- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- AS-858-260-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno tardymo izoliatoriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. kovo 2 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas iš dalies panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2009 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 2S-2894 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 49/303; įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą pašalinti padarytus pažeidimus 2009 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2S-2894 ir Kauno tardymo izoliatorių pašalinti padarytus pažeidimus 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 49/303; įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose procesuose dalyvaujantiems suimtiesiems ar nuteistiesiems asmenims teisę iš anksto žinoti apie teismų posėdžių vietą ir laiką, o Kauno tardymo izoliatorių įpareigoti pranešti iš anksto jam apie teismo posėdžių vietą ir laiką pagal gautus teismų arba kitų institucijų pareikalavimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų. Tokių ginčų nagrinėjimui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas, nesutinkantis su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, gali kreiptis į administracinį teismą per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Iš skundo ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad Kalėjimų departamento, kuris laikytinas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, 2009 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 2S-2894 pareiškėjas gavo 2009 m. lapkričio 4 d., o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2010 m. kovo 2 d. (išsiųsta paštu), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl pirmojo reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pažymėjo, jog pareiškėjo antrasis ir trečiasis skundo reikalavimai dėl įpareigojimų atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui yra neatsiejamai susiję su reikalavimu panaikinti skundžiamus sprendimus ir atskirai negali būti išnagrinėti, todėl atsisakęs priimti skundą dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2009 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 2S-2894 ir Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 49/303, teismas skundą dėl reikalavimų įpareigoti Kalėjimų departamentą pašalinti padarytus pažeidimus 2009 m. spalio 20 d. rašte Nr. 2S-2894 ir Kauno tardymo izoliatorių pašalinti padarytus pažeidimus 2009 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 49/303 bei įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą užtikrinti visose laisvės atėmimo įstaigose procesuose dalyvaujantiems suimtiems ar nuteistiems asmenims teisę iš anksto žinoti apie teismų posėdžių vietą ir laiką, o trečiąjį suinteresuotą asmenį Kauno tardymo izoliatorių įpareigoti pranešti iš anksto pareiškėjui apie teismų posėdžių vietą ir laiką pagal gautus teismų arba kitų institucijų pareikalavimus taip pat atsisakė priimti. Pažymėjo, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui kartu pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str.). Kartu su prašymu atnaujinti terminą turi būti paduodamas ir skundas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį nesutikdamas su išankstinio ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka institucijos Kalėjimo departamento 2009 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 2S-2894, kurį gavo 2009 m. lapkričio 4 d., 2009 m. lapkričio 23 d. išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir skundo padavimo termino nepažeidė. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi nusprendė, kad jo skundas pagal teismingumą turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė jo atskirąjį skundą ir jis šią nutartį gavo 2010 m. vasario 12 d. Pažymi, kad skundą Kauno apygardos administraciniam teismui išsiuntė per 20 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties gavimo. Mano, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje ir ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytas 20 dienų terminas nebuvo praleistas ir nereikėjo jo atnaujinti, nes vyko tęstinis kreipimasis į teismą ABTĮ 5 straipsnio pagrindu. Todėl, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pažymi, kad teismas pažeidė ABTĮ 3, 5, 7 ir 17 straipsnius ir suvaržė jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi kiti skundai atsakovui Kalėjimų departamentui pripažįstami teismingais Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1660 redakcija) 49 straipsnio 1 dalis numato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, o pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Taigi pareiškėjas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. 49/303 ir atsakovo Kalėjimų departamento 2009 m. spalio 20 d. rašto Nr. 2S-2894 privalėjo paduoti per dvidešimt dienų nuo galutinio skundžiamo sprendimo, įforminto Kalėjimų departamento 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2S‑2894, gavimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 4 d. (b. l. 5).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl Kalėjimų departamento 2009 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 2S-2894 ir Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 49/303 teisėtumo Kauno apygardos administraciniam teismui padavė 2010 m. kovo 2 d. (išsiųsta paštu), taigi praleidęs skundo padavimo teismui terminą.
Atskirajame skunde pareiškėjo nurodytas argumentas, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, nes pareiškėjas savo teises gynė laiku kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, yra nepagrįstas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas su pirminiu skundu į teismą kreipėsi laiku, tokia aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paduotas praleidus teisės aktuose numatytą 20 dienų terminą skundui paduoti, negalėtų būti vertinama kaip paneigianti patį skundo teismui padavimo termino praleidimo faktą. Pareiškėjo paminėta aplinkybė gali būti vertinama, sprendžiant klausimą, ar terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau kadangi pareiškėjas tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė, nebuvo pagrindo šių priežasčių ir vertinti.
Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti nurodytų termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis bei termino atnaujinimo klausimą (ABTĮ 34 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kadangi prašymas atnaujinti terminą nebuvo pateiktas, 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pagrįstai skundą dėl sprendimų panaikinimo buvo atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Be to, konstatavus, jog minėtas reikalavimas nepriimtinas, atitinkamai pagrįstai atsisakyta priimti su juo tiesiogiai susijusius reikalavimus dėl Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas ir pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, ir nėra pagrindo spręsti bylos teismingumo klausimo, kuris buvo išspręstas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimis. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl bylos teismingumo nenagrinėtini. Tuo pačiu atmestini ir atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos varžymo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai paaiškino pareiškėjui, kad nutartis, kuriuo atsisakoma priimti jo skundą, neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą teismui kartu pateikiant prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.