didesni už jos balansą įrašyto turto vertę. Be to, išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina akivaizdų įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti nėra, todėl teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).

19. LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo ir Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones), parenka bankroto bylą nagrinėjantis teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮRBIS), sukurta vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2014 m. liepos 9 d. nutarimu. Bankroto administratorių atrankos sistema bankroto administratoriumi atrinko UAB „Reniva“ (sąrašo eilės Nr. B-JA213), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi, todėl atsakovės administratoriumi skiriamas UAB „Reniva“ (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

20. Išaiškintina, jog teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

21. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotinas visas bankrutuojančios UAB ,,Teramax“ nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

22. Nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

iškelti UAB ,,Teramax“ (juridinio asmens kodas 302726159, registruotas buveinės adresas: Vilniaus m. sav., paskutinis žinomas adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti UAB „Reniva“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).

Areštuoti visą bankrutuojančios UAB ,,Teramax“ (juridinio asmens kodas 3027266159 registruotas buveinės adresas: Vilniaus m. sav.) nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pranešti kitiems teismams apie bankrutuojančiai įmonei iškeltas bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti bankrutuojančios įmonės vadovui 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį bankroto administratoriui turi būti perduotas įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai.

Nustatyti bankrutuojančios įmonės savininkui 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį bankroto administratorei turi būti pateiktas įmonės savininko viso turimo turto sąrašas, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą.

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, pateikti patvirtintas nutarties kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims, apie bankroto bylos iškėlimą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus: raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir savo duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę).

Pavesti bankroto administratoriui nustatyti aplinkybę, ar yra pagrindas taikyti supaprastintą bankroto procedūrą bei, esant ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalies aplinkybėms kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto procedūros taikymo.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.